Skyrybos, kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, yra ypač jautrus ir atsakingas procesas. Lietuvoje subyra 4 santuokos iš 10, o turintiems vaikų tenka spręsti, su kuo jie gyvens, kaip teks dalytis vaikų priežiūros išlaidas bei kaip išsaugoti sveiką ryšį su vaiku. Šiame straipsnyje jūs sužinosite visus svarbiausius teisinius aspektus, susijusius su santuokos nutraukimu esant vaikams: nuo būtinų dokumentų sąrašo ir vaiko interesų apsaugos principų iki išlaikymo (alimentų) formų, dydžio nustatymo geriausios praktikos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
Būtini dokumentai skyrybų procesui
Be standartinių dokumentų, reikalingų bet kokioms skyryboms (santuokos liudijimas, asmens tapatybės dokumentai), kai turite nepilnamečių vaikų, teismui reikės pateikti papildomus dokumentus, susijusius su jų interesų užtikrinimu:
- Vaikų gimimo liudijimai.
- Susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių (jei skiriamasi bendru sutarimu). Šiame dokumente privaloma detaliai aptarti:
- Su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta.
- Vaiko išlaikymo (alimentų) dydis, mokėjimo tvarka ir forma.
- Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka.
- Jei susitarimo nėra (pvz., skyrybos dėl kaltės ar vieno sutuoktinio prašymu), ieškinyje ar atsiliepime į ieškinį turi būti pateikti konkretūs siūlymai dėl šių klausimų.
- Informacija apie vaikų poreikius: duomenys apie vaikų ugdymo įstaigas, sveikatos būklę, būrelius, pomėgius ir kitus specifinius poreikius, kurie svarbūs nustatant išlaikymo dydį ir gyvenimo sąlygas.
- Tėvų pajamų ir turto deklaracijos ar kiti pajamų šaltinius patvirtinantys dokumentai, reikalingi objektyviam išlaikymo dydžiui nustatyti.
Tinkamai parengti dokumentai padeda pagreitinti procesą ir užtikrinti, kad visi su vaikais susiję klausimai būtų išspręsti teisingai.
Vaiko teisių ir interesų apsauga
Lietuvos teisėje galioja prioritetinės vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 str.). Tai reiškia, kad visuose su vaikais susijusiuose klausimuose, įskaitant skyrybų procesą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kas geriausiai atitinka vaiko interesus. Vienas svarbiausių klausimų skyrybų byloje - kur gyvens vaikas (Civilinio kodekso 3.174 str.).
Sprendimas priimamas tokia tvarka:
- Tėvų susitarimas: įstatymas skatina tėvus pačius susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų
Vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma pačių tėvų susitarimu. Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos. Didžioji dalis konfliktiškų skyrybų būna ne tik dėl turto, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaikas turi likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės. Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą.
Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka (baldai, buitinė technika ir pan.), tačiau gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai - tarnybos specialistas gali paklausti vaiko, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų likti gyventi bei tai užfiksuoti akte. Galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas. Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė.
Bendravimo tvarka su vaiku
Skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais (Civilinio kodekso 3.170 str., 3.175 str.). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Vaiko nuomonės išklausymas teisme
Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją.
Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.
Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Išlaikymo (alimentų) priteisimas
Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.192 str.). Skyrybų atveju sprendžiamas išlaikymo (alimentų) priteisimo klausimas.
Kaip apskaičiuojami alimentai?
Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus:
- Vaiko poreikius: maistas, apranga, būstas, sveikatos priežiūra, mokslas, laisvalaikis, papildomas ugdymas ir kt. Poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės, gabumų.
- Tėvų turtinę padėtį: vertinamos abiejų tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, taip pat ir galimybės gauti didesnes pajamas.
Išlaikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad rekomenduojamas minimalus išlaikymas vienam vaikui - ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga „į rankas“ (nuo 2025 m. - 777 Eur), t. y. po 388.5 Eur iš kiekvieno tėvo. Tačiau suma gali būti mažesnė ar didesnė, priklausomai nuo tėvų pajamų ir vaiko poreikių (pvz., gydymas, būreliai).
Išlaikymo formos:
- Periodinės išmokos: Dažniausia forma - kas mėnesį mokama konkreti pinigų suma.
- Vienkartinė pinigų suma.
- Turto perdavimas vaikui (pvz., butas, namas).
Situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma - periodinės išmokos (vadinamieji alimentai). Taip pat gali būti skiriamas išlaikymas turtu, išlaikymas vienkartine pinigine išmoka, taip pat galimi mišrūs variantai.
Minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją. Šiuo metu vyrauja tokia teismų praktika, kad minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos.
Dažniausi mitai apie alimentus:
- „Alimentai skirti tik mamai/tėčiui.“ Netiesa. Alimentai yra skirti vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
- „Jei nedirbu, nereikia mokėti.“ Netiesa. Pareiga išlaikyti vaiką išlieka. Teismas gali vertinti galimybes gauti pajamas arba priteisti išlaikymą iš turimo turto.
- „Jei uždirbu minimalią algą, alga reiškia mokėsiu minimalius alimentus.“ Netiesa. Alimentų dydis priklauso nuo konkretaus vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties.
- „Galima susitarti, kad alimentų vienas iš tėvų nemokės.“ Netiesa. Tėvai negali susitarti dėl vaiko teisės į išlaikymą atsisakymo. Toks susitarimas negaliotų, nes prieštarautų vaiko interesams. Tačiau išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis.
- „Jei buvęs sutuoktinis vėl susituokia, alimentų mokėti nebereikia.“ Netiesa.
Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitaria dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą.
Mediacija
Lietuvoje šeimos ginčuose, įskaitant skyrybas, kai sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų (gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo), prieš kreipiantis į teismą yra privaloma pasinaudoti mediacijos paslauga. Mediacija - tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu neutralus trečiasis asmuo (mediatorius) padeda šalims pačioms rasti abiem priimtiną sprendimą.
Mediacijos tikslai:
- Padėti tėvams taikiai susitarti.
- Sumažinti konflikto žalą vaikams.
- Rasti individualius, konkrečiai šeimai tinkančius sprendimus.
Jei mediacijos metu pavyksta susitarti, pasirašomas susitarimas, kurį gali patvirtinti teismas. Jei susitarti nepavyksta, gaunama pažyma apie dalyvavimą mediacijoje, kuri leidžia kreiptis į teismą.
Tolygus bendravimas su vaiku (50/50)
Vis daugiau šiuolaikinių tėvų nori nustatyti bendravimo tvarką, kai vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais. Pavyzdžiui, dvi savaites gyvena su vienu, dvi savaites - su kitu iš tėvų. Kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, jie abu tenkina daugumą kasdieninių vaiko poreikių, tai yra, maistas, apranga, transporto išlaidos, bei turi su tuo susijusių išlaidų.
Tačiau vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis, prisireikia ir papildomų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų, pavyzdžiui, gydymui, vaiko ugdymo apmokėjimui, pasirengimui mokyklai. Tokiu atveju tėvai turėtų susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo.
Renata Cibulskienė, advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė, nurodo, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas.
Psichologas antrina, kad 50/50 - tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti. Ir tik sulaukus 14 metų vaikas su tėvu gali nepertraukiamai būti savaitę ar ilgiau.
Taip pat abiem tėvams reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jie išmano, o kurių - ne. Be to, tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose. Jei taisyklės nevienodos, mažėja vaiko pasitikėjimas abiem tėvais, o tai - pati didžiausia žala, kurią vaikui gali padaryti tėvai.
Kaip sumažinti vaikų patiriamą traumą?
M.Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Su kiekvienu iš šių skyrybų poveikiu tėvai turi dirbti tikslingai, kad vaikų išgyvenimai būtų kuo mažesni, - sako psichologas.
Svarbu sukurti vaikų pasitikėjimą abiem tėvais. Dar yra svarbu išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius. Taip pat psichologas akcentuoja, kad labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis „takais dorybės“. Jei tokio artimo ryšio nebus, vaikas nueis „klystkeliais“.
Susitarimai gali keistis
Vaikui augant jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. Todėl natūralu, kad vaikui ar kuriam nors iš tėvų kils poreikis koreguoti pirmines vaiko priežiūros sąlygas.
Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą.
Klausimai ir atsakymai
- Ar galima dalintis vaiko globa lygiomis dalimis? Taip, tai vadinama 50/50 bendravimo tvarka.
- Ar galima susitarti, kad vaikui nebūtų mokami alimentai? Ne, tėvai negali susitarti, kad vaikas negautų išlaikymo, nes tai pažeistų vaiko teises.
- Ar vaikas visuomet lieka gyventi su mama? Ne, tai yra mitas. Teismas sprendžia dėl vaiko gyvenamosios vietos atsižvelgdamas tik į vaiko interesus ir abiejų tėvų galimybes juo rūpintis.
- Kaip apskaičiuoti vaiko alimentus? Nėra vienos formulės, nes yra vertinami konkretūs vaiko poreikiai (maistas, drabužiai, būstas, ugdymas, sveikata, laisvalaikis) ir abiejų tėvų finansinės galimybės. Rekomenduojama sudaryti detalią vaiko poreikių lentelę ir ją pagrįsti.
- Ar galima išvykti gyventi su vaiku į kitą miestą ar šalį? Išvykti į kitą miestą Lietuvoje galima, jei tai nepažeidžia kito tėvo teisių bendrauti su vaiku. Išvykimui gyventi į užsienį būtinas kito tėvo sutikimas arba teismo leidimas, jei sutikimo nėra.
- Ką daryti, jei vaiko tėvas nemoka alimentų? Jei turite teismo sprendimą dėl alimentų priteisimo, kreipkitės į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Nepraleiskite: Geriausi Patarimai ir Lankytinos Vietos Poilsiui Kretoje su Vaikais!
- Vaikas su Akiniais: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Iššūkius ir Efektyvius Sprendimus!