Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Švietimo sistemos problemos, mokytojų iššūkiai ir visuomenės lūkesčiai - tai temos, kurios nuolat atsiduria viešojoje erdvėje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip visuomenė vertina mokytojo profesiją, kokie sunkumai kyla pedagogams ir ar įmanoma, kad vaikų darželio auklėtoja taptų prezidente.

Mokytojo profesija: tarp aukos ir pašaukimo

Visuomenė dažnai sieja mokytojo profesiją su tam tikra auka. Atseit, jeigu jau dirbi mokykloje, tai kitaip ir negali būti. Iš tiesų tai ne tik gali, bet ir turi būti kitaip. Mokytojai neprivalo dėl mokinių aukoti laisvalaikio, sveikatos, laiko savo šeimai ir vaikams, jie neturėtų iš savo kišenės pirkti spausdinimo lapų arba rugsėjo 1-ajai skirtų klasės papuošimų, dovanėlių pradinukams ir t. t. Nustokime mistifikuoti. Mokytojas yra paprastas žmogus, o už papildomą darbą jam reikia atlyginti kaip ir bet kuriam kitam samdomam darbuotojui.

Neseniai įrašiau tinklalaidę su Amerikoje dirbančia mokytojos padėjėja. Ji papasakojo, kad kiekvieną darbo minutę užfiksuoja programėlėje ir paskui gauna už tai atitinkamą užmokestį. O mes vis dar įsivaizduojame, kad mokytojas yra kažkoks šventasis.

Mokytojų atlyginimai ir darbo krūviai

Neseniai pasirodę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys, neva vidutinė mokytojų alga į rankas dabar jau siekia 1400 eurų, ne veltui sukėlė masinį pasipiktinimą tarp pedagogų. Visuomenei sudaromas klaidingas įspūdis, kad tiek šiais laikais mokytojams mokama už etatą, o iš tikrųjų krūviai kur kas didesni. Be to, atlyginimas auga dėl turimo stažo ir kvalifikacijos. 40 metų mokyklai paskyrusios mokytojos metodininkės, dirbančios 1,5 etato, atlyginimas, aišku, šiek tiek didesnis už naujoko, bet dėl šimto ar poros šimtų eurų ji paaukoja dar daugiau sveikatos ir laisvalaikio.

Kaip galime tikėtis, kad siūlydami neadekvatų užmokestį į mokyklas prikviesime jaunimo, kuris šiais laikais turi begalę patrauklesnių galimybių užsidirbti? (Viena jauna kolegė išeiti iš gimnazijos nusprendė po pusmečio.)

Kaip jau supratote, daugelis mokytojų ne tik priversti dirbti padidintais etatais, bet ir uždarbiauti papildomai. Vieni dirba korepetitoriais, kiti susigalvoja kitokios veiklos, pavyzdžiui, prekiauja mugėse kokiais nors mezginiais arba vasarą skrenda į Norvegiją dažyti namų (tiek tų ilgų vasaros atostogų…).

Mokytojų streikai: ar tai savanaudiškumas?

Yra sakančiųjų, kad streikuosiantys mokytojai tikri savanaudžiai - dėl jų užgaidų nevyks pamokos, vaikai taps įkaitais, bus daroma žala švietimui ir taip toliau. Tačiau reikėtų jaudintis ne dėl kelias dienas ar net savaites truksiančio streiko. Reikėtų galvoti apie pervargusius mokytojus, kurie priversti dirbti sausakimšose klasėse, apie dėl to nukenčiančią mokymo(si) kokybę, apie pedagogų trūkumą ir nesugebėjimą pritraukti jaunus žmones į mokyklas, apie vykdomus ugdymo pokyčius, kuriems kaip visada tinkamai nepasiruošta. Jeigu niekas nesikeis, žala Lietuvos švietimui ir toliau bus daroma KASDIEN.

Švietimo sistemos problemos: šeimos vaidmuo

„Taip, mūsų šalyje švietimo sistema supuvusi nuo pradžios iki pabaigos, nuo darželių iki universitetų, bet pagrindinių problemų šaknys slypi šeimoje. Kol nepasikeis tėvų požiūris, tol jokios mokslo reformos nepadės.

Visų pirma sėkmė egzaminuose ir visame ugdymo procese priklauso ne tik nuo mokytojų. Požiūris į mokymąsi nuo mažų dienų formuojamas šeimoje. Tai ir yra pagrindas. Yra tėvų, kurie augindami vaikus įdeda vidutiniškai pastangų (tokie mokiniai, mokytojui padedant, egzaminuose taip pat gali pasirodyti puikiai, bet taip nutinka daug rečiau). Galiausiai yra tėvų, kurie nuo mažens įbruka vaikui į rankas planšetinį kompiuterį, o patikrinti pažymių prisijungia nebent mokslo metų pabaigoje arba tuomet, kai norėdama informuoti apie prastus mokymosi rezultatus paskambina auklėtoja. Jei manote, kad tokių mokinių pasitaiko vos vienas kitas, tai labai klystate.

Ar vaikų darželio auklėtoja gali tapti prezidente?

Kandidatus į prezidentus dauguma žinome iš naujienų ar televizijos laidų, kur jie pasitempę ir kostiumuoti paprastai rimtai atsako į sudėtingus klausimus. Tačiau ar kada susimąstėme, ar vaikų darželio auklėtoja galėtų užimti šį aukštą postą?

Auklėtojos darbas reikalauja ne tik meilės vaikams, bet ir didelės atsakomybės, kantrybės, gebėjimo spręsti konfliktus ir priimti sprendimus. Šios savybės yra būtinos ir prezidentui. Tačiau ar to pakanka?

Visų pirma, visuomenė turi atsikratyti stereotipų, kad prezidentu gali būti tik politikas ar verslininkas. Svarbiausia - žmogaus kompetencija, patirtis ir noras tarnauti savo šaliai. Jei vaikų darželio auklėtoja turi šias savybes, ji gali tapti puikia prezidente.

Lituanistinių mokyklų mokytojų pavyzdžiai

Lituanistinio švietimo srityje pasižymėję užsienio lietuviai buvo apdovanoti už nuopelnus. Vasario 16-osios gimnazijai Užsienio reikalų ministerija (URM) skyrė aukščiausią garbės ženklo apdovanojimą - Aukso Vytį, išskirtinį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) apdovanojimą gavo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė.

PLB Švietimo komisijos pirmininkė A. Černiauskaitė ir Lituanistinių mokyklų asociacijos vadovė Donata Simonaitienė įteikė pirmą kartą skiriamą Lituanistinių mokyklų ambasadoriaus apdovanojimą.

Lituanistinėse mokyklose dirbantys mokytojai ne tik moko vaikus, bet ir puoselėja lietuviškumą, perduoda kultūrines vertybes ir ugdo patriotiškumą. Tai rodo, kad mokytojai gali būti ne tik švietėjai, bet ir visuomenės lyderiai.

Jolitos Šilanskienės pavyzdys

Lituanistinės mokyklos dienos proga surengtoje šventėje Prezidentūroje Strasbūro lituanistinės mokyklos vadovė ir mokytoja Jolita Šilanskienė tarė įkvepiantį sveikinimo žodį.

J. Šilanskienė savo pavyzdžiu įrodo, kad mokytojas gali būti ne tik geras specialistas, bet ir įkvepiantis lyderis, gebantis suburti bendruomenę ir motyvuoti žmones siekti bendrų tikslų.

Jos istorija - tai pavyzdys, kaip meilė savo profesijai, atsidavimas ir noras keisti pasaulį gali nuvesti į aukštumas.

Išvados

Švietimo sistema susiduria su daugybe iššūkių, tačiau mokytojai, nepaisant sunkumų, toliau dirba savo darbą ir deda visas pastangas, kad ugdytų jaunąją kartą. Visuomenė turi vertinti mokytojo profesiją ir suprasti, kad mokytojai - tai ne tik žinių nešėjai, bet ir visuomenės lyderiai, galintys prisidėti prie šalies gerovės.

žymės: #Vaiku #Darzeli

Panašus: