Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kiekvienam Moters ir vaiko klinikose gimusiam naujagimiui atliekamas ir klausos įvertinimas. Klausa yra vienas pirmiausiai išsivystančių jutimo organų. Vaikutis, dar būdamas mamos įsčiose, pradeda reaguoti į garsus. Tačiau dėl įvairių priežasčių 1-3 iš 1000 vos gimusių vaikų nustatoma klausos sutrikimų.

Vaikui atlikus klausos tyrimus, galima nustatyti, ar yra klausos sutrikimų, pažeista viena ar abi ausys, kokio tipo klausos praradimas, koks klausos praradimo laipsnis ir ar klausos sutrikimas gali būti gydomas vaistais arba klausos technologijomis. Šie tyrimai atliekami greitai, yra patikimi, neskausmingi ir parodo, ar vaiko klausa yra normalaus lygio, ar ne.

Kodėl svarbu patikrinti naujagimio klausą?

Klausos sutrikimus anksti įtarti ir nustatyti yra be galo svarbu - mat gera klausa lemia puikią vaiko bendrąją ir kalbos raidą bei gerą socialinę integraciją. Naujagimių klausos centrai žievėje su milijardais neuronų ir trilijardais jungčių laukia garsinės informacijos. Esant klausos pažeidimui šios jungtys nutrūksta, neuronai sunyksta, klausos ir kalbos centai nesusiformuoja. Jeigu klausos pažeidimas nustatomas anksti, ir smegenims suteikiama pakankama garsinė stimuliacija, jungčių tarp neuronų gausėja, susiformuoja centrai. Toks smegenų gebėjimas vystytis, persitvarkyti, keistis yra didžiausias pirmaisiais 3 gyvenimo metais.

Jeigu klausos reabilitacija pradedama pavėluotai, vaiko smegenys jau pripratusios ne „klausyti“, bet „matyti“. Įgimtas ir ankstyvame amžiuje įgytas klausos pažeidimas dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo (neurosensorinis). Šis klausos pažeidimo tipas yra nepagydomas. Tačiau vaikučiui galima padėti pritaikius klausos aparatus.

Kūdikiai gali reaguoti į stiprius garsus išsigąsdami ar pasukdami galvą, tačiau tai nereiškia, jog jų klausa normali. Kai kurie klausos sutrikimų turintys kūdikiai gali girdėti kai kuriuos garsus, tačiau jų klausa gali būti nepakankama, norint išgirsti aplinkinių kalbą ir pačiam jos mokytis. Vaikai mokosi kalbos nuo pat gimimo, todėl tam būtina gera klausa.

Kada reikėtų susirūpinti?

Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos kūdikio elgesio požymius:

  • Apie 2-4 mėnesius: Suplojus rankomis už kūdikio galvos, vaikutis gali išsigąsti, užsimerkti ar atsimerkti, skėstelėti rankomis, susigūžti, pradėti stipriau čiulpti. Jei miegojo - gali sujudėti arba net pabusti.
  • Apie 4 mėnesius: Išgirdęs mamos balsą, kūdikis turėtų nurimti ar pradėti šypsotis net mamos nematydamas.
  • Apie 9 mėnesius: Kūdikis turėtų įdėmiai klausytis įprastų kasdienių garsų ir ieškoti, iš kur sklinda tylūs garsai, kurių šaltinio nemato.
  • Apie 12 mėnesių: Kūdikis turėtų reaguoti išgirdęs savo vardą ar kitus įprastus žodžius, į mamos sakomą „ne“ ir „ate ate“, net jei nemato gestų. Kūdikis pasuka galvą į silpną garsą greta ar virš savęs. Parodo keletą gyvūnų knygutėje.
  • 6-8 mėnesių nustoja guguoti, nes tiek gerai girdinčio, tiek neprigirdinčio kūdikio „kalba“ iki 6 mėn.

Klausos tyrimų metodai

Nustatant klausos sutrikimą, gali būti naudojami tiek subjektyvūs, tiek objektyvūs tyrimai:

  • Otoakustinė emisija (OAE): Klausos tyrimo metodas, atliekamas 2-4-ą dieną po gimimo, kartojamas po 4-6 sav., jei rezultatas yra neigiamas. OE tyrimo metu per mažą ausies kištuką garsai yra skleidžiami į ausį ir išmatuojamas vidinės ausies skleidžiamas aidas, kuris kyla joje, išgirdus garsą. Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos.
  • Klausos sukeltų smegenų kamieno potencialų tyrimas (BERA): Dažniausiai BERA tyrimas atliekamas kūdikiams ir vaikams vyresniems nei 6 mėnesiai, kuriems nėra galimybės atlikti subjektyvių klausos tyrimų. BERA suteikia informacijos apie klausos sklidimo iki smegenų kamieno funkciją. Technine prasme BERA nėra klausos tyrimas, bet jis naudojamas nustatyti klausos negalią. Per ausines grojami garsai (spragtelėjimas, čiulbesys, staigus šaižus garsas) ir įrašomas atsakas į juos.
  • Timpanometrija: Tyrimas parodo, kaip gerai veikia būgnelis ir vidurinė ausis. Paskleidžiamas švelnus oro pūstelėjimas į ausį ir įrašoma kiek būgnelis sureagavo į pasikeitusį oro slėgį.
  • Akustinė refleksometrija: Suteikia informacijos apie tai, kaip raumuo, esantis vidurinėje ausyje, susitraukia reaguodamas į stiprų garsą. Tai padeda nustatyti klausos negalią ar galimas patologijas.

Subjektyvių klausos tyrimų metu reikalingas sąmoningas vaiko atsakas į garsą:

  • Rega sustiprinta audiometrija: Atliekama vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus ar vyresniems, kurie nereaguoja į žaislinę audiometriją ar toninę audiometriją. Šis tyrimas suteikia informacijos kaip vaikas girdi ir kaip reaguoja į skirtingų tono garsus. Garsai skleidžiami per ausines ar garsiakalbius.
  • Žaislinė audiometrija: Dažniausiai atliekama 3 - 7 metų vaikams. Tyrimas atskleidžia, kaip vaikas reaguoja į skirtingų tonų garsus. Garsai skleidžiami per ausines ar garsiakalbius. Vaikas bus skatinamas įsitraukti į žaidimą kaskart jam išgirdus garsą.
  • Toninė audiometrija: Dažniausiai atliekama nuo 5 metų ir vyresniems vaikams. Skirtingų tonų garsai skleidžiami per ausines ar garsiakalbius.

Ką daryti, jei nustatytas klausos sutrikimas?

Jei Jūs ar Jūsų vaikas atlikote klausos tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad klausa nusilpusi, greičiausiai esate sumišę ar net priblokšti. Tam kad susidarytumėte pilnavertišką vaizdą apie Jūsų vaiko klausą, verta atlikti kelis tyrimus.

Jei klausa susilpnėjusi, vaikutis neieško garso šaltinio ir rečiau judina galvytę, gali vėluoti psichomotorinė raida, tad kūdikis vėliau versis, sėsis, stosis. Nereaguodamas į tėvelių kalbinimą kūdikis prasčiau adaptuosis ir aplinkoje, sutriks emocinis vystymasis, socialinis bendravimas.

Svarbu aptikti klausos sutrikimą kuo greičiau ir suteikti kūdikiui kvalifikuotą pagalbą bei kuo anksčiau gauti reikiamą informaciją. Jei neprigirdinčio naujagimio gydymas vėluoja, sutrinka vaiko kalbos vystymasis ir bendroji raida.

Jau nuo 6 mėnesių kūdikiui galima skirti klausos aparatėlius, pradėti klausą lavinančius užsiėmimus, per kuriuos kūdikiai mokomi išgirsti. Kurčių ir neprigirdinčių vaikų gydymas labai sparčiai tobulėja. Dar prieš 10 metų mažai kas buvome girdėjęs apie kochlearinius implantus, o šiandien jie vis labiau populiarėja.

Jei klausos pažeidimas yra sunkus ir nepasiekiama gerų rezultatų su klausos aparatais, siūloma kochlearinė implantacija, kuri pasaulyje vis labiau populiarėja. Dėl kochlearinės implantacijos net kurčią vaiką galima išmokyti kalbėti.

Vienpusis klausos praradimas (VKP)

VKP - tai klausos praradimo tipas, kai klausa vienoje ausyje atitinka normos ribas, o kita ausis girdi silpniau. Klausos praradimas pažeistoje ausyje gali būti nuo lengvo iki stipraus. Jis pasireiškia iki 6,3 % JAV vaikų, o VKP turintiems vaikams penkis kartus dažniau prireikia pagalbos paslaugų.

Kitas sprendimas vaikui, turinčiam neišgydomą klausos praradimą vienoje pusėje, yra naudoti sistemą „Roger Focus II“, kuri kartu su „Roger“ mikrofonu siunčia balsus tiesiai į normaliai girdinčią vaiko ausį.

Papildomi tyrimai naujagimiams

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriaus gimdykloje gimusiems naujagimiams, kaip ir visiems šalies gimdymo namų mažiesiems pacientams, atliekami sveikatos tyrimai, padedantys kuo anksčiau diagnozuoti galimą sveikatos sutrikimą. Visuotinį naujagimių klausos ir akių tyrimą, tikrinimą dėl įgimtų širdies ydų, tyrimą dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų, bei kitus gydytojų paskirtus tyrimus atlieka Naujagimių skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos.

Šiuo metu naujagimiai tiriami dėl keturių įgimtų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, galaktozemijos ir įgimtos antinksčių hiperplazijos. Nuo kitų metų pradžios sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu naujagimiai bus nemokamai tiriami dar dėl 8 medžiagų apykaitos ligų.

Labai svarbus ir kiekvienam naujagimiui atliekamas akių dugno raudonojo reflekso tyrimas. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti įgimtas optinių terpių drumstis ar kitas akių ligas, trukdančias normaliai vystytis regos sistemai. Patikra dėl akių ir širdies ligų atliekama kiekvienam išnešiotam naujagimiui, jei tėveliai nėra užpildę atsisakymo formos.

Regėjimo patikrinimas vaikams

Kasmetinis vaikų regėjimo patikrinimas pas akių specialistą - oftalmologą - suteikia galimybę laiku pastebėti vaikų regos sutrikimus. Vaikai dažnai nesuvokia, kad turi regėjimo problemų, nes neturi su kuo lyginti - nežino, kad gali geriau matyti. Net jeigu vaikui nebuvo nustatytas regėjimo sutrikimas, specialistai rekomenduoja, kad profilaktinis akių sveikatos patikrinimas kas 1 metus yra būtinas. Oftalmologai rekomenduoja tikrinti regėjimą kas 1 metus, net jei vaikas neturi regėjimo sutrikimų. O esant regėjimo sutrikimui, ir po kelis kartus per metus, siekiant laiku pastebėti pokyčius ir juos koreguoti.

Dažniausiai vaikams nustatomi tokie regos sutrikimai kaip: toliaregystė, astigmatizmas, trumparegystė, akies tingumas (ambliopija) ar žvairumas. Vėliau bus atliktas pilnas akių būklės tyrimas: autorefraktometru tikrinama akies laužiamoji galia, nustatant akies refrakcijos ydą, regėjimo aštrumo tyrimo metu metu nustatomi tokie regos sutrikimai kaip trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas.

Gydytojai oftalmologai, dirbdami kasdienį darbą, pastebi, kad vaikų, nešiojančių akinius, nuolat daugėja. Tai lemia gyvenimo būdo pokyčiai: buvimas uždarose patalpose, kai akis gauna per mažai šviesos, laiko leidimas prie išmaniųjų įrenginių ekranų, nevisavertė mityba. Vaikų gydytojai oftalmologai tikina, kad svarbiausia - laiku pasitikrinti regėjimą. Jeigu vaikas nenešios akinių arba nešios per silpnus akinius, jo regėjimo sutrikimas tik dar labiau progresuos, o jeigu problema bus pastebėta laiku - galimas ir progresavimo sustabdymas, pavyzdžiui trumparegystės su specialias ESSILOR® STELLEST® lęšiais.

Nuo 2024 04 01 visiems vaikams iki 7 metų, turintiems regos sutrikimą, yra kompensuojama net 70 % VLK nustatytos akinių lęšių bazinės kainos, neatsižvelgiant į regėjimo aštrumą.

žymės: #Vaiko

Panašus: