Laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).
Vaiko Globa: Sąvokos ir Apibrėžimai
Vaikas ir globa - tai dvi sąvokos. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) sąvoka „vaikas“ yra apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka „globa“ apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai - asmeninių, ir turtinių teisių, ir interesų apsaugos forma. Tai - teisių ir interesų apsauga. Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa. Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė (M. Andrašikėnienė, 2007).
Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų. Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos.
Teisiniuose dokumentuose sąvoka „globa“ įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą. Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pastebėtina, kad šalia „globos“ sąvokos atsiranda „rūpybos“ terminas.
Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šileikaitės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.
R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai to negali arba nenori daryti jo tėvai (D. Šileikaitė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005). Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui (R. Pabedinskienė, 2003).
Vaiko globos tikslai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pirmu uždaviniu norima pasakyti, kad globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Šios jo amžius, sveikata, psichinė ir fizinė raida. Šias uždavinys labiausiai susijęs su vaiko teise į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažiūras, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Visų pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes. Šiai. Šiais kelia pavojų vaikui ir pan. Ypač aktualu parinkti tinkamus globėjus. Pasak G. Navickaitės, svarbu parinkti globėjus, kurie gerbtų vaiko kilmę, religiją, kultūrą ir kalbą. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Šiais laikomi seneliai, broliai, seserys. Šiai. (Vaiko globos organizavimo nuostatai, 2002). Šis principas - pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šios jos nariai santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą. M. Markovienės - Pileckaitės, T. Lazdausko teigimu, šeima yra patikimiausias paramos šaltinis, geriausia priedanga, kur galima „pasislėpti“ nuo išorinio pasaulio pavojų, pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas.
Ketvirtas principas teigia, kad nustatant vaiko globą turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje). Šiajam principui (pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje). Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaikų. Rasti globėjus šeimą, kuri priimtų visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje.
Svarbu suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Šiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir į jo nuomonę atsižvelgiama. Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.
Globėjų Motyvacija
Svarbu išsiaiškinti vaiko globos ir vaiko globėjo (teisinius, mokslinius, psichologinius, socialinius) aspektus. Apibūdinti globėjo motyvacijos veiksnius. Svarbu išanalizuoti motyvacijos charakteristikas, siekiant suprasti, kas skatina asmenis tapti vaiko globėjais. Remiantis gautomis tyrimo išvadomis, numatyti būdus ar priemones, kuriomis būtų galima pritraukti naujus globėjus, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Magistro darbo tyrimas atskleidė, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai dažniausiai vedini vidinis motyvacijos veiksnys.
Motyvacijos sąvoka
Motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvs turėjimas. Motyvas - skatinamoji priežastis, veiksnys, veikimo pagrindas, įrodymas, argumentas. Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008). Vidinė motyvacija - tai veikla, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas, kai žmogus deda visas pastangas iš smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks išorinis postūmis nereikalingas (V. Legkauskas, 2001, I.
Asmenys (šeimos), galvojantys apie globą, kreipiasi į savo miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių arba jų socialinį partnerį ir įsitraukia į globėjų vertinimo procesą. Svarbu išsiaiškinti, kas motyvuoja žmones globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidinės bei išorinės motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tai, kokie motyvai vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus.
Situacija Lietuvoje
Šiuo metu valstybė yra prisiėmusi atsakomybę už 13000 vaikų. Kai vaikas negali augti savo šeimoje, geriausia išeitis jam - augti globėjo šeimoje. Tačiau norinčių tapti vaiko globėjais yra nepakankamai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 2691 vaikas neteko tėvų globos, iš jų 1216 vaikams nustatyta globa (rūpyba) šeimose (640 vaikams - senelių globoje, 240 - dėdžių, tetų šeimoje, 132 - seserų, brolių šeimoje, 204 - kitų asmenų šeimoje). Yra nedidelė tikimybė, kad atsiras šeima, ar asmuo, kurioje jie galėtų užaugti.
Norint daugiau žmonių motyvuoti tapti globėjais, reikia žinoti, kokie motyvai vedini tie, kurie jau ryžosi globoti tėvų globos netekusius vaikus. Žinodami tai, galime imtis reikiamų priemonių, kad asmenis (šeimas) motyvuoti tapti globėju.
Kauno mieste 2007 m. 275 vaikai neteko tėvų globos, 2008 m. - 265 vaikai. Vertinant statistinius duomenis, tikslinga atsigręžti į tuos žmones, kurie vis tik ryžtasi globoti tėvų globos netekusius vaikus ir paklausti, kokie motyvai vedini jie imasi atsakomybės.
Asmenis, norinčius tapti globėjais, ruošia Vaikų gerovės centras "Pastogė" ir VšĮ "Šeimos santykių institutas". Pastarasis metai paruošiamiems Kauno mieste globėjams statistika atskleidžia, kad 2007 m. buvo paruošti 5 globėjai, 2008 m. - 12 globėjų, 2009 m. - 12 globėjų.
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Neįtikėtinos draugystės apyrankių idėjos vaikams – sužinok, kodėl jos tokios ypatingos!
- Senovinės vaikų auklės Piterio Peno istorijoje: Atraskite magišką pasaulį!