Kineziterapinė mankšta, masažai, dinaminė mankšta ir elementarus suvokimas, pavyzdžiui, kad gultukas, maniežas, vaikštynė riboja vaiko judėjimą ir jam išties saugiau ir naudingiau būti ant grindų - visa tai gali padėti vaikui augti: sveikam kūnui ir psichikai. Mankšta būtina mūsų gerai savijautai. Pasak dviejų vaikų mamos, kūdikis, kaip ir suaugęs žmogus, turi didelį poreikį judėjimui. Tačiau kūno nevaldantys maži vaikai patys pasimankštinti negali. Jie nevaldo rankų, kojų, galvos judesių.
Dinaminė mankšta: nauda ir pavojai
Renata Lazdin - edukologė, nagrinėjanti pirmuosius 7-erius vaiko gyvenimo metus, knygos „Vienas vaikas - 7 intelektai“ ir „7 intelektų lavinimo programos“ autorė, keturkalbio vaikų darželio „Mažųjų valdos“ steigėja ir vadovė apie dinaminę mankštą gali pasakyti ne vieną puikų žodį, kaip ir žinomas akušeris ginekologas Romualdas Šemeta. Tačiau, kiti medikai turi priešingą nuomonę, naudos tokioje mankštoje jie neįžvelgia ir siūlo rinktis konservatyvesnius mankštos metodus.
Kas yra dinaminė mankšta?
Pagrindinis dinaminės mankštos skirtumas nuo tradicinės - daugiau judėjimo, dinamikos. Suaugusysis su vaiku atlieka tam tikrus aktyvius judesius. Vaikas neguli, o būna įvairiose pozicijose - pakabintas, verčiasi, „skraido“. Dinaminė mankšta yra tolima statinės, arba pasyviosios, mankštos giminaitė. Jos pradininkas fiziologas, akušeris, psichoterapeutas I.B.Čarkovskis 1960-1980 metais pasiūlęs tam tikrą pratimų sistemą.
„Dinaminę mankštą reikėtų suvokti kaip vieną iš būdų pasirūpinti vaiko judėjimu, kol pats juo pasirūpinti dar negali. Išties tai didelio poveikio sportas. Palyginę galime sakyti, kad tai sportinė gimnastika, o ne eilinis pasivaikščiojimas.
Mankštinami vaikai yra stipresnės sveikatos, mažiau ir lengviau serga, greičiau vystosi tiek jų motoriniai, tiek socialiniai ir intelektiniai gebėjimai. Besimankštinantis vaikas yra mažiau linkęs patirti traumas. Be to - kūno intelekto puoselėjimas ankstyvame amžiuje tampriai susijęs su kitais proto centrais. Tai yra mankštinamas vaikas yra ir protingas vaikas. O smagiausia tai, kad šis ankstyvas įdirbis lieka su žmogumi visą gyvenimą“, - sakė R.Lazdin.
Ji pridūrė, kad naujagimiui dinaminė mankšta ypatingai aktuali - ji greičiau sustiprina jo nelygų kvėpavimą ir mažina staigios kūdikių mirties riziką, ji greičiau sustiprina kaklo ir nugaro raumenis, tad mažylis ima anksčiau palaikyti galvą ir mažesnė tikimybė dėl neatsargaus paėmimo jį sužeisti.
R.Lazdin papasakojo, kad nors artimieji iš pradžių skeptiškai į visa tai žiūrėjo, visas kelias į ankstyvojo ugdymo sritį prasidėjo jau seniai, laukiantis pirmagimio, mat Lietuvoje yra ne vienas treneris ar kineziterapeutas, kuris gali pamokyti atlikti dinaminę mankštą.
Kineziterapeutas Tomas Balčius sako, kad užsiimti sportine veikla ir stiprinti ryšį su savo vaiku nuo pat mažumės yra puiku, tačiau sportas turi būti kokybiškas, o visų pirma saugus. „Kalbant apie dinamines mankštas, manau, kad galima žala yra didesnė už naudą. Savo praktikoje teko matyti ne vieną atvejį, kuomet pagal šią programą mankštinti vaikai pateko į medikų rankas dėl patologinio sąnarių laisvumo ar net peties, klubo, alkūnės sąnarių išnirimų. Gaila, jog tik susidūrę su tokiomis pasekmėmis, tėvai nutraukia šias mankštas.
Pavojai ir atsargumo priemonės
R.Lazdin įspėja, kad pavojus gali kilti, jei tėvai blogai jaučia savo vaiką, neseka trenerio nurodymais, nori pasirodyti, neteisingai supranta mankštos tikslą, skuba.
„Mano šeimoje ir mano artimoje aplinkoje jokių traumų nėra buvę, apie jas esu tik girdėjusi. Daug dažniau girdžiu apie traumas, kai vaikas nukrenta nuo vystymo stalo ar lovos, nuo laipynės ar supynių. Mankštinamas mažylis, pavadinkime, moka kristi, jo kūnas greičiau sureaguoja, turi stipresnius sąnarius, sausgysles, tad rečiau susižeidžia.
Pavojinga bandyti pakartoti tai, ką pamatai tokiuose vaizdo įrašuose, kaip mano paskelbtas. Vaizde matosi dukrelės kokia 200-toji treniruotė. Pirmosios atrodė, kaip švelnus glostymas, pakėlimas laikant delnuose ir pamažu, labai labai pamažu pratimų pobūdis keitėsi, amplitudė intensyvėjo ir pasiekė tokį saugaus skraidymo lygį“, - paaiškino ji.
Moters tvirtinimu, tokios mankštos geriau nedaryti, jeigu netikite jos teigiamu poveikiu (žinoti, nereiškia tikėti) arba gerai nejaučiate vaiko.
T.Balčius esant galimybėms siūlo rinktis konservatyvesnes, įrodymais grįstos medicinos patvirtintas mankštas, remiantis vaikų raidos etapais ir nerekomenduoja dirbtinai jos skubinti.
Kūdikių raida ir judesių lavinimas pagal amžių
1 mėnuo
Pirmąjį mėnesį, po gimimo naujagimio pagrindinė veikla yra miegojimas ir valgymas. Tiek miego, tiek būdravimo metu tikslingų, paties vaiko kontroliuojamų judesių dar stebėti negalime, tačiau yra matoma begalė įvairiausių reakcijų į aplinkos dirgiklius, tokius kaip šviesos, garso, prisilietimo ir panašiai.
2-3 mėnesiai
Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai.
Jei teisingai nešiosite savo kūdikį, t.y. įsidėmėkite: prilaikomas ties pečiais, už pažastų ir dubens trečiojo mėnesio pabaigoje kūdikis turėtų jau gana tvirtai laikyti galvą keičiant padėtis (t.y.
4-6 mėnesiai
Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvelius su kūdikio raida, kai prasideda 4 - 6 mėnesių laikotarpis. Tai ne tik laikas, kuomet mažylis pradeda aktyviai žaisti su žaisliukais, vartytis nuo nugaros ant pilvo, tačiau jau pradedame ruošti kūdikį sėdėjimui. Šio etapo pabaigoje 6 mėnesių kūdikis pajus pirmus savarankiško sėdėjimo momentus, todėl labai svarbu aptarti keletą dalykų, kurie padės saugiai to pasiekti.
Nors kiekvieno kūdikio raida individuali, tačiau 3 - 4 mėnesių amžius yra tas metas kuomet jau turite pradėti taikyti pusiau sėdimą padėtį (450 kampu) žaidimo ir valgymo metu. Sėdėdamas tokioje padėtyje kūdikis ne tik stebės aplinką iš jam pagal amžių tinkamos padėties, pratinsis prie vertikalesnės padėties, bet kartu stiprės tam tikros raumenų grupės.
7-9 mėnesiai
Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Šis laikotarpis labai svarbus ir išskiriamas dėl savarankiško sėdėjimo susiformavimo. Per šį laikotarpį kūdikis išmoksta tvirtai sėdėti ir individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtis.
13-18 mėnesių
Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais.
19-24 mėnesiai
19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Kad vaikas išmoktų savarankiškai pavalgyti, apsirengti, apsiauti batus, nusiplauti rankutes ir atlikti kitas panašias kasdienines veiklas, turi būti pakankamai išlavėjusi jo statinė bei dinaminė pusiausvyra, judesių koordinacija, atskirų raumenų grupių kontrolė, kūno raumenų jėga ir ištvermė, judesių planavimo įgūdžiai.
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Vaiko įpročių ir pareigų ugdymo kortelės: kaip padėti vaikui augti atsakingu?
- Čiulptukas naujagimiui nuo pirmųjų dienų – atrask geriausią pasirinkimą savo mažyliui!
- Neįtikėtina dėlionių nauda vaikams nuo 2 metų – atraskite jų ugdymo paslaptis!