Akušerijos ir ginekologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete įsteigta 1922 m. būtent prof. Prano Mažylio pastangomis, kuris ir įkūrė gimdymo namus. Taigi, kitąmet būtų galima minėti akušerijos ir ginekologijos ištakų 100-mečio jubiliejų.
Prano Mažylio Indėlis
Prieš 85 metus gimdymo namus Kaune įkūrė profesorius Pranas Mažylis. Jis šiuos gimdymo namus įkūrė kaip privačią ligoninę, šiam tikslui turėjo sukaupti kapitalo, nes pagal to meto taisykles jis negalėjo gauti paskolos banke. Sukaupęs pinigų jis pastatė pačią moderniausią ligoninę tiek pagal turimą įrangą, tiek pagal gydymo metodus. Svarbu pabrėžti, kad SAM vertina prof. Prano Mažylio indėlį Lietuvos akušerijos ir ginekologijos srityje. Tikime, kad profesoriaus darbų tęstinumas yra geriausias jo atminimo puoselėjimas.
Gimdymo Namų Išsaugojimo Svarba
Liudas Mažylis su „Kauno diena“ pasidalijo įžvalgomis apie planuojamas pertvarkas. Pašnekovas įsitikinęs, kad pastato paskirtis neturėtų būti keičiama, nes jo senelio įkurti gimdymo namai atlaikė ir karą, ir valdžių bei santvarkų pasikeitimus. L.Mažylis norėtų, kad būtų išsaugota tai, ką kūrė jo senelis. Ilgus dešimtmečius keitėsi valdžios, santvarkos, bet gimdymo namai išliko ir tapo savotiška Kauno savastimi. Pašnekovui V.Putvinskio gatvėje įkurti gimdymo namai yra ne tik artimi dėl to, kad juos įkūrė senelis. Jis pats čia praleido nemažai laiko, nes kurį laiką po ligoninės stogu buvo ir Mažylių šeimos butas.
„Aš augau tame pastate. Iki dešimties metų čia bėgo mano vaikystė. Visas šeimos gyvenimas tame pastate buvo tarsi vienas didelis nuotykis. Būdavo labai smagu pasivažinėti Schindlerio liftu. Su šiuo pastatu yra daug išlikę tiek mano asmeninio ryšio, tiek ir įvairių paveldo dalykų. „Trys mūsų šeimos kartos čia gimė. „Gal tikrai nereikia skubėti viską pertvarkyti. Kaip tik turėtų būti garbė turėti tokią ligoninę unikalioje vietoje. Čia ir ramu, nes nėra kitų ligonių, ir patogu - juk pats Kauno centras. Labai lengva viską perkelti į naujas patalpas, bet sudėtinga naujai erdvei suteikti tinkamą aurą.
Pastato Architektūrinė Vertė
Ne mažiau nerimo kyla ir dėl paties pastato. „Šiame pastate įkūnytas tarpukario modernizmo paveldas. Be to, jis specialiai pritaikytas ligoninei, tad, jei toks paveldinis pastatas prarastų savo funkciją, manau, kad būtų padaryta nepataisoma žala Kauno miestui. Manau, kad daryti tokių reorganizacijų, kai nematyti aiškios pastato perspektyvos, nereikėtų. Profesorius pastebėjo, kad neatsakinga istorinę vertę turinčius pastatus palikti likimo valiai ir laukti, kol kas nors sugalvos, ką galima juose įkurdinti. Kaip pavyzdžius L.Mažylis pateikė buvusius Kauno centrinio pašto rūmus, Laisvės alėjos pažibą - „Pienocentrą“.
Reorganizacijos Ir Finansavimas
Kauno ligoninės steigėjai yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Naujam ES 2022-2027 m. finansavimo etapui SAM rengia sveikatos sistemos tinklo peržiūrą. Remontai pagal poreikį buvo atliekami ir anksčiau. Visa pagrindinė medicininė įranga atnaujinta prieš kelerius metus pagal Šveicarijos paramos programą. Šiuo metu vis dar vyksta diskusijos, siekiant atsižvelgti ne tik į LSMU Kauno ligoninės ir Kauno miesto poreikius, bet ir viso Kauno regiono, apimančio 820 tūkst.
