Vaikų Atopinis Dermatitas: Tipai, Simptomai ir Gydymas

Atopinis dermatitas arba egzema - tai lėtinis odos uždegimas, pasireiškiantis intensyviu niežuliu, sausumu, bėrimais. Ši liga itin plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų tarpe, o tikslios jos atsiradimo priežastys vis dar yra nagrinėjamos. Pramoninėse šalyse šia liga serga nuo 10 iki 30 proc. vaikų, o atvejų skaičius per 30 metų patrigubėjo! Visame pasaulyje vis daugiau vaikų kenčia nuo atopinės egzemos - dermatologų teigimu, ši problema darosi vis dažnesnė.

Atopinis Dermatitas: Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Manoma, jog atopinis dermatitas dažniausiai išsivysto dėl genetinio polinkio, odos atsako į tam tikrus alergenus, dirgiklius ar kitus aplinkos veiksnius. Atopinis dermatitas siejamas su genetiniu polinkiu. Jei šeimoje yra narių, kurie serga atopiniu dermatitu, astma ar alergijomis - rizika susirgti šia liga padidėja. Jei sergate egzema, jūsų vaikams rizika ja susirgti yra didesnė, ypač jei antrojo iš tėvų oda taip pat yra atopiška. Tai biologinės loterijos rezultatas ir tėvai nieko negali pakeisti.

Taip pat genetinė predispozicija yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito rizikos veiksnių. Taigi, genetiniai odos barjero sutrikimai, tokie kaip filagrino geno mutacijos - lemia odos sausumą ir didina pralaidumą alergenams. Be to, genai gali paveikti ir imuninės sistemos reakcijas taip padidindami jautrumą aplinkos dirgikliams.

Aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša, tabako dūmai, dulkių erkės, gyvūnų pleiskanos, šiurkštūs cheminiai valikliai, taip pat maistas (kai kurie maisto produktai, ypač pieno, kiaušiniai, riešutai, soja, gali sukelti alergines reakcijas ir pabloginti atopinio dermatito simptomus, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams), infekcijos ir netinkama odos priežiūra - gali dirginti odą ir sukelti uždegimą. Klimatas, ypač staigūs temperatūros pokyčiai ir maža oro drėgmė, gali dar labiau pabloginti odos būklę.

Sergantys atopiniu dermatitu dažnai turi pernelyg aktyvią imuninę sistemą, kuri per stipriai reaguoja į aplinkos dirgiklius. T ląstelės, kurios paprastai apsaugo organizmą nuo infekcijų, klaidingai atakuoja savo pačių odos ląsteles, taip išskirdamos uždegimines molekules - citokinus.

Tai gali būti ir netinkamų kūno priežiūros priemonių naudojimas, karštas oras ir prakaitavimas, hormoniniai pokyčiai, stresas ar maisto alergenai, tokie kaip pieno produktai, sojos ar riešutai. Ne visada sergant atopiniu dermatitu būna alergija.

Dažniausiai pasitaikantys dirgikliai, kurie sukelia dermatito paūmėjimą:

• Stresas
• Aplinka
• Dirginančios medžiagos
• Hormoniniai pokyčiai

Atopinio Dermatito Simptomai

Intensyvūs ar silpnesni šios ligos simptomai, tokie kaip bendras odos sausumas gali kamuoti visą gyvenimą, o bėrimai vis labiau plisti visame žmogaus kūne. Atopinis dermatitas, dar vadinamas egzema, yra lėtinė odos liga, kuri pasireiškia nuolatiniu niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais.

Atopinio dermatito pagrindinis bruožas yra odos sausumas ir stiprus niežėjimas. Būdingas atopinės egzemos požymis - labai sausa ir porėta oda, tarsi kempinė. Tokia oda nesukuria barjero nuo aplinkos poveikio. Sausa oda yra labiau linkusi prarasti drėgmę, nes atopinis dermatitas silpnina odos barjerinę funkciją. Oda tampa šiurkšti, šerpetoja ir gali atsirasti pleiskanų.

Niežėjimas gali būti labai intensyvus, ypač naktį, o tai gali sutrikdyti miegą ir pabloginti gyvenimo kokybę. Tai net sukelia vadinamą „niežėjimo-kasymosi ciklą” - odai niežint, žmogus ją kaso, o kasymasis dar labiau pažeidžia odą, vis sukeldamas dar didesnį niežėjimą.

