Kasdien kiekvienas vaikas išgyvena visą paletę įvairių jausmų, kurie dažnai yra stipresni nei suaugusiojo, tiesa, greičiau besikeičiantys. Todėl jau ankstyvoje vaikystėje reikėtų gebėti atpažinti skirtingas emocijas ir jas įvardinti.
Emocinio Intelekto Svarba
Emocinis intelektas išpopuliarėjo tik XX amžiaus pabaigoje, o šiandien jo svarba mokslo bendruomenė neabejoja. Paprastai kalbant, emocinis intelektas - tai gebėjimas suvokti savo ir kitų emocijas, jas įvardinti ir pagal tai atitinkamai valdyti savo poelgius. Aukštu emociniu intelektu pasižymintys žmonės geba greitai reaguoti ir spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių, bendradarbiauti, yra empatiški.
Emocijos mus lydi nuo pat gimimo. Jau kūdikystėje vaikai labai jaučia tėvų emocijas, tad jeigu suaugusieji sunkiai tvarkosi su savosiomis, nelengva bus ir vaikui. Lietuvoje ilgą laiką gyvenome priespaudoje ir nebuvome mokomi rodyti ar suprasti savo emocijas, tad ypač vyresniajai kartai persilaužti yra sunku.
Kada Pradėti Kalbėti Apie Emocijas?
Tad kada ir kaip reikėtų pradėti kalbėti su vaiku apie emocijas? Mano atsakymas paprastas - kuo anksčiau, tuo geriau. Net ir su vienerių metų vaiku galime susikalbėti emociniais signalais - veido mimika, kūno kalba. Kiek vėliau galime kalbėtis ir pradėti įvardinti vaiko jausmus.
Dažnai vaikams kartojame „nebūk piktas“, „nebijok“ ir pan. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir paskatinti teigiamas vaiko emocijas - „kaip džiugu, kad tu linksmas“ ir pan. Kuo daugiau dėmesio kreipsime į vieną ar kitą vaiko emocijos išraišką, tuo labiau skatinsime ją kartoti. Taip pat svarbu prie vaiko nepamiršti įvardinti ir savo emocijų.
Tiesa, kartais net ir įvardijus emociją vaikui dar gana sunku suprasti, kas tai yra ir ką jis turėtų daryti. Vaiko nesugebėjimas valdyti savo emocijų yra natūralus, nes jo psichikos ir smegenų branda dar tik formuojasi. Galime kalbėti apie emocijas ir per kūno dalių įvardijimą. Pavyzdžiui, jei vaikas pradeda mosuoti rankomis ir nori muštis, nevertėtų sakyti, „tu blogas, jog mušiesi“. Verčiau sakyti „tavo ranka supyko ir trenkė - pasikalbėk su ja, nes atrodo įniršusi“. Tuomet vaikas suvoks, kad jis gali valdyti ranką, t. y. Tuo tarpu neigdami vaiko emocijas ir tokias pasakymais kaip „vyrai neverkia“ ir pan. tarsi parodome, kad vaiko emocijos yra netinkamos ir jis neturėtų jų jausti. Tai nėra natūralu žmogaus prigimčiai, todėl vaikui jo emocijų nepripažinimas yra traumuojantis išgyvenimas. Suprantama, kad norint tinkamai reaguoti į vaiko emocijas ir patiems reikia daug kantrybės.
Emocijų Proveržiai
Grįžkime prie daugeliui iki skausmo pažįstamos situacijos prekybos centre. Ar toks elgesys, kai vaikas supykęs rėkia ir krenta ant žemės yra normalus? Paprastas atsakymas būtų taip. 2-4 metų amžiaus vaikams būdingi stiprūs emociniai proveržiai. Jie bando išgyventi kuo daugiau emocijų ir suvokti, kaip reikėtų elgtis. Kitaip tariant, praktikuojasi. Na, o jei patys labai emocingai reaguosime tokioje situacijoje, jos greičiausiai kartosis. Be to, tokiu būdu neleidžiame emocijai nuslūgti, priešingai - tik dar labiau ją pakurstome.
Emocija turi tam tikrą ciklą. Jai prasidėjus, ji arba kils aukščiau, arba leisis, tad šiuo atveju nuo mūsų reakcijos priklauso, ar gesinsime ugnį, ar ją dar labiau pakurstysime. Po tokio emocinio krūvio labai svarbu visiems pasikalbėti. Ką galime daryti kitaip kitą kartą? Kaip reikėtų elgtis, kai supykstame? Šaukti ar pasakyti, kas negerai?
Kaip Padėti Vaikui Tvarkytis Su Emocijomis?
Tiesa, kaip ir kitose gyvenimo situacijose, taip ir su emocijomis svarbu neperlenkti lazdos. Todėl padedant vaikui tvarkytis su savo emocijomis ne mažiau svarbu ne tik jas priimti, bet ir mokytis iš jų „išeiti“. Skatinkime iškart ieškoti sprendimo. Jeigu liūdna, kas galėtų padėti pasijusti geriau? Kuo vaikas vyresnis, tuo sunkiau šio aukos modelio atsikratyti. Tai turi reikšmingos įtakos ir asmenybės formavimuisi, nes vaikas auga galvodamas, kad jis nieko negali pakeisti, atsiranda bejėgiškumas, nenoras priimti ryžtingesnių sprendimų.
Paprastai tėvai puikiai atskiria, kada vaikas verkia dėl to, kad jam kažką skauda ar liūdna, o kada tiesiog verkšlena dėl užsispyrimo. Aš pati tokiais atvejais savo vaikų stengiuosi per daug neraminti. Atpažinti ir mokytis valdyti savo emocijas vaikams puikiai padeda ir žaidimai, jų herojai.
Pastebiu, kad kai žaislai susipyksta ar nuliūsta, vaikams tai įdomu, jie noriai įsitraukia į žaidimą. „Istorijų namuose“ organizuodami teminius naratyvinius žaidimus stengiamės sugalvoti tokį siužetą, kuris padėtų atskleisti ir išgyventi visą emocijos ciklą. Iš pradžių sukeliame stiprią emociją, kurią išgyvename visi kartu, o tada planuojame, ką darysime toliau ir kaip spręsime iškilusius sunkumus. Pavyzdžiui, žaidžiant gaisrą iš pradžių visi būname sunerimę, šiek tiek išsigandę, tačiau pasitarę greitai suplanuojame veiksmus - imame kibirėlius ir keliaujame gesinti gaisro. Atvykę randame apdegusius namus - emocija vėl pakyla, tačiau suprantame, kad iš apdegusių namų galime išgelbėti gyvūnėlius. Taip vyksta emocijos bangavimas - ji pakyla ir vėl leidžiasi.
Žaidimų metu vaikai nebijo reikšti emocijų, įsijaučia į siužetą ir randa problemos sprendimo būdus. Gyvenime taip pat reikėtų stengtis su emocija susigyventi iki galo. Ne tik leisti jai pakilti ar nusileisti. Juk dažnai ir mes patys apsipykstam, pasibaram ir išsiskirstom.
Ar Reikalinga Pagalba Vaikui?
Kad suprastume, kaip padėti vaikams geriau atpažinti savo emocijas, turime atsakyti į klausimą - ar manome, kad ta pagalba vaikui reikalinga? Jeigu manote, kad vaiko akademiniai pasiekimai yra daug svarbiau už tai, kaip jis jaučiasi, tada šis straipsnis skirtas ne jums. Jeigu manote kitaip, tada kviečiu paskaityti.
Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus. Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio. Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.
Kaip Padėti Vaikams Atpažinti Emocijas?
Trečia, aptarsime konkrečius būdus, kaip padėti vaikams atpažinti emocijas: nuo emocinių dienoraščių rašymo iki vaidybinių žaidimų ir pasakų aptarimo. Jeigu matote, kad verta, nieko nelaukdami ir neatidėliodami pradėkite veikti jau šiandien, nes kiekviena praleista diena nesugrįš ir kai jūsų vaikai bus paaugliai, jie neturės galimybės grįžti į vaikystę ir pradėti iš naujo ugdytis tinkamus emocijų reiškimo būdus. Būdami paaugliai jie turės mokytis koreguoti savo netinkamus įpročius, o tai iš jų pareikalaus valios pastangų, emocinės brandos, proto ir suaugusiųjų paramos. Jeigu neturėsime tarpusavio ryšio, mūsų žodis paaugliams nebus svarbus, tad jiems vieniems tai įveikti gali būti iššūkis ne pagal jėgas, teks nuolat atsidurti nepatogiose situacijose, kuriose jausis vieniši, atstumti arba patys atsiribos nuo kitų.
- Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., vaikas pasakys, kad aprėkė draugą. Su ypatinga empatija, jautrumu ir dėmesiu vaiko emocijoms ir jausmams fokusuojamės į tai, kaip jis jautėsi, kai turėjo griebtis tokių veiksmų, bet ne į patį veiksmą. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi.
- Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas - plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus. Tam tinka ir mūsų sukurtas bei ištestuotas emocijų kortelių žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti.
- Kas svarbu skatinant tinkamas emocijų išraiškas? Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla.
- Parodykite asmeninį pavyzdį reiškiant emocijas tinkamais veiksmais ir žodžiais. Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu. Parodykite, kad ir jūs patiriate įvairių emocijų bei mokate jas valdyti, o kartais ir netinkamai išreiškiate, bet tada yra proga atsiprašyti už netinkamus veiksmus ir žodžius.
- Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas. Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Pvz., VšĮ „Vaikų ugdymas sukurtas žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Sužaidybinkite kasdienes situacijas ir pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Pvz., kabinti lapelius ant šaldytuvo su situacija ir toje situacijoje patirtą jausmą. Esant atitinkamai nuotaikai, galima žaisti emocijų šaradą, kai vienas šeimos narys ar klasės auklėtoja sugalvoja vaikams emociją ir ją rodo, o kiti bando spėti, kokia tai emocija, tik negalima kalbėti. Galima aptarti pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susieti su savo gyvenimiškomis situacijomis. Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas. Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti. Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais.
VšĮ „Vaikų ugdymas“ paruošė veiksmingą bendravimo su vaikais apie jų emocijas kortelių žaidimą „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“. Šis žaidimas yra skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir mokytojams.
Emocijų atpažinimas ir tinkama raiška - tai gebėjimai, kuriuos reikia ugdyti nuo mažens, nes jie turi didelę įtaką vaiko asmenybės vystymuisi ir santykių su kitais formavimuisi. Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui.
Asociacija „Sėkmės link“ 2024 metais, įgyvendindama visuomenės sveikatos stiprinimo priemonę „Pozityvi tėvystė - atspari vaikystė“, parengė šį visuomenės švietėjišką straipsnį, kuris skirtas tėvams, mokytojams ir kitiems ugdytojams. Priemonė finansuojama iš Vilniaus rajono savivaldybės 2024 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Dr. Šiaulių lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ socialinė pedagogė Monika įgyvendino emocinio ugdymo projektą „Emocijos ir spalvos“ (2024 m. spalis - 2025 m. gegužė). Taip pat mokytis jas atpažinti, tinkamai išreikšti bei įtvirtinti spalvų pažinimą. Vaikai su kiekviena emocija susipažino per paveikslėlius, diskusijas, mimikas, stebėdami savo emocijų atspindžius veidrodėlyje, atlikdami įvairius eksperimentus ir žaisdami. Kiekvienai emocijai buvo priskirta tam tikra spalva, kurią vaikai naudojo spalvindami simbolinius stiklainėlius ar piešdami emocijų veidukus. Mokėsi ir nusiraminimo būdų. Aktyvus dalyvavimas buvo skatinamas lipdukais.
Prienų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ vykdyta sveikatingumo pamokėlė
Spalio 9 ir 16 dienomis Prienų lopšelyje- darželyje „Pasaka“ „Ežiukų“ ir Kiškučių grupės vaikučiams buvo pravesta sveikatingumo pamokėlė - diskusija „Emocijų šalyje“. Pamokėlių metu vaikai išmoksta atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis ir padėti kitiems, kurti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir suvaldyti sudėtingas situacijas konstruktyviai. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje veiklos metu kūrybiškai su specialiomis emocijų kortelėmis, kuriose pavaizduoti nuotaikas atitinkantys personažai padėjo vaikams išmokti atpažinti, gebėti įvardyti tai, ką jaučia, ir valdyti savo jausmus ir emocijas. Kartu su vaikais aptarinėjome, kokią emociją patiria vienas ar kitas kortelės personažas, kas ją galėjo sukelti, ką galima padaryti (jei reikia), kad ši emocija pasikeistų į gera. Darėme emocijų medelį ir kiekvienas norintis galėjo įklijuoti savo nuotaikos veido paveikslėlį.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Vaikiškų prekių parduotuvės Akropolyje: viskas jūsų vaikui vienoje vietoje
- Šonkaulių skausmas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir veiksmingiausi sprendimai
- Neįtikėtina Teatro Atsiradimo Istorija: Kaip Visa Pradėjo Keisti Meno Pasaulį!