„Reorganizavimo sąlygose buvo numatyta, kad LSMU Kauno ligoninė ne vėliau kaip per vienus metus parengs ir pateiks dalininkams siūlymus dėl po reorganizavimo veiksiančios LSMU Kauno ligoninės procesų tobulinimo, teikiant kokybiškas ir laiku paslaugas pacientams, medicininių padalinių struktūros ir pareigybių projektus. Pažymėtina, kad abu dalininkai - LSMU ir SAM - yra gavę nurodytus siūlymus iš LSMU Kauno ligoninės, tačiau visi galutiniai sprendimai dar nepriimti“, - apie tai, kad dar 2019 m.
Motinystės Tradicijos Lietuvoje
Apskritai žmogaus gimimas jau nuo senų senovės laikytas ypatingu įvykiu, apgaubtas magijos skraiste. Motinystė būdavo apgaubta pagarbos, paslaptingumo skraiste. Kaimo bendruomenėje besilaukiančią moterį ypač gerbė ir saugojo. Ne paslaptis, kad mūsų senoliai gyveno prietarų kupinoje aplinkoje: to nedaryk, taip nesielk, šitaip nesėdėk… Tačiau kiekvienam prietarui jie turėjo paaiškinimą ir tuo tikėjo. Daug įvairių draudimų gaudavo ir būsimoji mamytė, o, jei nenorėdavo jų paisyti, mamos ir močiutės pagrasindavo: girdi, jei neklausysi, vaikelis gali gimti nesveikas. Kuri mama norėtų tuo rizikuoti? Tiesa, ne iš piktos valios tie draudimai būdavo sakomi, tiesiog norėta kuo labiau, visais įmanomais būdais, apsaugoti besilaukiančiąją. Ko gi jai neleisdavo? Nors būsimoji mamytė buvo labai saugojama ir globojama, ji toli gražu netinginiaudavo.
Pasiruošimas Gimdymui Senovėje
Kai kuriose Lietuvos vietovėse prieš gimdymą buvo priimta apeiti kaimą, susitaikyti su tais, su kuriais susipykusi. Dažniausiai moterys kruopščiai pasiruošdavo gimdymui - pasirūpindavo švariais drabužiais, patalais, į lovą įsidėdavo šiaudų, išsiprausdavo (tiesa, ne visada tiksliai pavykdavo apskaičiuoti, kada ateis vaikelis, o ir ateidavo nebūtinai pagal terminą…). Būta ir tokių, kurios manydavo, kad nėra prasmės nieko ruoštis, nes vis tiek susiteps, tad kaip tik nesirengdavo švarių drabužių.
Pribuvėjos
Moterys visais laikais dalijosi savo gimdymo patirtimi. Yra buvęs gražus senovės lietuvaičių paprotys gimdyvei surengti prausynas - į jas susirinkdavo pagimdžiusios moterys, dalydavosi patirtimi. Maždaug iki XX a. vidurio gimdyvei padėdavo ir vaikelį priimdavo vadinamoji „bobutė” - pribuvėja. Senais laikais bene kiekviena gimdžiusi moteris galėdavo būti tąja „bobute”, ir tik pastarąjį šimtmetį ja galėdavo tapti kone atsitiktinai, nes nebuvo keliami tokie griežti reikalavimai. Seniau pribuvėja galėdavo tapti paprastai tik ištekėjusi, ištikima vyrui ir gimdžiusi moteris, nes pati savo kailiu patyrusi, ką reiškia lauktis vaikelio ir jį pagimdyti. Dar būtina sąlyga - pribuvėja negalėjo būti pasidariusi aborto; už tai moterys apskritai būdavo smerkiamos, o kai kur senais laikais ir baudžiamos. Tiesa, priimti vaikelį plikomis rankomis būdavo nevalia - reikėdavo pasiimti drobės, naminių lininių skarų ar pan.
Gimdymo Vieta Ir Apeigos
XIX a. pab.- XX a. pr. moterys eidavo gimdyti į klėtį, jaują, tvartą ar pirtį. Vasarą daugiausia gimdydavo klėtyse. Pirtyse buvo įprasta gimdyti net iki XX a. Pirtyse būdavo kur kas šilčiau, tad saugiau ir mamai, ir vaikeliui, be to, tikėta, kad ten - geresnė aura, ir tai padės pagimdyti lengviau bei sklandžiau. Pirtyje netgi būdavo atliekamos gimdymo apeigos, aukodavo aukas dievams, ypač deivei Žemynai, kad vaikelis augtų sveikas ir laimingas. Gimus kūdikiui po kelių dienų vaikelio tėvas pasiimdavo vaišių ir eidavo pranešti kaimynams džiugios žinios.
Šiuolaikinės Tendencijos
„Tai tampa kai kurių šeimų tradicija. Turime atvykstančių gimdyti iš kitų miestų, net klaipėdiečiai važiuoja susilaukti naujagimio pas mus. Gimdyvės tikina, kad mūsų gimdymo namai turi gerą aurą“, - šyptelėjo nuo 2018 m. šiai įstaigai vadovaujantis gydytojas akušeris ginekologas doc. „Per metus būdavo iki 2000 gimdymų, dar 2018 turėjome per 1000 gimdymų, dabar liko tik apie 800. Lietuvoje tiek mažai gimdymų niekad nėra buvę ir nuo 2020 metų tas skaičius vis mažėja. O pasitaiko parų, kai gimdymų nebūna nė vieno.
Kalėdos Gimdymo Namuose: Istorijos
Šioms trims mamoms gražiausias metų šventes yra tekę sutikti gimdymo namuose.
- Domanto istorija: Domas gimė gruodžio 24 dieną. Kalbant apie tradicijas, - jas priminė pati ligoninė. Gimdymo skyrius buvo pasipuošęs kalėdiškai - koridoriuje ir eglutė, ir lemputės, tačiau pati asmeniškai šventinės nuotaikos nesjaučiau. Maloniai buvau nustebinta Kalėdų rytą - gimdymą priėmusi akušerė atėjusi apžiūrėti sūnelio, jam padovanojo megztus tapukus - buvo labai miela ir maloni staigmena.
- Evelinos istorija: Evelina gimė gruodžio 23 dieną. Gimdymo namai buvo labai gražiai išpuošti. Stovėjo tikra, didelė eglutė. Jutau šventinę nuotaiką, patiko eglutės kvapas. Per šventes nelikau alkana, nes gimdymo namuose buvo tiekiamas neblogas maitinimas. Buvo ir silkutės, ir kūčiukų. Aš gavau pačią geriausią kalėdinę dovaną - sveiką dukrytę.
- Domo istorija: Domas gimė gruodžio 29 dieną. Kadangi gimdžiau Kauno centre esančiuose gimdymo namuose, pro stoglangį matėme gražius fejerverkus, tik nerimavome, kad garsai neišgąsdintų Domo. Palata buvo be galo patogi, naujai įrengta, kaip tikrai gana neblogas viešbučio kambarys, maistas - tobulas!
Krikščioniškųjų Gimdymo Namų Jubiliejus
„Šiemet mes minime gražų Krikščioniškųjų gimdymo namų veiklos 20-metį. Manau, jog koplytėlė yra puiki dovana veiklos jubiliejaus proga. Džiaugiuosi, jog gimdymas šiuose namuose kai kurioms lietuvių šeimoms jau tapo iš kartos į kartą perduodama tradicija: čia gimdė mamos, o dabar gimdo jų dukros“, - teigė doc. dr. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimsta kas šeštas kaunietis.
Medikų Pagalba: Istorinis Kontekstas
Iki XX a. vidurio vienintelė gimdyvių pagalbininkė Lietuvos kaime dažniausiai buvo pribuvėja. „Pirmieji gydytojai akušeriai-ginekologai - tai gydytojai, kurie, be kitų sričių, išmanė ir akušeriją; bet pirmosios mūsų, gydytojų akušerių-ginekologų, praktinio darbo mokytojos ir dabar yra akušerės“, - primena LSMU Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė. XX a. pradžioje ir pirmoje pusėje ligoninėse gimdydavo tik pasiturinčios moterys, daugiausia miestietės. Yra žinoma, kad 1933-1937 m. kasmet mirdavo 8-11 tūkst. vaikų iki vienerių metų, dažniausiai - dėl „bobučių“ sukeltų infekcijų. Viena svarbiausių gimdyvių ir kūdikių mirtingumo priežasčių buvo kaimo žmonių prietaringumas ir tai, kad pribuvėjos nesilaikė higienos. Kaime tik viena ar dvi moterys iš šimto gimdydavo prižiūrint gydytojams. Juos ir akušeres kviesdavo retai, nes neturėta pinigų atsilyginti.
Šiuolaikinės Močiutės Pasigestų Gimdykloje
Prieš kelis dešimtmečius akušerijos skyriai ir gimdymo namai buvo labai uždari. Kad lankytojai neįneštų infekcijos sukėlėjų, jie tiesiog neįleisti. Būsimieji tėčiai rymodavo po langais, sumanesni slaptomis perduodavo lauknešėlius savo moterims. Vėliau tapo aišku, kad būtent ypatinga izoliacija ir sterilumas sudaro sąlygas infekcijos sukėlėjams stacionaruose vešėti ir sargdinti mamas bei kūdikius. Atsisakyta palatų dezinfekavimo kvarco lempomis. Anksčiau kūdikis iš karto būdavo susupamas į sterilias palutes ir išnešamas į patalpą naujagimiams. Šiuo metu kūdikis iš karto aprengiamas drabužėliais ir niekur neišnešamas. Jis atiduodamas mamai į glėbį, o jei ši pernelyg silpna, - gimdyme dalyvavusiam tėčiui (kuo greičiau kūdikis „paima“ tėvų mikroflorą, tuo didesnį atsparumą jis įgyja galimam svetimos aplinkos užkratui).
Jeigu anksčiau mamoms būdavo tiesiog „įkalama“ taisyklė vystyklėlius ne tik gerai išskalbti, bet ir išvirinti bei išlyginti karštu lygintuvu, tai dabar mamos, kurios naudoja nevienkartinius vystyklus, žino, kad juos pakanka gerai išskalbti ir laiku pakeisti. Kūdikio maitinimas griežtai nustatytu laiku, kas tris valandas, šiandien laikomas žalingu režimu; dabartinis požiūris: kada vaikas nori, tada ir valgo. Atvykusiai į gimdymo namus moteriai nebematuojamos kaulinio dubens apimtys. Atsisakyta ir klizmų; neva, pagerėjus žarnyno peristaltikai, turėdavo paspartėti ir gimdos susitraukimai - tai klaidingas požiūris. Nebegydoma ... alkoholiu. Mat nuo skausmo gimdyvei gydytojas skirdavo 30 gramų konjako. Tai visiškai nepagrįstas, netgi žalingas skausmo malšinimo metodas. Jeigu grėsdavo persileidimas ar priešlaikinis gimdymas, moteriai net kelis mėnesius rekomenduota gulėti lovoje. Įrodyta, kad gulima padėtis tokiais atvejais nėra veiksminga. Nebenaudojama gimdymo arba vadinamoji Rachmaninovo kėdė. Moteris, atvykusi į gimdymo kambarį, randa it namuose paklotą lovą ir namų aplinką. Sveikai moteriai patariama gimdyti tokia poza, kuri jai patogesnė: tupint, stovint, gulint ant šono ir kitaip. Per šimtmečius sukauptą patirtį šiuolaikiniai gydytojai vertina ir skatina ja vadovautis.
Pribuvėjos: Patirties Ir Žinių Sergėtojos
Pribuvėja - vyresnė moteris, ištekėjusi ir turinti vaikų. Bet tokių šeimos amato paveldėjimo atvejų reta. Paprastai vyresniosios pamokyta pribuvėja savarankiškai pradėdavo „bobutauti“, kai senoji nebepajėgdavo arba mirdavo. Tikėta, kad po paslapties perdavimo senoji pribuvėja negalinti padėti: visi kūdikiai, kuriuos ji dar priimtų, mirtų.
Atsiriškit, Mazgeliai
Savas kaimo pribuvėjas visi gerai pažinojo ir jomis pasitikėjo. Pribuvėją kvietė taip, kad niekas nesužinotų. Ji ateidavo švariai apsivilkusi, apsigobusi skara, kartais - su vyriška kepure, kad jos nepažintų piktosios jėgos. Atsinešdavo gydomųjų žolelių, atidarydavo namų duris ir langus, prašydavo iš tvarto išginti gyvulius, atrakinti spintų stalčius. Be kitų užkalbėjimų, prie gimdyvės sakydavo: „Atsiriškit mazgeliai, suminkštėkit kauleliai.“ Po gimdymo pribuvėja aptvarkydavo gimdyvę, pilvą suverždavo rankšluosčiu, pakeisdavo patalynę, pervilkdavo baltinius. Duodavo ramunėlių ar aviečių arbatos, virinto pieno su medumi, balto pyrago su sviestu ar vištienos, manų košės.
Senovėje placentą užkasdavo sode - tikėta, kad užaugęs vaikelis bus namų žmogus. Sode, kur užkasta placenta, sodintas medis, ši tradicija pamažu atgaivinama. Nors pribuvėja nereikalaudavo užmokesčio, jai visuomet būdavo atsilyginama, dažniausiai - maistu ir pinigais. Rytų Lietuvoje dar duodavo medžiagos drabužiui. Jeigu pribuvėja gyveno viena, kūdikio tėvas atsilygindavo padėdamas ūkyje.
Kaip Gimdyta Kituose Kraštuose
Kinijoje dauguma moterų gimdydavo tupėdamos, Indijoje - rankomis įsikabinusios lianų ar medžių šakų, Prancūzijoje iki XVI šimtmečio ir Centrinėje Afrikoje - klūpėdamos. Olandijoje ir Vokietijoje moterys gimdymui turėdavo specialias kėdes (senovės Olandijoje tokia kėdė būdavo svarbi nuotakos kraičio dalis). Arabų kultūroje vaiko gimimas visais laikais buvo ir tebėra begalinė šventė ir Dievo malonė. Tebepuoselėjama tradicija: kad gimdymas būtų sklandus, anyta ar motina aplanko moterį gimdymo namuose, laimina ją, gimsiantį kūdikį ir gydytojo rankas.
Šalys Ir Tradicijos: Vaikelio Gimimo Paminėjimas Pasaulyje
- Japonija: Virkštelė, jungusi mamytę ir vaikiuką, Japonijoje nelaikoma medicinine atlieka ir po gimdymo neišmetama - ji atiduodama tėvams specialioje medinėje dėžutėje.
- Skandinavija: Šiose šalyse skatinama, kad vaikai, o taip pat ir naujagimiai, kuo ilgiau būtų lauke, nepriklausomai nuo to, kokia oro temperatūra.
- Suomija: Būsimosios mamos gauna dėžę, kupiną visokio gėrio: vystyklų, drabužėlių, netgi žaisliukų. O pačią dėžę galima panaudoti kaip lovytę naujagimiui!
- Egiptas: Septintą dieną po gimimo priimta surengti specialią ceremoniją, kurios metu mažylis supažindinamas su pasauliu.
- Kinija: Švęsti vaikelio gimimą kinai pradeda po mėnesio. Ankstų 30-osios dienos po gimimo rytą į svečius ateina giminaičiai ir šeimos draugai su dovanomis.
- Balis: Čia tik ką gimęs vaikelis laikomas dievišku kūriniu, todėl pirmąsias 210 dienų po gimimo stengiamasi, kad jis visai nesiliestų su žeme.
- Nigerija: Šioje šalyje septintą dieną po mergaitės ir devintą - po berniuko gimimo surengiama ypatinga ceremonija.
- Malaizija: Iškart po vaikelio gimimo imama kruopščiai rūpintis mama. Ir tas rūpinimosi laikotarpis trunka… net 44 dienas!
- Nyderlandai: Kai kur Nyderlanduose gaji tradicija pirmą gimusį vaikelį pavadinti močiutės arba senelio iš tėvo pusės vardu, o antrą - močiutės arba senelio iš mamos pusės.
- Gruzija: Gruzinai iš kartos į kartą saugojo vaikišką lopšį ir perduodavo pagal paveldėjimą kitiems giminaičiams.
Lietuva Ir Demografinė Padėtis
Mes pražudėme tiek gyvybių, kiek joks okupantas nebūtų įstengęs nugalabinti. Kalbu ne tik apie abortus, o apie lietuvaičių nemeilę gyvybei, nenorą gimdyti. Ypač moterų nenorą. Galbūt ateis antras Vincas Kudirka ir šūktelės tautos išrinktiesiems, bedaliams: „Lietuva - lietuviams!"?
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Neįtikėtinas Sylvesterio Stallone kelias nuo nieko iki Holivudo legendos!
- Gyvenimas be vaikų: šokiruojantys tyrimai, priežastys ir visuomenės nuomonė