Atopinis dermatitas pasireiškia kaip niežtintis, pleiskanojantis odos paraudimas, kartais gali atsirasti pūslelių. Dažniausiai pažeidžia kojas, rankas ir veidą. Kasymasis tik pablogina odos būklę ir didina infekcijų tikimybę.

Paraudimas yra uždegiminės reakcijos požymis ir dažniausiai pasireiškia aktyvios atopinio dermatito fazės metu, kai oda stipriai uždegama. Uždegimas gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai kenčia nuo kitokių zonų bėrimo lyginant su suaugusiais. Dažniausiai apibertas veidas (ypač skruostai), kaklas, galvos oda, alkūnės, riešai ir keliai. Paraudusi oda dažnai būna skausminga ir jautri. Uždegimas sukelia odos paburkimą, o tai apsunkina normalų odos atsinaujinimą.

Atopinio dermatito metu gali atsirasti įvairių bėrimų. Jų pobūdis gali keistis priklausomai nuo ligos stadijos ar paciento amžiaus. Plokšti, paraudę odos lopai, kurie gali pleiskanoti. Pažeistos vietos gali šlapiuoti, ypač jei yra antrinė infekcija. Ilgalaikis ir nuolatinis kasymasis dėl niežėjimo gali sukelti odos sustorėjimą, t.y. procesą vadinamą lichenifikacija. Tai yra odos apsauginė reakcija į lėtinį uždegimą ir traumas.

Dėl nuolatinio niežėjimo ir kasymosi oda gali tapti pažeidžiama infekcijoms. Infekcijos metu oda gali tapti ypač paraudusi, šlapiuoti, pūliuoti, atsirasti nemalonus kvapas. Dažnai šiose vietose gali susidaryti šašai ar pluta. Gali prasidėti lokalizuotos infekcijos, kurios, negydomos, gali išplisti į didesnius odos plotus.

Atopinis dermatitas turi daugybę formų ir simptomų, kurių sunkumas gali labai skirtis. Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir priežiūros.

Skiriami trys pagrindiniai atopinio dermatito tipai:

• Ūminis atopinis dermatitas
• Poūminis atopinis dermatitas
• Lėtinis atopinis dermatitas

Ūminis Atopinis Dermatitas

Įprastiniai ūminio atopinio dermatito simptomai yra odos bėrimas ir intensyvus niežėjimas. Pažeistoms odos vietoms būdingas išsausėjimas, intensyvus paraudimas, patinimas, taip pat dažnai gali būti žaizdelių, šlapiuojančių vietų ar ar pūslelių pripildytų audinių skysčio). Odos paviršių gali gelti, deginti ar intensyviai niežtėti. Ūminiai pažeidimai sukelia vandeninį eksudatą (baltyminį, uždegiminį skystį), juos dažnai lydi ir eksfoliacija (odos sluoksnių lupimasis) ir erozija (odos paviršiaus naikinimas). Erozijos apsitraukia šašais, o jiems nukritus, oda ima stipriai pleiskanoti. Ši atopinio dermatito stadija gali atsirasti staiga, net ir po nedidelio fizinis sąlyčio su dirgikliu ar alergenu, kuris ir sukelia odos uždegimą.

Poūminis Atopinis Dermatitas

Poūminė atopinio dermatito forma yra tarpinis etapas tarp ūminio ir lėtinio suaugusių ar vaikų atopinio dermatito. Tai reiškia, organizme esanti liga gali bet kada pradėti progresuoti. Simptomai yra panašūs kaip ir ūminėje stadijoje, tačiau yra kur kas mažiau intensyvūs. Oda pradeda sluoksniuotis, atsiranda pleiskanojimas, pastebimi įtrūkimai, kamuoja niežulys, deginimas ar lengvas pažeistų vietų dilgčiojimas. Paraudimas šioje atopinio dermatito stadijoje sumažėja, tačiau šiame etape taip pat reikalingas gydymas.

Lėtinis Atopinis Dermatitas

Esant lėtinei atopinio dermatito formai patiriamas vidutinis ar intensyvus niežtėjimas, o nuolatinis pažeistų vietų kasymas dažniausiai dar labiau pablogina esamą situaciją. Oda tose vietose tampa storesnė, grubesnė bei kietesnė ir primena žievę, paryškėja jos linijos, o spalva tampa pilka, melsvai raudona ar dar tamsesnė. Nusitrynus paviršiniam odos sluoksniui, lieka skausmą keliančios raukšlelės bei įtrūkimai. Stebint vaizdą mikroskopu, atrodo, jog išorinis (epidermio) odos sluoksnis plečiasi ir tampa vis ilgesnis.

Atopinis Dermatitas: Gydymas

Šiuo metu atopinį dermatitą visiškai išgydančių vaistų nėra, galima tik slopinti simptomus. Svarbus tinkamai parinktas atopinio dermatito gydymas, kadangi tik taip užkertamas kelias komplikacijų atsiradimui. Gydytojas dermatologas konkrečiu atveju sudarys veiksmingiausią odos priežiūros ir gydymo planą.

Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Gydymo tikslai:

• Sumažinti niežulį ir diskomfortą.
• Sumažinti odos uždegimą. Uždegimas yra pagrindinė atopinio dermatito priežastis.
• Atkurti odos barjerą. Pažeistas odos barjeras yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito bruožų.
• Paūmėjimų prevencija.

Gydymo metodai:

• Emolientai (drėkinamosios priemonės). Nuolatinis odos drėkinimas yra svarbiausias atopinio dermatito gydymo pagrindas. Drėkinamosios priemonės (emolientai) gali sušvelninti kamuojančius negalavimus bei padėti išvengti paūmėjimų. Emolientai yra pagrindinis atopinio dermatito gydymo elementas. Jie padeda atkurti odos barjerą ir išlaikyti drėgmę odoje taip sumažindami sausumą ir niežulį.
• Vietiniai kortikosteroidai. Pirmo pasirinkimo vaistai gydant atopinio dermatito paūmėjimą yra vietiniai kortikosteroidai, kurie mažina odos uždegimą. Vietiniai kortikosteroidai yra efektyvūs gydant uždegimą ir niežulį, ypač atopinio dermatito paūmėjimo fazėje. Kortikosteroidai skiriami atsižvelgiant į atopinio dermatito sunkumą ir pažeistos vietos jautrumą. Pavyzdžiui, silpnesnio poveikio preparatai naudojami veidui ar kūdikiams, o stipresnio - rankoms, kojoms ar kitiems stipriau paveiktiems plotams.
• Kalcineurino inhibitoriai. Kalcineurino inhibitoriai (pvz., takrolimuzas ir pimekrolimuzas) yra alternatyva kortikosteroidams, ypač ilgalaikiam naudojimui. Dažniausiai naudojami jautriose vietose, tokiose kaip veidas, kaklas, vokai ir lytinių organų sritis, kur kortikosteroidai gali sukelti šalutinių poveikių.
• Antihistamininiai vaistai. Antihistamininiai vaistai dažniausiai skiriami siekiant sumažinti niežėjimą. Dažniausiai naudojami naktį, kad pagerintų miego kokybę.
• Fototerapija. Fototerapija naudojama sunkesniais atopinio dermatito atvejais, kai vietiniai vaistai neefektyvūs arba jų negalima ilgai naudoti. Gydymas vyksta specialiuose medicinos centruose. Seansai atliekami kelis kartus per savaitę, kol simptomai sumažėja.
• Sisteminiai imunosupresantai. Sunkesniais atopinio dermatito atvejais, kai vietiniai preparatai ar šviesos terapija neveiksmingi, gali būti naudojami sisteminiai vaistai, kurie slopina pernelyg aktyvią imuninę sistemą. Tokie vaistai kaip ciklosporinas, metotreksatas ar azatioprinas - mažina uždegimą visame organizme. Visgi, jie gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, todėl skiriami tik sunkiais atvejais.
• Biologiniai vaistai. Biologiniai vaistai yra naujausias gydymo metodas, kuris yra naudojamas sunkiais atopinio dermatito atvejais. Dupilumabas yra vienas iš pirmųjų biologinių vaistų, kuris yra patvirtintas sunkiai atopinio dermatito formai gydyti. Jis slopina imuninės sistemos dalis atsakingas už uždegimą ir niežėjimą. Biologiniai vaistai yra efektyvūs ilgalaikiam gydymui ir turi mažiau šalutinių poveikių nei tradiciniai imunosupresantai.

Atopinio dermatito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų ir individualių paciento poreikių. Paprasti drėkinamieji preparatai yra būtini kasdienei odos priežiūrai, o stipresni vaistai ir procedūros skiriami tik sunkesniais atvejais.

Dėl atopinio dermatito gydymo būtina pasikonsultuoti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu arba dermatologu. Tad pastebėjus tokius simptomus, privalumu kreiptis į specialistus, kurie įvertinę situaciją, galės nusakyti, kokie alerginiai tyrimai ar kiti veiksmai yra reikalingi. Visgi, visų pirma turėtų būti atlikti alergenų tyrimai (ar pasirinkti kiti metodai), kurie leistų sužinoti, kas sukelia atopinį dermatitą - tik tada bus galima visapusiškai įvertinti situaciją ir paskirti tikslingą gydymą. Tiksliausiais šiuo metu yra laikomi molekuliniai alergijos tyrimai, Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose atliekami pasirinkus Allergomedica programą.

Konsultacijos metu gydymas kiekvienam pacientui parenkamas asmeniškai, atsižvelgiant į paciento bendrą būklę, amžių, ligos sunkumą.

Nereceptiniai vaistai šiuo atveju dažniausiai negali palengvinti simptomų, todėl dažniausiai skiriami receptiniai su uždegimu kovojantys preparatai.

Odos priežiūros patarimai:

• Vietiškai pažeidimo vietose, esant uždegimui, gali būti naudojami drėgni tvarsčiai.
• Ypač svarbus nuolatinis emolientų naudojimas (pvz.: Bioderma atoderm intensive baume, Avene XeraCalm A. D.) užtikrinti tinkamą odos hidrataciją.
• Esant išreikštam pažeidimui gali būti naudojami gydomieji tepalai mažinantys vietinį uždegimą (pvz.: kalcineurino inhibitoriai, kortikosteroidų kremai), ligai komplikavusis antrine infekcija gali būti skiriama antibiotikų terapija.
• Išreikštam niežėjimui skiriami antihistamininiai vaistai.

Kovojant su atopiniu dermatitu šalia įvairių medikamentų vartojimo, terapijų taikymo ir kitų gydymo metodų specialistai rekomenduoja vengti pašalinių faktorių - tai gali būti alergenai, sintetiniai drabužiai, cheminės medžiagos, šaltis, drėgmė.

Teisingai nustatyta atopinio dermatito diagnozė ir individualiai pritaikytas gydymas gali žymiai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Atopinio Dermatito Poveikis Šeimai

Atopinė egzema gali reikšmingai paveikti šeimos gyvenimą. Egzema sergantis kūdikis neturi kitų priemonių juntamam diskomfortui išreikšti, išskyrus verkimą dieną ir naktį. Tėvams sunku išlikti ramiems, kai vaikas verkia kasnakt. Vyresni vaikai gali pasisakyti, kad jaučia diskomfortą, tačiau gali būti dirglūs, nusiminę ar hiperaktyvūs, o toks elgesys gali būti suprastas klaidingai. Akivaizdu, kad tėvai atsiduria priešakinėse linijose. Dažnai jie būna fiziškai išsekę. Dėl sutrikusio vaikų miego neišsimiega ir tėvai. Atopišką odą turinčių vaikų tėvai dažnai jaučiasi vieniši ir bejėgiai.

Jei egzema serga kūdikis, užmegzti su juo ryšį kartais gali būti išbandymas. Gali užtrukti, kol bus nustatyta diagnozė, nes ši odos liga dar nėra gerai žinoma. Daugelis tėvų kalba apie vienišumą. Normalu, kad tėvai jaudinasi, jei jų vaikui kažkas negerai. Tėvai nėra atsakingi už tai, kad jų vaiko oda yra atopiška. Atopinė egzema - tai šiuolaikinio pasaulio poveikis konkrečiai genetinei sandarai. Prieš penkiasdešimt metų atopišką odą turėjo tik 3 proc. vaikų... Problemą gilina aplinkos būklė, ypač - tarša.

Be abejo, dėl patologijos kaupiasi nuovargis, poros santykiai gali tapti įtempti, atsiranda ginčų. Visgi nuovargis ir stresas yra įprasti dalykai visose šeimose, nepaisant to, ar vaiko oda atopiška ar ne! Dėl to svarbu atskirti, kas susiję su liga, o kas - ne. Kaip pora, turite kalbėtis, kad sustiprintumėte savo, kaip tėvų, komandą ir galėtumėte geriau įveikti įvairias stresines situacijas. Šeimos nariams ir draugams svarbu paaiškinti, kokių problemų kelia egzema, ir sutarti, ką reikėtų daryti, o ko reikėtų vengti egzema sergančiam vaikui (mityba, odos priežiūra), ypač jei jie prižiūri vaiką, kol jūsų nėra šalia.

Seserų ir brolių tarpusavio konfliktai ir pavydas yra normalus dalykas, vaikams tai padeda pasiruošti gyventi bendruomenėje. Visgi būtina santykiuose sukurti pusiausvyrą ir pamėginti atskirai su kiekvienu vaiku kokybiškai leisti laiką. Ryšį sustiprina ir renginiai bei veikla, suburiantys draugėn visą šeimą.

Atopinė egzema - tai odos liga, kuri apskritai nėra gerai žinoma. Nepabijokite paaiškinti situacijos savo vaikui, kad jį nuramintumėte. Taip pat pasikalbėkite su vaiko draugais, mokytojais, stovyklų auklėtojais, kitais šeimos nariais... Egzema nėra užkrečiama. Nors niežulys gali erzinti, ši liga neturi nieko bendro su prasta higiena. Niežuliu taip pat galima paaiškinti, kodėl jūsų vaikas gali būti įsiaudrinęs ar nepastovios nuotaikos - jam trūksta miego. Ligoninėje teikiant dermatologų paslaugas tai vadinama terapiniu švietimu. Kuo labiau jūsų vaikas jausis suprastas, pripažintas ir palaikomas, tuo bus lengviau gyventi su jo egzema.

Praktiniai Patarimai Tėvams

• Pirmiausia įsitikinkite, kad naudojate tinkamas kūno priežiūros priemones, pritaikytas atopiškai vaiko odai: pavyzdžiui, švelnų dušo aliejų, o ne muilą.
• Atminkite, kad tepti odą maitinamuoju kremu ar balzamu-emolientu turėtų tapti kasdieniu įpročiu - taip vaikas jausis komfortiškai.
• Tepimas emolientu turi tapti tokiu įpročiu, kaip ir dantų valymas.
• Savo vaikui trejus metus turite aiškinti, kad išsivalytų dantis. Po to vaikas paklus, bet dar prireiks laiko, kol užduotis bus atliekama automatiškai. Tas pats galioja supratimui apie emoliento naudojimo pranašumus.
• Visada atminkite, kad oda gali reaguoti į skirtingus dalykus aplinkoje.
• Stenkitės vaiko maudyti ne per karštame vandenyje, odą nušluostyti ne trindami, o tapšnodami.
• Nekaltinkite savęs. Tai ne jūsų kaltė. Situaciją vertinkite proporcingai. Tai ne visada lengva, bet yra būdų, kaip gydyti atopinį dermatitą ir pagerinti padėtį.

Literatūra

1. Ständer S. Atopic Dermatitis. N Engl J Med. 2021 Mar 25;384(12):1136-1143. doi: 10.1056/NEJMra2023911.
2. Leung AK, Hon KL, Robson WL. Atopic dermatitis. Adv Pediatr. 2007;54:241-73. doi: 10.1016/j.yapd.2007.03.013.
3. Sidbury R, Davis DM, Cohen DE, et al. „Guidelines of care for the management of atopic dermatitis.” Journal of the American Academy of Dermatology, 2014; 71(1): 116-132.
4. Eichenfield LF, Tom WL, Chamlin SL, et al. „Guidelines of care for the management of atopic dermatitis: Section 1. Diagnosis and assessment of atopic dermatitis.” Journal of the American Academy of Dermatology, 2014; 70(2): 338-351.
5. Wollenberg A, Oranje A, Deleuran M, et al. „ETFAD/EADV eczema task force 2018 position paper on diagnosis and treatment of atopic dermatitis in adults and children.” Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 2018; 32(5): 657-682.

žymės: #Vaiku

Panašus:

• Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
• Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
• Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
• Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
• Atskleista Anykščių gyvūnų globos namų paslaptis: veiklos istorija ir neįtikėtinos detalės!
• Kinietiški ryžiai su kiaušiniais – lengvas ir skanus receptas, kurio negalėsite atsispirti!