Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vis dažniau viešoje erdvėje skamba atvejai apie neteisėtai į kitą valstybę vieno iš tėvų išvežtus savo vaikus. Aptarinėjant šiuos atvejus įprastai visuomenė pasidalija į dvi grupes - palaikančius ir smerkiančius. Išsiskyrimas pats savaime yra vienas didžiausią įtampą keliančių veiksnių žmogaus gyvenime, tačiau jis tampa ypač sudėtingas porai turint vaikų. Tokiu atveju ypač dideliu iššūkiu tėvams tampa vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nustatymo, tolimesni vaiko auklėjimo ir ugdymo klausimai.

Sprendžiant santykių griūties ar kitų galimų didelių pokyčių savo gyvenime iššūkius, priimti svarbius sprendimus dėl savo vaiko ateities, išlikti objektyviam ir atskirti savo emocijas nuo sprendimų, kuriuos reikia priimti, tampa išties sudėtinga. Kartais gali atrodyti, kad bendrauti su kitu iš tėvų neįmanoma, jau nekalbant apie tai, kad jums gali iš vis pavykti susitarti dėl vaiko ateities. Taip pat natūralu, kad po skyrybų pradedant naują gyvenimo atskirai etapą, ant tėvų pečių krenta ir kur kas didesnė finansinė našta, nei gyvent poroje.

Tėvams būtina žinoti, jog vienašališkas vieno iš tėvų sprendimas išsivežti savo vaiką į kitą šalį be jo motinos ar tėvo sutikimo ar teismo leidimo gali būti traktuojamas kaip vaiko grobimas. Teisės aktai numato, kad sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės keitimo tėvai turi priimti bendru sutarimu, o jiems nesutarus, sprendimą priima tos valstybės, kurioje gyveno vaikas, teismas.

Kas yra šeimos mediacija?

Šeimos mediacija - paslauga, teikiama neteisminiam civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui, siekiant ginčus, tarpusavio konfliktus spręsti taikiai. Neutrali trečioji šalis siekia padėti šalims - tėvams - patiems rasti jiems geriausią sprendimą. Mediacijos tikslas ir esminis principas - padėti rasti bendrą, abiem šalims priimtiną sprendimą be valstybės įsikišimo. Šeimos mediacija apima labai platų ginčo klausimų ratą, pavyzdžiui, ginčus dėl vaiko globos, bendravimo, išlaikymo ir kitų klausimų.

Mediacija - tai struktūruotas procesas, kuriame dvi šalys, padedamos nepriklausomo mediatoriaus, ieško sprendimų padėti šalims susitarti taikiai. Jei pora nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ar išlaikymo, pirmasis žingsnis - privalomoji mediacija.

Kaip veikia mediacija?

Mediacijos procesas prasideda nuo vienos iš šalių kreipimosi į teismą arba tiesiogiai į mediacijos paslaugas teikiančią instituciją. Paskirtas mediatorius organizuoja susitikimus, kurių metu siekiama rasti taikų susitarimą. Jei šalims pavyksta susitarti, sudaroma mediacijos sutartis, turinti teisinę galią.

Ginčo šalys, atvykusios pas šeimos mediatorių, visų pirma, išgirsta, kokių mediacijos principų bus laikomasi, kad procesas vyktų. Jei abi šalys sutinka dalyvauti mediacijoje ir jos proceso pabaigoje pasiekia susitarimą, jis yra perkeliamas į taikos sutartį, ją pasirašo abi šalys ir gali teikti tvirtinti teismui.

Mediacijoje gali būti sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo leidžia patiems tėvams susitarti, kur vaikas gyvens, kaip dažnai ir kokiomis sąlygomis bendraus su kitu iš tėvų, kaip bus dalijamos šventės ar atostogos. Toks susitarimas gali būti lankstesnis nei teismo sprendimas - pavyzdžiui, galima įtraukti nuotolinio bendravimo formas ar numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį vaikas palaipsniui pripranta prie naujos tvarkos. Mediacija - taip pat puikus būdas susitarti dėl vaiko išlaikymo, alimentų.

Mediacijos būdai

  • Į vaiko poreikius orientuota mediacija/netiesioginis vaiko atstovavimas. Mediatorius atstovauja vaiko interesams, skatindamas tėvus sudaryti į vaiką orientuotus tėvystės planus, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir poreikius, tiesiogiai neįtraukdama vaiko į mediaciją.
  • Vaiką įtraukianti mediacija.
  • „Vaiko kėdės“ metodas. Kai kurie mediatoriai dirbdami su tėvais taiko principą, kai tėvai trumpam „įsivaizduoja“, kaip siūlomas sprendimas atrodytų iš vaiko perspektyvos.

Privalomoji mediacija šeimos bylose

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostata dėl privalomosios mediacijos šeimos ginčuose. Privalomoji mediacija šeimos bylose yra įstatyme numatytas ikiteisminis ginčų sprendimo būdas, kurio tikslas - paskatinti šalis taikiai susitarti, išvengiant ilgo ir emociškai sudėtingo teisminio proceso. Privalomoji mediacija dažniausiai taikoma sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo priteisimu, turto padalijimu po skyrybų bei kitais šeimos ginčais.

Mediacijos privalumai

  1. Šeimos nariai turi galimybę, padedant mediatoriui, susėsti, išsikalbėti, įsiklausyti ir išgirsti kitos šalies argumentus, priežastis, sukėlusias konfliktą.
  2. Išlieka galimybė palaikyti gerus santykius ateityje. Tai ypač svarbu poroms, turinčioms vaiką(-ų).
  3. Mediacijos metu pasiektas susitarimas yra lankstesnis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad privalomoji mediacija ne tik taupo laiką ir finansinius išteklius, bet ir padeda išsaugoti dalykiškus santykius tarp ginčo šalių, ypač kai jos turi bendrų įsipareigojimų, pavyzdžiui, bendrą vaikų auginimą.

Praktika rodo, kad tais atvejais, kai ginčo dalyviai patys susitaria yra didesnė tikimybė, kad šių susitarimų bus laikomasi labiau, nei tų nurodymų, kuriuos priima teismas. Susitarus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo, rezultatas įforminamas taikos sutartimi. Mediacijos metu pasiekti susitarimai dažnai būna tvaresni, nes sprendimai priimami abiejų šalių sutarimu, o ne primetami iš išorės.

Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė, ilgametę patirtį sprendžiant tarptautinius šeimos ginčus turinti mediatorė Odeta Intė pastebi, kad „ši problema tampa vis aktualesnė, nes augant migracijai sukuriama daugiau mišrių šeimų. Tokiose šeimose gyvenat kartu neretai ryškėja ne tik interesų ar poreikių skirtumai, bet ir vertybiniai, religiniai ar kultūriniai nesutapimai. Kartais jie būna tokie stiprūs, kad belieka vienas sprendimas - išsiskirti. Prieš kuriant tokias šeimas svarbu žinoti, kad skyrybų atveju mišri pora, turinti bendrą vaiką, privalės susitarti ne tik dėl vaiko globos, įskaitant jo gyvenamąją vietą, bet ir jurisdikcijos, t.y., kurios valstybės teisė bus taikoma sprendžiant šį tėvų ginčą.

žymės: #Vaiko #Globos

Panašus: