Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl šių įstaigų aplinka turi būti saugi ir atitikti visus vaiko poreikius.
Saugumo reikalavimai ir higienos pasas
Darželiai, norėdami vykdyti priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Šis dokumentas parodo, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Ar pasirinkta ugdymo įstaiga turi LHP, galima pasitikrinti Licencijų informacinėje sistemoje.
„Pačios ugdymo įstaigos taip pat gali pasitikrinti, kaip jos atitinka nustatytus reikalavimus pasinaudodamos kontrolės klausimynu“, - atkreipia dėmesį NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus (VSSKS) vyriausioji specialistė Viktorija Kokštytė.
Sveikatos patikrinimai ir reikalavimai
Primename, kad ir darželio darbuotojai, ir vaikai, kasmet turi pasitikrinti sveikatą. Visi įstaigoje dirbantys darbuotojai (turintys ir neturintys tiesioginį kontaktą su vaikais) turi kasmet pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (tuberkulioze). Vaiko sveikata turi būti patikrinama prieš pradedant lankyti darželį, o po to ir kiekvienais metais.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vesti vaiką į darželį, jei jam pasireiškė kosulys, vaikas dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, karščiuoja, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, turi utėlių ar glindų. Pažymėtina, kad tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, todėl esant šiems simptomams vaikas gali būti priimtas į darželį.
Taip pat svarbu tai, kad, prireikus pagalbos, lengvai pasiekiamoje vietoje būtų pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis nustatytus reikalavimus.
Grupės formavimas ir patalpų reikalavimai
Atkreipiame dėmesį, kad vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.
Pavyzdžiui, komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m.
Svarbu, kad darželyje vaikams skirti baldai būtų nesulūžę - pritaikyti vaikams pagal jų ūgį ir amžių. Yra nustatytas reikalavimas, kad ugdymo patalpose esančius elektros lizdus (jei vaikai prie jų gali prieiti) būtina uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis, o šildymo prietaisus, turinčius aštrias briaunas - apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis.
„Langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones tam, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Be to, HN 75: 2016 nurodyta, jog laiptai ir laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga: darželiuose draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, o laiptų pakopos negali būti siaurėjančios“, - akcentuoja NVSC atstovė.
Žaidimų aikštelės ir teritorijos reikalavimai
Vaikų darželio teritorija arba šios teritorijos dalis, kurioje yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio tvora. Taip pat čia turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, pavėsinės, skėčiai, ar želdiniai, sudarantys šešėlį.
„Tačiau ne visos įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą turi turėti savo sklypą ar teritoriją, skirtą vaikų žaidimams. Jei darželyje ugdoma iki 60 vaikų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, jis gali ir neturėti savo sklypo ar teritorijos, ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.). Tokiu atveju būtina numatyti vaikų nuvykimo, grįžimo ir buvimo toje erdvėje saugos priemones“, - atkreipia dėmesį NVSC specialistė.
Vaiko adaptacija darželyje
Vaiko adaptacija darželyje tai procesas, kurį paprastai lydi didelės emocijos. Kartais tas procesas būna greitas ir „neskausmingas“, tačiau kartais trunka ganėtinai per ilgai, todėl tėvams sukelia daug nerimo. Kodėl tai vyksta?
Pasak Agneškos Vengžyn, kiekvienas vaikas turi problemų dėl adaptacijos. Šis procesas yra labai individualus, jis gali užtrukti dieną, savaitę ar net kelis mėnesius. Tačiau dažniausiai ilgalaikę adaptacijos problemą patiria vaikai, kurie niekada nebuvo palikti su močiute, seneliais ar aukle. Tai pagrįsta emocija, jungiančia mamą ir kūdikį, sukuriančia per didelį prisirišimą.
Kaip palengvinti adaptaciją?
- Pirma, ar vaikas buvo likęs vienas be tėvų. Jei tėvas nori išvengti tokių problemų, jis turi stengtis palikti vaiką globoti kažkam kitam: močiutei, tetai, kaimynui, auklei, kad vaikas priprastų, jog yra akimirka, kai jis būna be mamos.
- Antra, ar jis buvo kitų vaikų draugijoje. Jei vaikas neturi kontakto su bendraamžiais, grupė jam sukuria pavojaus jausmą, nes grupė yra garsi, nes grupė nuolat juda, nuolat kažkas vyksta.
- Trečia, ar išmoko būti nepriklausomas. Jei vaikas nieko nedaro pats, bet už jį daro kiti, tai jis taip pat turės problemų, nes mes, mokytojai, negalime rūpintis tik vienu vaiku.
Kai kurie tėvai sako, kad „kadangi tu negali to padaryti, eisi į darželį, auklėtoja tave ten to išmokys“. Vaikas jau gauna tokį signalą, kad šiame darželyje kažkas nutiks, nes mama su manimi nesusitvarko, o auklėtoja susitvarkys. Savo vaikui turėtumėte sakyti kitaip, kad ten nieko blogo nelaukia, „tu žaisi, statysi iš kaladėlių, važinėsi automobiliukais, klausysitės eilėraščių ir mes susitiksime po antrų pietų ar sriubytės“.
Jei ilginsime išsiskyrimo procesą, per ilgai glostysime ar apkabinsime, vaikui bus blogiau. Tai turėtų užtrukti labai trumpai. Vaikas neturėtų matyti, kad mes nervinamės, ar esame liūdni. Blogiausia, kai nutinka tokia situacija, kai mes, mokytojos, turime per prievartą vaiką išplėšti iš tėvų.
Jei ilginsime išsiskyrimo procesą, per ilgai glostysime ar apkabinsime, vaikui bus blogiau. Tai turėtų užtrukti labai trumpai.
Kartais vaikai jaučiasi taip blogai, kad mama turi ateiti prie lango ir pamojuoti. Jie jau stovi prie lango, jie neverkia, o moja mamai. Kai mes kalbame apie verkimą, aš visada sakau tėvams, kad jei vaikas pirmą dieną neverkė, pirmąją savaitę neverkė, būkite pasiruošę, kad vieną savaitę jis pradės verkti, nes vaikas turi tokį poreikį. Ateis momentas, kai jis ką nors prisimins ir kils krizė. Jei jos iš pradžių nėra, ji gali kilti šiek tiek vėliau. Nors yra ir tokių vaikų, kurie visiškai neišgyvena krizės, bet geriau būti jai pasirengusiam.
Po ilgos ligos pakartotinė adaptacija neturėtų ilgai trukti.
Kada nerimauti?
Tėvai pakankamai gerai pažįsta savo vaiką, kad žinotų, kada kažkas vyksta. Naktį vaikas mušasi, muša žaislus, neramiai miega. Tačiau labiausiai tėvai gali nerimauti dėl to, kas nuolat vyksta vaikui miegant. Tai turi būti kažkas, ko dar nebuvo nutikę, ir nuo to momento, kai vaikas pradėjo lankyti darželį, tai kartojasi diena po dienos.
Būtinai nedelsdami pasikalbėkite su mokytoju. Po pokalbio tėvas priims išvadą, ar mokytojas nuo kažko ginasi, ar rimtai į tai žiūri ir bando išspręsti problemą. Jei pokalbis su mokytoju neatneš jokio rezultato, pasikalbėkite su kitu (grupėje visada yra du mokytojai). Jei nuomonės sutampa ir tėvai negavo sprendimo ar užtikrinimo, kad mokytojas bandys problemą išspręsti, visada yra direktorius. Psichologas taip pat galėjo ateiti į grupę ir pamatyti, kas ten yra.
Jei tai trunka antrą ar trečią mėnesį ir dieną po dienos vaikas darželyje yra liūdnas, prislėgtas, jis nedaro nieko kito, tik sėdi ir laukia, tai akivaizdus ženklas, kad jis vis dar nesubrendęs. Rūbinės signalas nėra visiškai objektyvus. Tačiau neįsivaizduoju situacijos, kai vaikas po dviejų ar trijų mėnesių dar nenori vaikščioti į darželį.
Jei vaikas įžengia į kambarį ir čia save atranda, žaidžia, nesijaučia liūdnas, nesiilgi, nesėdi, jei dar nežaidžia su vaikais, bet kalbasi su mokytoja, tada jis tinka darželiui.
Darželio aplinkos saugumas
Kad darželinukai būtų saugūs, vien žvitrios auklėtojos akies nepakanka. Būtina pasirūpinti dar ir tinkama aplinka. Ir čia jau darželio vadovybės darbas.
- Visa darželio teritorija turi būti sistemingai valoma ir tvarkoma.
- Žaidimų aikštelėse darželinukams turi būti sudaryta galimybė apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių arba kritulių.
- Žaidimų aikštelėse esančios smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo, t. y. su dangčiais ir vėdinimo angomis. Nepaisant šio reikalavimo, smėlis turi būti keičiamas kasmet, o prireikus - ir dažniau.
- Darželio teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora, per kurią mažieji negalėtų nesunkiai peršokti. Darželis turi turėti du atskirus atidarytus (!) lauko įėjimus.
- Visi teritorijoje esantys įrenginiai turi būti saugūs, t. y. patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, turi atitikti vaikų amžių ir ūgį, ugdymo poreikius.
- Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti kiekvienoje įstaigos grupėje.
- Lovos, kuriose miegama pietų miego, turi būti kietu pagrindu ir atitikti darželinukų ūgį. Jų aukštis - ne mažesnis kaip 7 cm. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, turi būti įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų.
Europos Sąjunga 1997 m. priėmė reikalavimą, kad visi žaidimo aikštelių įrenginiai turi atitikti tam tikrus saugumo standartus. Tačiau reikalavimai reikalavimais, o vis dar nemažai žaidimų aikštelių, kuriose darželinukai nėra saugūs.
Verta ir patiems tėveliams pasidomėti, ar jūsų vaikai darželiuose saugūs.
Papildomos saugumo priemonės
- Rakinamos lauko durys tiesiog būtinos kiekvienai ugdymo įstaigai. Kai jos nerakinamos (pavyzdžiui, pagrindinio srauto metu), reikalingas budėtojas.
- Rakinamos klasės, grupės durys.
- Ryšys. Verta pasirūpinti, kad kiekviena klasė ar grupė galėtų tiesiogiai susisiekti su vadovybe telefonu, racija ar vidinio ryšio sistema („interkomu“).
- Lankytojų žurnalas.
- Apšviesti koridoriai, stebimi tualetai.
- Pratybos. Jos turėtų būti rengiamos mažiausiai du kartus per metus, vaikai turi žinoti, kaip evakuotis gaisro metu.
Mažyliui pradėjus lankyti darželį, tėvai surašo, kas (išskyrus juos) gali ateiti paimti vaiko iš darželio. Atėjusio žmogaus, jei pedagogai jo iki tol nebuvo matę, bus paprašyta parodyti asmens dokumentus.
Kad „netyčia“ neprapultų kieme žaidžiantis vaikas, pedagogai prižiūri juos pasidaliję stebėjimo zonomis, o pasiimti atėję tėvai turi pasirodyti savo auklėtojui.
Įrenginėdami naują padalinį, visada daug dėmesio skiriame ir vidaus patalpų saugumui. Ant langų, stalčių ir kitų vietų įrengiame ribotuvus, prie kriauklių patiesiame neslystančius kilimėlius, uždengiame elektros lizdus, laiptinėse vaikų rankyčių lygyje pritaisome turėklus.
Visi darbuotojai, dar prieš pradėdami dirbti, turi išklausyti pirmosios pagalbos teikimo mokymus. Mums svarbu, kad jie turėtų ne tik pažymėjimus, bet ir vertingų žinių.
Planuodami veiklas, visada įsitikiname, ar šios bus saugios, realiai įvertiname, kokių keblumų ar rūpesčių gali iškilti. Su vyriausiais vaikais kasdien einame pasivaikščioti už darželio teritorijos ribų, o bent kartą per mėnesį vykstame į teminę išvyką. Tik tuomet laikomės dar griežtesnių saugumo reikalavimų.
Visi vaikai privalo vilkėti ryškias liemenes, o ant kaklo būti pasikabinę kortelę su savo vardu ir darželio bei mokytojų kontaktais. Taip pat einantieji privalo laikytis virvės, jos paleisti negalima. Nuolat pabrėžiame saugumo svarbą.
Kad vaikai jaustųsi saugūs, jie privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Kai karpo, tai tik prie stalo, o su žirklėmis rankose po patalpą vaikščioti negalima. Kai valgo, kad neužspringtų, reikia stengtis susikaupti, o plepėti ar juokauti galima tik nuėjus nuo stalo. Laiptais lipti reikia tvarkingai ir laikantis už turėklų.
Aptardami tam tikras temas daug kalbame apie konkrečias nesaugias situacijas ir tinkamą elgesį, pavyzdžiui, gatvėje, prie vandens, gaisro metu. Esame simuliavę net evakuaciją iš lėktuvo (vaikams papasakojome, kur būna išėjimai, kaip reikia ropoti ir pan.).
Kasmet vykdome rimtą evakuaciją - pastatą evakuojame per pusantros minutės. Šiai situacijai rimtai ruošiamės: daug kalbame apie tai, kaip svarbu susikaupti, klausyti pedagogo, eiti ramiai, o pasimetus būtina ne slėptis, o garsiai šaukti.
Dirbant su ikimokyklinukais svarbu žinoti, kad jų niekada negalima palikti vienų ir pamesti iš akių. Dviem pedagogams dirbant su penkiolika-septyniolika vaikų tai puikiai įvykdoma.
Asmeninė vaiko spintelė darželyje
Jūsų vaikas darželyje apsipylė sriuba? Sušlapo kojines? Tokie iššūkiai jam gali sukelti nemažai diskomforto. Tiesa, tai visai ne problema, jei savo spintelėje mažylis turi atsarginius drabužius. Tai viena iš priežasčių, kodėl kiekvienas vaikas privačiame darželyje turi savo spintelę, kurioje laikomi tik jo asmeniniai daiktai. Tai ne tik praktiškas sprendimas, bet ir svarbus žingsnis ugdant vaiko atsakomybės jausmą ir savarankiškumą.
Vienas iš svarbiausių daiktų vaiko darželio spintelėje yra atsarginių drabužių komplektas. Vaikams visko gali nutikti - pavyzdžiui, netyčia apsipilti sriuba ar baloje sušlapti batukus ir kojinytes. Tokiais atvejais antrasis drabužių komplektas tampa neįkainojamu.
- Vaikui darželyje būtina turėti vidaus batus su kietu padu.
- Sezoniniai drabužiai ir aksesuarai taip pat turėtų būti vaiko spintelėje.
- Gertuvė skatina reguliarų vandens vartojimą, kuris yra labai svarbus kiekvienam vaikui.
- Norint palaikyti tinkamą dantų higieną, vaiko spintelėje turėtų būti dantų šepetėlis bei dantų pasta.
Privatus darželis rekomenduoja ant visų vaiko drabužių etikečių ir kitų daiktų užrašyti vaiko vardą.