Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Dažnas šlapinimasis - tai simptomas, būdingas tiek vyrams, tiek ir moterims. Nors padažnėjęs šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, šis simptomas būdingas ir jaunesniems. Nors iš dažno noro šlapintis vis dar neretai tiesiog pasišaipoma, pasiūlius mažiau vartoti skysčių, tai ne tokia jau nereikšminga problema. Dažnas šlapinimasis, ypač po nedaug, taip pat pakitusi šlapimo spalva gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomai.

Dažnas šlapinimasis savaime nėra sveikatos sutrikimas, kai atsižvelgiama ir į kitus rodiklius, be to, šlapinantis iš organizmo pasišalina nereikalingi skysčiai. Galbūt pastaruoju metu tiesiog pradėjote daugiau suvartoti skysčių? Arba tiesiog jūsų šlapimo pūslės tūris nedidelis?

Kada vertėtų sunerimti dėl dažno šlapinimosi?

Šlapinimosi dažnumas priklauso nuo suvartojamų skysčių, oro temperatūros, nes daugiau prakaituojant, galite mažiau norėti šlapintis. Taip pat svarbu ir koks jūsų šlapimo pūslės tūris. Sunerimti reikėtų tada, kai šlapinatės dažnai ir mažais kiekiais. Jeigu į tualetą keliaujate dažniau nei septynis kartus dienos metu ar bent porą kartų naktį, vertėtų pasitikrinti dėl šlapimo takų ligų.

Pagrindinės dažno šlapinimosi priežastys

Kaip ir kitus organizmo sutrikimus, taip ir dažną šlapinimąsi gali lemti keletas dalykų. Tai gali sukelti išoriniai veiksniai ir fiziologiniai organizmo pakitimai.

  • Skysčių vartojimas. Viena iš daugelio priežasčių, kodėl jus kamuoja padažnėjęs šlapinimasis, yra pastovus skysčių vartojimas. Jei organizmas pasižymi greita medžiagų apykaita, normalu, kad vartodami daug skysčių nuolatos bėgsite į tualetą - tai normali organizmo reakcija. Per didelis kiekis gėrimų prieš miegą, ypač kofeino arba alkoholio, gali sukelti dažną šlapinimąsi naktį. Dažnas šlapinimasis gali būti reakcija į suvartotą didelį kiekį skysčių, ypač veikia kofeino ar alkoholio turintys gėrimai.
  • Intersticinis cistitas arba kitaip šlapimo pūslės uždegimas. Vadinamasis šlapimo pūslės „peršalimas“. Cistitas arba šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai kyla dėl į šlapimo takus patekusios bakterijos, todėl tiesiog pasėdėjus ant šalto paviršiaus uždegimas kilti negali. Šlapimo pūslės uždegimo metu kamuoja ne tik dažnas šlapinimasis, bet ir šlapimo pūslės bei pilvo apačios skausmai. Atsiranda ir nemalonus šlapimo kvapas bei gali pakilti kūno temperatūra. Stiprus noras ir skausmas šlapinantis, ypač naktį, dažnai aprimsta pasišlapinus, tačiau pūslei pildantis, skausmas vėl stiprėja, tarsi spazmuoja. Pilvo apačios skausmas gali nukeliauti iki tarpvietės, kirkšnių, šlaunų.
  • Cukrinis diabetas. Ši liga taip pat gali būti viena iš dažno šlapinimosi priežasčių. Organizmas bando atsikratyti gliukozės pertekliaus, todėl šlapintis tenka dažniau nei įprastai.
  • Neurologinės ligos, nerimas. Dažno šlapinimosi priežastimi gali būti ir neurologinės ligos ar neigiamos emocinės būsenos (dažnas jaudinimasis, nuolatinis stresas).
  • Diuretikų vartojimas. Tai tokie medikamentai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme. Diuretikai vartojami sergant kepenų ciroze ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie medikamentai yra naudingi, tačiau gali sukelti rūpesčių dėl dažno šlapinimosi.
  • Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Dirglioji pūslė - tai būklė, kai šlapimo pūslė yra nuolatinio įsitempimo būsenoje ir negali pakankamai atsipalaiduoti. Tai atsiradusi šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek šlapimo yra pūslėje, atsiranda nesulaikomas ir stiprus noras šlapintis.
  • Šlapimo pūslės išvarža. Atsiranda šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, galimas šlapimo išsiskyrimas ir lytinių santykių metu.
  • Akmenligė. Be dažno šlapinimosi, gali atsirasti skausmai kirkšnyje bei šone.

Šlapinimosi sutrikimai vyrams

Dažnai pasitaiko, kad vyrus, sulaukusius vidutinio amžiaus, pradeda varginti prostatos ligos, tai daro įtaką ir šlapinimuisi. Dažniausiai vyresnio amžiaus vyrų patiriami šlapinimosi sutrikimai yra susiję su šlapimo ištekėjimu iš šlapimo pūslės dėl šlapimo pūslės kaklelio, prostatos ir šlaplės sutrikimų. Prostatos uždegimo simptomai yra skausmingas šlapinimasis naktį, gali atsirasti pūlingos išskyros iš šlaplės, karščiavimas, nugaros bei raumenų skausmai. Esant prostatos hiperplazijai arba prostatos vėžiui, pasireiškia sunkumas šlapinimosi pradžioje, silpna šlapinimosi srovė, jausmas, jog net ir nusišlapinus, šlapimo pūslė vis tiek lieka pilna. Vyrams šlapimo nelaikymas dažniausiai atkeliauja kartu su prostatos ligomis vyresniame amžiuje.

Šlapinimosi sutrikimai moterims

Moterys dažniau šlapintis gali nėštumo metu. Tai pasireiškia nuo 6 nėštumo savaitės ir trunka iki pat gimdymo. Padažnėjęs šlapinimasis besilaukiant vyksta todėl, jog didėjant gimdai, stiprėja ir spaudimas šlapimo pūslei.

Dėl dubens raumenų susilpnėjimo, menopauzės laikotarpiu moterys gali nesulaikyti šlapimo kosėjant, čiaudint ar juokiantis. Dažniau norima šlapintis, gali padažnėti šlapimo takų infekcijos.

Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu

Po gimdymo, moters organizme vyksta ryškūs fiziologiniai pokyčiai, kurių metu moters organizmas grįžta į pirmykštę būklę iki nėštumo. Gimdyvių jaučiami simptomai ir sutrikimai gali būti įvairūs: skausmas ir diskomfortas tarpvietės srityje (negalėjimas sėdėti, laisvai keisti padėtį lovoje); chirurginės žaizdos tempimas, skausmingumas; gali sutrikti virškinimo/šalinimo veikla (atsirasti vidurių užkietėjimas, išmatų nelaikymas; taip pat moteriai gali sutrikti šlapinimasis ir atsirasti šlapimo nelaikymas ). Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu apibūdinamas, kaip nevalingas, dalinis arba visiškas šlapimo pūslės ištuštinimas. Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad maždaug 80 proc. nėščių moterų, tam tikru nėštumo laikotarpiu, šlapinasi dažniau. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas. Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo.

Yra įrodyta, kad nėštumas ir gimdymas padidina šlapimo nelaikymo riziką, dėl kompleksinių problemų. Pirmiausia, tai siejama su pakitusia organų padėtimi pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjusiu spaudimu į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos. Kita priežastis, tai gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu, gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais ir toks pažeidimas, vadinamas dubens dugno pažeidimu. Todėl manoma, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais yra didesnė tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymo problema nei moterims, turėjusioms cezario pjūvio operaciją.

Kaip palengvinti šlapimo nelaikymą po gimdymo:

  • Šlapimą sugeriantys įklotai: šie įklotai yra skirtingų sugėrimo lygių ir rekomenduojami pagimdžiusioms moterims, nelaikančioms šlapimo. Jie yra diskretiški, atitinkantys kūno formas ir glaudžiai prie jo priglundantys, o lipnios juostelės juos pritvirtina prie apatinio trikotažo.
  • Kėgelio pratimai (dubens dugno raumenų stiprinimas): rekomenduojama pradėti daryti šiuos pratimus dar prieš pastojant.
  • Optimalaus svorio palaikymas: nurodoma, kad nutukimas taip pat gali būti susijęs su šlapimo nelaikymu.
  • Vidurių užkietėjimo prevencija: ši problema gali sukelti spaudimą šlapimo pūslei ir šlaplei ir dėl to atsirasti šlapimo nelaikymas.

Nedidelis šlapimo nelaikymas yra dažnas nėštumo metu ir gali trukti kelias savaites po gimdymo. Tačiau moteris turėtų pasikalbėti su gydytoju, akušeriu ar slaugytoju, jei ji nerimauja arba tai tęsiasi praėjus 6 savaitėms po kūdikio gimimo.

Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu yra opi problema, apie kurią reikia kalbėti. Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį.

Šlapinimosi sutrikimų gydymo būdai

  • Medikamentinis gydymas - tai gydymas vaistais. Vaistai nuo dažno šlapinimosi ramina sudirgintą šlapimo pūslę. Moterims menopauzės metu yra skiriamas hormoninis gydymas. Vaistai nuo dažno šlapinimosi padeda tuo, kad blokuoja šlapimo pūslės receptorius, todėl ji aprimsta, tampa vangesnė.
  • Fizioterapinis gydymas - gydomoji mankšta tarpvietės ir pilvo sienos raumenims stiprinti yra taikoma moterims po gimdymo bei menopauzės metu. Mankšta padeda išspręsti audinių silpnumo problemą.
  • Chirurginis gydymas - taikomas tuomet, kai reikia grąžinti šlapimo pūslę į normalią anatominę padėtį. Kitas gydymo būdas, kai nepadeda išbandyti kiti konservatyvesni sprendimai, yra chirurginis.

Vartoti mažiau skysčių - ne išeitis, nors taip ir gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Toks „gydymosi“ būdas padėtį gali tik dar pabloginti, kadangi šlapimas tampa koncentruotas ir taip dar labiau dirgina šlapimo pūslę.

žymės: #Nestuma

Panašus: