Iki šiol nėra tiksliai ištirta, kas nulemia gimdymo pradžią. Priežastys, sukeliančios gimdymą, iki šiol nėra iki galo žinomos. Manoma, kad gimdymo veikla prasideda dėl organizmo hormoninių pokyčių.
“Kai bus laikas, tikrai pajusi! Dar nei viena mamytė nepražiopsojo gimdymo”, - ramina Aušra (26 m., 1 m. dukrytės mama), kurią pažadino naktį nubėgę vandenys.
Paskaičiuota gimdymo data yra statistinis rodiklis, priklausantis nuo paskutinių mėnesinių dienos. Data gali būti pakoreguojama remiantis ultragarso tyrimo parodymais. Tačiau tai nėra garantas, kad gimdymas prasidės būtent numatytą dieną. Kai kurių šalių duomenimis, tik keli procentai (iki 5 proc. ) gimdymų įvyksta numatytą dieną. Maždaug du trečdaliai visų gimdymų įvyksta 10 dienų iki ir po nustatytos gimdymo datos.
Tai, kad gimdymas jau ne už kalnų, moteris gali ir nepastebėti, tuo tarpu jos kūnas aktyviai tam ruošiasi. Prieš prasidedant gimdymui, gimdos kaklelis gali sutrumpėti ir šiek tiek prasiverti. Tai patvirtinti gali gydytojas apžiūros metu.
Vienas iš greitai įvyksiančio gimdymo požymių - nusileidęs pilvas. Tiesa, šis požymis nėra visada aiškiai išreikštas, ir moteris gali jo nepastebėti. Kai vaiko galva nusileidžia žemyn į mažąjį dubenį, gimdos dugnas nusileidžia žemyn.
Sąrėmiai paprastai prasideda po to, kai pasišalina gleivių kamštis. Tačiau vienoms gleivių kamštis pasišalina likus keliolikai dienų iki gimdymo, kitoms - kelios dienos. Kamščio išsiskyrimą gali lydėti kraujingos išskyros. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau visada verta pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu mediku.
Pasitaiko, kad vaisiaus vandenys nubėga pirmiau, negu prasideda sąrėmiai. Vaisiaus vandenys - tai skaidrus skystis, kuris gali nubėgti visas iš karto arba tekėti po truputį. Jeigu vaisiaus vandenys yra neskaidrūs, informuokite apie tai savo mediką.
Vaisiaus judesiai prieš gimdymą
Prieš gimdymą apmažėję vaikučio judesiai - irgi ženklas, kad netrukus prasidės gimdymas. Tačiau tai gali ir būti nerimą keliantis ženklas, todėl visada verta apie tai pasikonsultuoti pas gydytoju. Nėštumo pabaigoje vaikučiui gimdoje tampa itin ankšta, todėl jis mažiau juda, judesiai tampa silpnesni.
Nuo 30 nėštumo savaitės rekomenduojama vaisiaus judesių skaičiavimo metodika yra tokia: per valandą vaikelis turėtų sujudėti mažiausiai 5 kartus. Vaisiaus judesius patariama matuoti kelis kartus per dieną - ryte, per pietus ir vakare. Atsigulkite lovoje (geriausia - ant kairiojo šono) ir uždėję ranką ant pilvo stebėkite mažylio judesius.
Tai bene dažniausias ir patikimiausias gimdymo pradžios ženklas. Reguliariais sąrėmiais gimdymas prasideda 70 -80 procentų visų gimdymų atvejų.
Nuo paruošiamųjų sąrėmių tikrieji skiriasi tuo, kad mažėja laiko tarpai tarp sąrėmių, jie yra reguliarūs, o skausmas stiprėja. Parengiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti. Parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs. Dažnai jie jaučiami naktį. Tokiu atveju reiktų atsikelti ir šiek tiek pavaikštinėti. Kai pajuntate gimdos susitraukimus, pagulėkite šiltoje vonioje.
Kitaip nei parengiamieji sąrėmiai, tikrieji yra ritmiški ir vyksta pagal tą patį modelį - skausmas prasideda lėtai, pasiekia aukščiausią tašką ir vėl atslūgsta. Laiko tarpai tarp sąrėmių darosi vis trumpesni, o patys sąrėmiai tampa ilgesni. Kai moterį suima tikras sąrėmis, ji nesąmoningai „sustingsta” - sustoja, nustoja kalbėti ir bando skausmą „iškvėpuoti”.
Devintas nėštumo mėnuo. Didysis darbas atliktas, vaisius jau - mažas žmogutis, lieka laukti, kada jis nuspręs ateiti į pasaulį. Kas paskatina patį gimdymo procesą, kai kalbame apie žmogaus gimimą, tikslaus atsakymo nėra ir šiandien. Labai aiškiai yra ištirtas avių bei žmogbeždžionių gimimas, pagal tai ir daromos prielaidos, kas vyksta, kai gimsta žmogus. Aš sakyčiau, kad gimdymas yra toks procesas, kurį inicijuoja vaisius, t. y. vaikelis. Kaip ir kada jis tai padaro, lyg ir aišku, o kodėl, iki galo neištirta. Teorijų yra įvairiausių.
Sukurta daug teorijų, kaip prasideda pats gimdymo vyksmas, tarkim, viena jų - gimdos susitraukimų, t. y. vaikas tampa didelis, o gimda - tuščias raumeninis organas, turintis savo ribas, kiek gali plėstis.
Progesterono teorija. Progesteronas - tai svarbiausias hormonas, kurį gamina placenta, ir jo funkcija - išsaugoti nėštumą. Jo kiekis didėja kylančia kreive ir nėštumo pabaigoje pasiekia labai aukštą lygį, bet kartu su juo „dirba“ ir estrogenas, kuris slopina progesterono funkciją. Prieš gimdymą abiejų hormonų - progesterono ir estrogeno kiekis susilygina, progesterono funkcija - išsaugoti nėštumą nuslopsta ir gimda tampa jautri oksitocinui, kuris ir skatina gimdą susitraukinėti.
Bet ir tai dar ne viskas - yra ir prostaglandinų teorija, šiuos gamina daug audinių, taip pat ir vaisiaus dangalai. Šis hormonas skatina gimdą susitraukinėti visada, nors moteris ir nenėščia. Kai progesterono labai sumažėja, prostaglandinai „šauna“ į viršų jau prasidėjus gimdymui ir verčia susitraukinėti gimdą dar sparčiau.
Dar viena teorija - placentos senėjimo, t. y. kad joje nėštumui einant į pabaigą slopsta tam tikri procesai, kurie buvo reikalingi jam išsaugoti. Vaisius gauna vis mažiau įvairiausių medžiagų, o tai skatina jo smegenis gaminti streso hormoną kortizolį, kuris subrandina smegenis ir plaučius tiek, kad būtų galima gyventi pačiam jau ne mamos įsčiose. Streso hormonas sukelia, vaizdžiai tariant, tokią reakciją - „bėk arba ginkis“, tą pajunta ir vaisius.
Streso hormono natūraliai padaugėja per paskutines keturias nėštumo savaites. Relaksiną gamina geltonkūnis, todėl jį turi ir nėščios, ir nenėščios moterys (net vyrai!). Hormono būna itin daug apie 14-ą savaitę ir nėštumo pabaigoje. Jo kiekis padidėja prieš gimdymą, kai jis labiausiai veikia gimdą ir raiščius bei sąnarius, taip pat atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, dėl to pagerėja kraujotaka placentoje ir inkstuose. Tai gali turėti įtakos vaisiaus kūno masei.
Maždaug trys ar keturios savaitės prieš gimdymą vaisiaus galva nusileidžia, t. y. Daugumai moterų prieš gimdymą gali kristi svoris, dažnai dėl to, kad nėščioji pradeda mažiau valgyti - veikia hormonas kortizolis ir jai dabar jau ne valgis galvoje, lytiniai hormonai taip pat turi šlapimą varantį efektą, todėl sumažėja tinimų, daugiau šalinama skysčių. Bet taip nutinka ne visoms, tai nėra taisyklė. Dažniau šlapintis norisi ir 50 proc.
Gleivių kamštis „išeina“ tada, kai prasideda gimdymas, tiksliau esant pirmajai gimdymo fazei, kai gimdos kaklelis ima trumpėti, minkštėti, plonėti, jis prasiveria ir tada gleivių kamštis, kuris saugojo vaisiaus plėves, tiesiog pasišalina. Gleivių kamštis iš tiesų ir yra kamštis, kuris stabdo įvairias bakterijas, mikrobus, kad šie nepatektų iki vaisiaus, jis uždaro gimdos kaklelį ir jį saugo.
Pasišalinęs gleivių kamštis - vienas požymių, kad prasideda gimdymas. Jeigu taip nutiko, tai greičiausia per tris paras moteris pagimdys, dažniausiai išėjus gleivių kamščiui pagimdoma per parą. Neretai moterys bijo, kad supainios gleivių kamštį su vaisiaus vandenimis, bet tai sunkiai tikėtina. Vaisiaus vandenys - tai tarsi šlapimas - gelsvas, skaidrus ir jo daug, tikrai ne šaukštas.
