Demokratiniai procesai Lietuvoje sudaro palankesnes sąlygas kurti lygias moters ir vyro galimybes užimtumo, ašvietimo, mokslo, politikos ir kitose srityse. Šiai lygybės problemai skiriama nemažai dėmesio. Tačiau realybė neatrodo tokia optimistiaška. Yra ašeimų, kuriose vyrauja smurtas, seksualinis iašnaudojimas.
Ši lygybės politika formaliai siekia lygaus įtakos pasidalijimo ekonominiame, visuomeniniame gyvenime ir sprendims priėmimo procesuose. Tačiau dėl atotrūkio tarp įstatyms ir žmonis mentaliteto įstatymai neužtikrina js taikymo socialinėje praktikoje. Jaunuolis vertybinės sferos dinamikos ypatumus sąlygoja daugelis veiksnis.
Dažnai pasikeitimai js vertybinėje sferoje susiję su svarbiausiais, reikašmingiausiais žmogiaškojo gyvenimo momentais. Tai, pavyzdžiui, vidurinės mokyklos baigimas, profesijos pasirinkimas, ašeimos sukkūrimas ir pan.
Evoliucijos procese biologiniai veiksniai nulėmė žmogaus veiklos pobūdį, jos pasidalijimą. Vyrams buvo būkdinga gavėjo ir gynėjo, o moterims - ašeimos židinio saugotojos funkcijos. Toks veiklos pasidalijimas iaš esmės esantis atsirado ir yra iki ašiol tik dėl to, kad egzistuoja lytys. Tai turėjo svarbią reikašmę, sudarant sąlygas auklėti vaikus, užtikrinti rkašies pratęsimą.
Visuomeninis santykis raida ir dėl to iašryškėjo socialiniai poslinkiai suformavo iaš esmės naują, lygiateisiašką moters ir vyro santykis tipą. Šiau realybėje ne viskas yra taip paprasta, todėl svarbu atskleisti diskriminaciją ir jos apraiaškas, su kuriomis susiduria jaunimas.
Diskriminacijos Samprata ir Apraiškos
Diskriminacijos samprata ir apraiaškos istorijos raidoje kito. Istorijos raidoje buvo vyrs ir moters, kuris vaidmenys labai dažnai buvo skirtingi. Kadaise medžiotojs ir rinkėjs bendruomenės buvo ir judrios. Nebuvo pertekliaus, todėl visi nariai buvo lygūs turtu ar skurdu. Maistą dalindavosi tarpusavyje, žemės nuosavybės niekas nė neįsivaizdavo, o pagrindinis socialinis junginys buvo ašeima.
Šioje ašeimoje vyrai ir moterys buvo lygūs: abu tiekdavo maistą, abu atlikdavo darbus. Žinoma, vyrai, kurie buvo stipresni už moteris, medžiodavo didesnius žvėris ir ilgesniam laikui pasitraukdavo nuo ašeimos ugniakuro, o moterys daugiau laiko praleisdavo prie nams su vaikais, o laisvalaikį leisdavo drauge. Vyrs ir moters asmenybės nelabai skyrėsi: vyrai buvo tokie pat emocionalūs, kaip moterys, o moterys - aktyvios ir atkaklios, kaip vyrai.
Naujiems darbo bkėdams - arimui, stambisjs gyvulis ganymui, miaško kirtimui ir nams statyboms - reikėjo fizinės jėgos, todėl ašiuos darbus atlikdavo vyrai. Jie tapo pagrindiniais ašeimos maitintojais ir rkėpintojais, o moterims paliko namus, vaikus ir maisto ruoašimą. Sumenkus moters kėkiniam vaidmeniui, žemdirbis kultkėroje įsivyravo patriarchalinė ašeima.
Tradicijos įleidžia gilias ašaknis žmonis sąmonėje. Tradicin moteriaškumo esmė - ašelnumas, jausmingumas, romumas, pasiaukojimas ašeimai. Vienas pagrindinis moters diskriminacijos ašaltinis, pavyzdžiui, buvo tai, kad visuomen vaidmenį apibrėžė ir suvokė tiek kaip motins, tiek kaip darbuotojs. Dviguba darbo diena ir iaš to iašplaukianti pareigs naašta buvo nuolatinis daugelio moters streso ašaltinis, o formali įstatyms nauda dažnai turėjo atvirkaštinį poveikį - iaš tikrs buvo įtvirtinti stereotipiniai vaidmenys ir nevienodai paskirstytos moters ir vyrs pareigos ašeimoje.
Socialistinio pasaulio moterys buvo iašsilavinusios moterys. Jos gaudavo tokius pat atlyginimus kaip vyrai, bet ir dirbo lygiai su vyrais: statybininkėmis, traktorininkėmis, administratorėmis. Oficialusis moters idealas buvo moteris visuomenininkė. Tačiau prievarta iaš nams iašvaryta moteris, kurios uždarbis sudarė pusę ašeimos pajams, dar turėjo labai prastomis sąlygomis auginti vaikus ir rkėpintis nuolatinis prekybos sutrikims apsunkintu nams kėkiu. Šios naaštos nei vyrai. Tai galima sieti su moters, motinystės, motiniaškumo. Tačiau ši lygybė komunizmo metais jau pasiekta.
Ši lygybė pasiekta nebuvo, ir egzistavo diskriminacija, tegul dažniausiai ignoruojama, niekada neužfiksuota dokumentuose, nepripažinta ir nenubausta. Šis atstovavimas labiau rėmėsi priklausymu ar parama partijai negu kompetencija ar gebėjimais, ir dažniausiai vyravo nuomonė, kad tokie atstovai nenaudingi struktkėroms, į kurias yra paskirti. Dažiausiai reikėjo ataskaitoms ir statistikai. Tad nieko itin stebėtina, kad 1990 m. ašis ašalis politinis elitas ir visuomen atmetė moters atstovavimo kvots idėją, "pozityviąją diskriminaciją" ar "specialiąsias priemones" moters atstovavimui pagerinti. Šios sunkios praeities pamokos nuolat pasitelkiamos diskutuojant apie teigiamo poveikio veiksmus žmogaus teisis aspektu.
Moterys vis dar susiduria su ekonominiais suvaržymais. Šis moters proporcijas įtvirtino planinės ekonomikos principai, valstybinis pramonės monopolis ir dirbtinai palaikomas užimtumas, kuris buvo galimas tik mokant itin mažus atlyginimus. Žlugus socialistinei ekonomikai bei rinkoje įsigaliojus pasikėloms ir paklausoms dėsniams, visiaškai sugriuvo pasenę darbo metodai ir kartu sumažėjo moters santykis nacionalinėje darbo jėgoje.
Ašanalizuojant Lietuvos situaciją ašiuolaikinėje visuomenėje, pastebima, kad darbo rinkoje moters diskriminacija įgyja gan ciniaškas formas. Šiai taikomi amžiaus-lyties kriterijai. Šioms verslininkėms dirbtinai sudaromos kliktys gauti lengvatinius kreditus, licenzijas ir pan. Darbas sudėtingoje ašiuolaikinėje ekonomikoje reikalauja tam tikrs asmens bkėdo savybis - atkaklumo, iašradingumo, savarankiaškumo, gebėjimo siekti vis aukaštesnis tiksls. Šiai moteriai a... Prof. dr.
Šioje Lietuvoje kinta ir moters vaidmuo ašeimoje bei visuomenėje. Dauguma moters savo vaidmenį sieja su apmokamo darbo veikla: neatsi~velgiant į ašeimos materialinę padėtį, jos pasiryžusios siekti profesinės karjeros. Moterims darbas ne tik pragyvenimo ašaltinis, bet ir js galimybis realizavimo bkėdas. Šis socialinius vaidmenis, gebėjimus, taigi ir apie moters pareigas visuomenei bei ašeimai nėra tokie stiprkšs. Vis dėlto mkšs visuomen vis dar linkusi ašeimos vaidmenis pirmiausia priskirti moterims, o profesinius - vyrams. Darbo aktualumas. Šis galimybis įgyvendinimą, sukurta tam būtina teisinė bazė, tai dar nereiškia, jog visa tai įgyvendinama realioje tikrovėje.
Kaip dar 2001m. teigė A. Purvaneckas ir G. Šiau ir ašiandien, nors ne~ymiai pakitusi, moters padėtis darbo rinkoje vis dar prastesnė, nei vyrs. Nepaisant to, kas jau pasiekta, Europos Sjungos institucijos vis dar aktyviai kalba apie ašią problemą. Tai liudija įvairios kuriamos programos, finansuojami projektai, naujos direktyvos, komunikatai. Šis apmokėjimo už darbą skirtumais. Taigi, moterims daug dažniau nei vyrams iaškyla sunkums, siekiant suderinti darbą ir pareigas ašeimai. Aktualks tampa įpusėjus karjerai, kai moters gyvenime susiduria siekis tinkamai atlikti ašeimos pareigas bei siekis kiek įmanoma geriau atlikti savo darbą. Tai taip pat yra ir laikotarpis, kai moterys dažniausiai susiduria su neigiamu požiūriu savo atžvilgu, siekdamos paaukaštinimo.
Būtent apie tokį moters karjeros laikotarpį, kai tenka derinti pareigas ašeimai ir įsipareigojimus darbui, bus kalbama ašiame darbe. Tai yra aktuali problema, kadangi mkšs visuomenėje dar gajkšs stereotipai, moterys neretai laikomos prastesnėmis darbuotojomis visai ne dėl savo profesionalis sugebėjims, o dėl to, kad joms tenka gimdyti ir auginti vaikus. Nors teisiaškai darbdavys privalo iašsaugoti moteriai darbo vietą tam tikrą laiką, kol ji yra vaiko priežiūros atostogose, lieka neaiašku, kokios gi realios galimybės jai grįžti į darbą, kokia tikimybė, kad ji toliau sėkmingai kils karjeros laiptais. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę vyrams daryti tokią pertrauką karjeroje dėl vaiks auginimo.
2004 - 2005m. Šis lygybės strategijs paieška respondents buvo paklausta, kodėl toks mažas procentas vyrs pasinaudoja valstybės jiems teikiama galimybe gauti tėvystės atostogas. Lietuvos mokslinės literatkūros analizė rodo, kad moters padėtis visuomenėje, ašeimoje bei darbo rinkoje yra nagrinėjama įvairiais aspektais. Gruževskis B. Šius A. Kanopienė V. Purvaneckas A., Purvaneckienė G. Šius per ašeašerius metus. Šiais Lietuvos visuomenėje. Taip pat Purvaneckienė G. Šis lygybės politikos būklę Lietuvoje. Šis kliktis jai siekti, buvo daug pasiekta tobulinant teisinę bazę, bet daug mažiau - praktikoje. Eitutytė D. (2005) analizuoja moters ir vyrs raiaškas tradiciaškai feminizuotose ašvietimo ir darbo rinkos srityse.
Tyrimu siekiama nustatyti, kaip skirtingos karts moterys vertina savo padėtį visuomenėje, kaip apibrėžia (suvokia) profesinę karjerą. Šis lygybės politiką Lietuvoje. Šis lygybės strategijų ir j diegiant įvairis politiks srityse, vyrauja nevyriausybinis organizacijs veikla, o vieašsjs institucijs veikla dar tik formuojasi. Šis lygybės politiką. Šis vaikus.
Darbe naudojami metodai:
- Mokslinės literatkūros analizė.
- Teisinis dokuments analizės metodas.
- Apibendrinimo metodas.
- Giluminis (iaš dalies standartizuotas) interviu.
Šios grupės moters požiūris į js galimybes dirbti ir kopti karjeros laiptais. Mokslinis darbo naujumas, teorinis bei praktinis reikašmingumas. Šis lygybę. Tačiau nepakankamai iaštirta, kokios realios moters galimybės po gimdymo ir vaiko priežiūros atostogs grįžti į darbo rinką kaip lygiavertėms su kitais darbuotojais, užimti buvusias pozicijas, kilti karjeros laiptais.
Šis darbus, gauti tinkamą atlyginimą. Šiai, kaip, atsižvelgiant į socialines ekonomines sąlygas ir kultkūrines tradicijas, turi elgtis, mąstyti, kokia veikla užsiimti moterys ir vyrai. Šis ir su lytimi susijusias taisykles, kurios reglamentuoja socialinę veiklą (t.y. Šiai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime. Moteris, auginanti mažametį vaiką.
Šio vaiko sąvokos neapibrėžtumo. Šiuo. LR Civiliniame kodekse teigiama, kad vaikas, sulaukęs 14 mets jau gali kreiptis į teismą. Šiuo. Kadangi ašio darbo esmė yra moters (re)integracija į darbo rinką, tai būtent ašio įstatymo nubrėžta riba ir bus vadovaujamasi. Taigi, moteris, auginanti mažametį vaiką yra moteris, auginanti vaiką iki 8 mets amžiaus. Darbą sudaro 3 dalys. Pirmojoje aptariamas teorinės moters darbo analizės prielaidos, t.y. egalitarinės pažiūros, socialinio konflikto teorija, liberalusis, radikalusis, marksistinis ir socialistinis feminizmas, kultkūrinė (socializacijos) teorija, ekonominė "segmentuotos darbo rinkos" teorija, dvigubos sistemos teorija, intelektualiojo kapitalo teorija, darbdavis diskriminacijos ir dviejs vaidmens teorijos, pateikiami statistiniai Lietuvos bei Europos Sjungos duomenys, apibkūdinantys moters padėtį darbo rinkoje, analizuojama teisinė bazė, kuri apima tiek tarptautinius, tiek Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus.
Antrojoje dalyje aptariamos socialinės politikos priemonės moters integracijos į darbo rinką srityje. Šis vaikus, galimybes integruotis į darbo rinką. Darbo pabaigoje pateikiamos iašvados. Šiomis vieningą integrals tyrimo pagrindą. Pirmiausia tai egalitarizmas. Egalitarinės pažiūros akcentuoja moters ir vyrs, kaip asmenybis, lygybę/lygiateisiaškumą, t.y. ne asmens lytis, bet iašsimokslinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis, asmeninės savybės turi lemti tiek jo vietą apmokamo darbo sferoje, tiek ir vaidmenis ašeimoje. (Egalitarizmas - teorija, skelbianti visuotinę lygybę). Šiomis nuostatomis remiasi liberalusis feminizmas. Ši teorija aptariama kits feminizmo ašaks kontekste (žr. toliau).
Kita teorija yra socialinio konflikto. Šiai konfliktus ir permainas. Šianti. Šis socialinis grupis (ašiuo atveju, tai būts vyrai) prievartos. Valdžios pasiskirstymas yra universalus ir svarbiausias socialinio konflikto veiksnys. Konfliktą sukelia pati sistema, o socialinės sistemos kitimą sąlygoja konfliktas. Įvairios socialinės pozicijos visuomenės struktkūroje turi nevienodą valdžią. Kitaip tariant, valdžia slypi ne individuose, o js užimamose pozicijose. Šiai. Šios ir pavaldžios grupės turi savo objektyvius interesus. Šioje pozicijoje, kiekvienos situacijos metu siekia palaikyti status quo, o subordinuotieji siekia pakeisti situaciją. Į jų interess konfliktą nebūtina įsisąmoninti tam, kad pavaldkšs ir dominuojantys asmenys galėts veikti. Šiais. Pagrindinė socialinio konflikto priežastis kyla tada, kai tam tikroje socialiai susiskaldžiusioje visuomenėje atsiranda nepasitenkinimas ribots iašteklis paskirstymu ir neigiamas jo teisėtumas.
Moter padėties darbo rinkoje studijos dažniausiai tradiciaškai remiasi prielaida, kad moters dalyvavimas darbo rinkoje auga kartu su industrializacija ir urbanizacija. Šiai. Nors Catherine Hakim (1995) tai vadina vienu iaš penkis feministinis mits apie moters darbą. Visgi lygiai taip pat ji teigia, kad darbdaviai mato moteris darbuotojas kitokioje ašviesoje, nei darbuotojus vyrus. Manoma, kad moterys yra mažiau orientuotos į karjerą, su mažesniais įsipareigojimais mokamam darbui, nei darbui namuose, mažiau tikėtina, jog jos sieks mokyms, tobulės ar kilimo pareigose, preziumuojama, kad darbas joms labiau yra laikinas, nei pastovus, kad jos mieliau imasi atsakomybės nams kėkyje, todėl yra nepajėgios varžytis su vyrais darbo rinkoje. Tai galima sieti su vadinamąja "nams ideologija", kuri įsigalėjo dar XVIII a. pabaigoje.
Šis nelygybės palyginamoji perspektyva dvylikoje Europos Sjungos ašalis naris. Aptariami ir pristatomi skirtingi nelygybės aspektai: dalyvavimo lygis, profesinė segregacija, pajams skirtumai, karjera, neapmokamas darbas. Šios užtikrinti lygias galimybes. Šis nelygybę darbo rinkoje Jungtinėse Amerikos valstijose. Aiaškinama, kas sužinota iaš paskutinis tyrims apie tai, kokios gi yra tos segregacijos ir nelygybės priežastys. Šis pajams atotrūkis JAV turi dvi pagrindines iaštakas: darbs segregacija ir moters pareigs auginant vaikus įtaka js darbui. Pagrindinė straipsnio tezė yra ta, kad ašios dvi atotrūkio priežastys tarpusavyje yra nesusiję. Įsis lyties vaidmens orientacijos. Nemažai apie lytį, lytiaškumą, darbo rinką, jos segmentaciją kalbėjo A. Giddens. Lytis, anot jo yra reikašminga socialinės stratifikacijos forma.
Šis socializacijos skirtums įtaką ašiam reiaškiniui. Šius, kurie, manoma, susiję su biologine lytimi. Šis skirtybes lemia ne biologija - jas kuria kultkūra. Šius vyrams ir moterims suteikiamus vaidmenis, t.y. moteris - nams ašeimininkė, atsakinga už vaikus, tvarką namuose, maisto gamybą, tuo tarpu vyras - visuomeninio gyvenimo dalis, asmuo, aprkėpinantis ašeimą materialiai, priimantis sprendimus. Taigi viena iaš teorijs, kuriomis galima aiaškinti moters padėtį ašeimoje ir darbo rinkoje, apskritai visuomenėje, yra Kultkūrinė (socializacijos) teorija. Šis stereotips reikašmę.
Kaip teigia A. Giddens, paprastai vyrs vaidmenys labiau vertinami ir geriau atlyginami negu moters: beveik kiekvienoje kultkūroje moterys pirmiausia atsako už vaiks auginimą ir nams kėkio darbus, o vyrams tradiciaškai tenka atsakomyb aprkėpinti ašeimą. Šiasis pareigs, o taip apribojamos moters galimybės siekti karjeros. Šis vaidmens apibkūdinimas - labai abstraktus, nekonkretus ir nebūtina teisingas bei baigtinis apibkūdinimas. Šio, ašalies ar aplinkybis. Kita vertus, ir pati socializacijos teorija yra susilaukusi nemažai sociologs kritikos. "... žmonės nėra pasyvkšs objektai, tiesiogiai perimantys lytinį "programavimą" <...> žmonės aktyviai kuria ir modifikuoja savo vaidmenis.
Šis nelygybes atsižvelgia ir jau minėtas liberalusis feminizmas. Šis teises ir galimybes civilinis teisis, ašvietimo ir apmokamo darbo srityje, pabrėžia, kad skirtumai tarp moters ir vyrs yra js nevienodos socializacijos padarinys, taigi jie nėra biologiaškai determinuoti. Kaip tik ašiai teorijai aktualkšs moters diskriminacijos ir nevienodo požiūrio į jas darbe, ašvietimo įstaigose bei žiniasklaidoje klausimai. Šiai sistemą, jos priemones. Šis nelygybę aiaškina kitaip.
Šiai būkdingas įsitikinimas, jog būtent vyrai yra atsakingi už moters engimą ir tuo naudojasi. Kitaip tariant jie pelnosi iaš moters darbo namuose. Ir visgi jis turėts būkti laikomas kapitalistinėje sistemoje sukuriamo bendrojo produkto dalimi, nes taip kapitalistinė sistema moka tik už vyrs darbą, o sukuriamas perteklinis produktas. Į domimasi patriarchijos - sisteminės vyrs virašenybės moters atžvilgiu - analize. Patriarchija laikoma visuotiniu reiaškiniu, gyvavusiu daugelį amžis ir įvairiose kultkūrose. Radikalusis feminizmas dažnai sutelkia dėmesį į ašeimą, kaip vieną iaš pagrindinis moters priespaudos visuomenėje ašaltinis. Teigiama, kad vyrai iašnaudoja moteris, kliaudamiesi nemokamu moters darbu namuose.
Šia nepaliekama vietos įvairioms istorinėms variacijoms, dabartinio progreso laiks atvejams. Šias. Šis paaiaškina, kodėl moterys visgi ateina į darbo rinką visiaškai nepalankiomis sąlygomis ir yra iašnaudojamos kapitalistinės sistemos. Šis darbuotojs. Šis. Vieni teigia, kad moterys yra industrinė "rezervinė darbo armija", kuri įstumiama į darbo rinką ekonominio augimo laikotarpiais, tuomet, kai trkūksta darbo jėgos, ir vėl iašstumiama iaš jos, kai atsiranda darbo jėgos poreikio atoslkšgis. Šiame visuomenės lygmenyje. Į ios teorijos rėmuose kalbama apie tai, kad vyrai pasistengė laikyti moteris toliau nuo aukaštai apmokams darbs, kad užtikrints lengvesnį priėjimą prie tokis darbo viets sau patiems. Tokiu būkdu moterys likts priverstos būkti priklausomomis nuo vyrs ašeimoje. Dėl tokios tvarkos laimi tiek vyrai, tiek kapitalistinė sistema. Ia taip pat kalbama apie patriarchijos svarbą. Ekonominė "segmentuotos (dvigubos) darbo rinkos" teorija akcentuoja darbo rinkos diferenciaciją pagal užsiėmims tipus, t.y. Šis js kvalifikacija, atlyginimais ir profesinės karjeros galimybėmis.
Teigiama, kad pirminiam darbo sektoriui priklauso darbai, kuriuose sikėlomi mokymai ir kilimas karjeros laiptais. Tuo tarpu antriniame sektoriuje yra darba...
| Teorija | Pagrindinė idėja | Poveikis moterų padėčiai |
|---|---|---|
| Egalitarizmas | Moters ir vyro lygybė kaip asmenybės | Siekiama vienodų galimybių darbo rinkoje ir ašeimoje |
| Socialinio konflikto teorija | Konfliktas tarp socialinių grupių dėl valdžios | Moters padėtis darbo rinkoje priklauso nuo valdžios pasiskirstymo |
| Kultkūrinė (socializacijos) teorija | Stereotipai ir socializacija lemia vaidmenis | Moters vaidmuo ašeimoje apriboja karjeros galimybes |
| Marksistinis ir socialistinis feminizmas | Kapitalistinė sistema išnaudoja moters darbą | Moterys patiria diskriminaciją darbo rinkoje |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- „Tremtinių Namai“: Atraskite Išskirtinę Globą Lietuvoje, Kurioje Gyvena Istorija ir Šiluma!
- Vaiko Registravimo Į Mokyklą Taisyklės Lietuvoje – Viskas, Ką Privalote Žinoti!