Braxtono ir Hickso sąrėmiai nėra apgaulingi, nors taip ir vadinami, jie tarsi praneša žinią, kad netrukus prasidės gimdymas. Jie gali prasidėti netgi antro nėštumo trimestro pabaigoje. Jie būna vienkartiniai, prieš gimdymą, nuo 36 savaitės, gali užtrukti ir valandą ar net porą, bet nuo tikrųjų skiriasi - nedažnėja ir nestiprėja, vyksta tuo pačiu ritmu ir labiausiai susitraukinėja pilvo apačia. Jokių gleivių kamščių, jokių kraujingų išskyrų nepasirodo. Truputį pavaikščiojus ar ramiai pagulėjus ant kairio šono tie sąrėmiai praeina.
Tikrieji sąrėmiai nepraeina nei pasivaikščiojus, nei paglosčius pilvą, nei atsisėdus, nei atsigulus, nei atsigėrus, jie tolygiai stiprėja, prasideda nuo strėnų ir plinta į pilvo apačią.
Įdomu tai, kad nėščia moteris gali užslopinti vaisiaus iniciatyvą gimti. Ji gali turėti daug rūpesčių - dirba, bėga, lekia ir net neturi laiko įsiklausyti, kas vyksta jos viduje. Jeigu moteris pykstasi su vyru ar vis dar siekia karjeros, ji tarsi ne „čia“ ir ne su savo būsimu kūdikiu, o kažkur kitur. Ji negirdi, ką sako jos būsimas vaikas, nėra atsako į tuos hormonus, kuriuos išskiria vaisius.
Įsivaizduokite, kūdikis jau pasiruošęs diriguoti, o mama tarsi sako: „Oi, ne ne, aš dar to nepadariau, dar ano“… Dirbančios, lekiančios ir dėl to nuolat patiriančios stresą moterys užslopina biologinį, gamtos duotą įsiklausymą į tai, ką joms nori pasakyti „dirigentas“, ir tai nėra gerai. Nėščioji rizikuoja, kad gali būti naudojami vaistai, skatinantys gimdymą, o to nereikėtų, jei jos mokėtų įsiklausyti. Gali būti, ne viskas per gimdymą eisis sklandžiai, gali tekti griebtis ir cezario pjūvio, šiais laikais tai ne taip jau ir reta.
Kai būsima mama pajaučia kūdikio siunčiamus signalus ir gauna daug streso hormono kortizolio, moksliškai įrodyta, kad tai lemia stiprų mamos ir vaiko ryšį. nėščiosios kortizolio lygis toks didelis, kad ji beveik nejaučia jokios įtampos. Buvo atlikti tyrimai: nėščiajai pamerkus rankas į ledinį vandenį jos kortizolio kiekis kraujyje beveik nekyla, t. y. ji visai nejautri, nors kitu atveju būtų priešingai.
Kadangi gimdymas - labai sunkus stresas kūnui, tai padeda ir iškęsti skausmą, ir sutelkti organizmą dideliam darbui, t. y. tokį pat poveikį daro ir adrenalinas (dažniausiai jis siejamas su aštriais pojūčiais ir jį susidaryti paskatina stiprios emocijos ir t. t.), moteris tampa mažiau jautri skausmui. toms, kurios turėjo aukštesnį kortizolio kiekį, net vaiko kvapas buvo priimtinesnis, visi kvapai, susiję su kūdikiu, bet ir sauskelnių turinys.
Paprastai iki gimdymo likus 2-4 savaitėms nėštukės pilvas nusileidžia žemyn. Tai reiškia, kad vaiko galvutė įsistatė į dubenį. Nusileidus pilvukui nėščiosios savijauta pagerėja - skrandis ir plaučiai nebėra taip spaudžiami, todėl palengvėja kvėpavimas.
Gleivių kamščio iškritimas - dar vienas ankstyvasis gimdymo požymis. Pasišalinus kamščiui vienos nėščiosios pradeda gimdyti po keliolikos dienų, kitos - po kelių valandų.
Nutekėję vaisiaus vandenys rodo, kad gimdymas prasidės per 24 valandas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vandenų spalvą. Jie turėtų būti skaidrūs, bespalviai. Jei skystis yra rusvas, žalsvas, nedelsdami vykite į ligoninę.
Dažniausias prasidėjusio gimdymo požymis - sąrėmiai. Iš pradžių juos gali būti sunku atskirti nuo paruošiamųjų.
Susilpnėjo vaisiaus judesiai. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi. Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti.
Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.
Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.
Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąją aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas.
Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Neįtikėtina! Sužinokite, kaip tvarkomas Salako Socialinės Globos Namų gyventojų registras – svarbiausia informacija vienoje vietoje!
- Eterinių aliejų naudojimas naujagimiams: svarbiausi saugumo patarimai ir ekspertų rekomendacijos