Dar gimdymo namuose tėvai stengiasi nuspėti būsimą mažylio ūgį. Ar tikrai visuomet aukštiems tėvams gimsta būsimi krepšininkai ir manekenės? Ir, priešingai, žemo ūgio tėvų vaikai niekada aukšti neužauga? Konsultuoja gydytojas endokrinologas dr.
Kaip prognozuoti vaiko ūgį?
Aiškios formulės, koks bus vaiko ūgis jam užaugus, nėra. Jei mažylis gimė išnešiotas, yra sveikas, neserga endokrininėmis ligomis, hormonų pusiausvyra gera, galime prognozuoti jo ūgį pagal augimo kreivę. Ją patartina pradėti stebėti ne anksčiau, nei vaikas atšvenčia ketvirtąjį gimtadienį. Kaip tik tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi tam tikrų procentilių ribose, paskui stebimi tik nedideli augimo greičio svyravimai. Tada telieka augimo kreivę pratęsti iki aštuoniolikto gimtadienio ir prognozuojamas atžalos ūgis - prieš jus. Aišku, galima kelių centimetrų paklaida.
Taip, neišnešiotukai visuomet gimsta mažesnio svorio ir žemesnio ūgio. Jų ūgis ir svoris turi atitikti nėštumo savaitę, kurią jie gimė. Todėl natūralu, kad neišnešioti naujagimiai pirmais metais yra mažesni už savo bendraamžius. Tačiau jei mažyliai yra sveiki, iki antrojo, o itin anksti gimusieji - iki ketvirtojo savo gimtadienio pasiveja to paties amžiaus draugus. Nepasivejančiųjų paprastai būna ne daugiau nei 20 proc.
Jei žemaūgių tėvų šeimoje augantis vaikas taip pat nėra aukštas ir atitinka taip vadinamąjį taikininį ūgį, manoma, kad jis yra sveikas.
- Berniukų taikininis ūgis cm = ((mamos ūgis + 13)/2) + (tėvo ūgis/2).
- Mergaičių taikininis ūgis cm = ((mamos ūgis - 13)/2) + (tėvo ūgis/ 2).
Tiesa, šie skaičiai yra tik taikinys, į kurį galima lygiuotis. Todėl už neginčijamą tiesą priimti nereikėtų. Svarbu žinoti, kad vaikų ūgį lemia ne vienas genas, o jų visuma. Todėl būti tikriems, kad aukštaūgio tėčio sūnūs ir dukterys būtinai bus aukšti, tikrai nereikėtų. Gali būti, vaikas, pavyzdžiui, susirinko ne aukštaūgio tėčio, o žemaūgės mamos ar net žemaūgio senelio genus.
Neretai mergaitės, pradėjusios lankyti mokyklą, aplenkia berniukus. Dažniausiai iki dešimtojo gimtadienio tiek mergaitės, tiek berniukai auga panašiu tempu. Tačiau apie vienuoliktus metus, kai ima lytiškai bręsti, mergaitės neretai aplenkia berniukus, kurie bręsti pradeda vėliau. Todėl nieko neturėtų stebinti, jei pradėjusi bręsti mergaitė už berniuką bus net 10 cm aukštesnė. Paprastai mergaitės auga iki 15-16, o berniukai - iki 17-18 m.
Kada sunerimti dėl vaiko ūgio?
Telšių ligoninės vaikų ligų gydytoja Alina Storpirštienė pastebi, kad tėvai dėl vaiko ūgio dažniausiai sunerimsta tuomet, kai jų vaikas būna žemiausias tarp bendraamžių. Vis dėlto sveikatos apsaugos sistema skatina tėvus nuolat pasirūpinti, kad vaikai jau nuo kūdikystės būtų periodiškai matuojami ir sveriami, o tai leidžia gydytojams pastebėti, jei jų fizinė raida sutrikusi. Svarbu, reguliariai lankytis poliklinikoje.
„Jau naujagimis yra matuojamas sveriamas, įvertinamas jo fizinis išsivystymas. Apsilankius pas šeimos gydytoją ar pediatrą šie rodikliai yra atžymimi jo ambulatorinėje kortelėje, augimo diagramoje ir toliau stebimas augimas“, - pasakojo specialistė. Kūdikiai yra matuojami kas mėnesį, vėliau ūgis vertinamas kas tris ar šešis mėnesius, o vyresni vaikai turi būti pamatuoti bent kartą per metus ir tai turi būti pažymėta augimo kreivėje.
„Tada galima laiku pastebėti augimo sutrikimą. Vaikų ūgis vertinamas atsižvelgiant į lytį, nacionalinius ypatumus, todėl Lietuvos vaikų ūgis yra vertinamas pagal prof. J. Tutkuvienės sudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Vaikas laikomas žemaūgiu, kai jo ūgis patenka žemiau 3-ios procentilės“, - aiškino A. Storpirštienė.
Pasak specialistės, į gydytoją dėl lėto vaiko stiebimosi į viršų būtina kreiptis, jei jis labai atsilieka nuo bendraamžių, ilgai neišauga drabužėlių, o per metus paauga mažiau nei penkis centimetrus. Tuomet reikia išsiaiškinti žemo ūgio priežastį.
„Žemą ūgį gali lemti paveldėjimas: tarp tėvų ir vaiko ūgio yra tiesioginis ryšys. Todėl labai svarbu yra anamnezė (red. paciento ligos istorija). Jei kiti tyrimai yra normalūs ir kaulinis amžius atitinka chronologinį amžių, tai nerimauti nėra pagrindo ir gydymas netaikomas“, - apžvelgė vaikų gydytoja.
Mažą ūgį gali lemti skirtingos priežastys
Žemą vaiko ūgį gali lemti įvairios genetinės ligos. Kalbant apie žemaūgystę jai didžiausią įtaką daro hormonų pusiausvyra: „Gali būti sutrikęs augimo hormono išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Skydliaukės hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, todėl jie irgi turi didelės įtakos augimui ir vystymuisi“.
Taip pat vaikas gali būti žemo ūgio vėluojant lytiniam brendimui. Kaip pasakojo gydytoja, vaiko endokrininei sistemai įtakos gali turėti ir miego trūkumas, nes būtent daugybė hormonų išsiskiria cirkadiniu paros ritmu. Jei yra lėtinis miego sutrikimas, gali sutrikti ir augimo hormono pusiausvyra.
„Nevisavertė mityba didžiausią poveikį turi vaisiui ir vaikui iki dvejų metų. Vėliau pagrindinį vaidmenį vaiko augime jau turi augimo hormonas“, - tęsė A. Storpirštienė. Dažnos ligos, silpnas imunitetas turi įtakos augimo hormono sekrecijai. Ūgio augimas gali sutrikti ar jis slopti ir sergant lėtinėmis, autoimuninėmis ligomis, todėl kai kurių šių ligų gydymui skiriami vaistai.
Vaikui esant žemo ūgio jam atliekami pagrindiniai tyrimai: kraujo, šlapimo, tiriamas elektrolitų balansas, nustatomas vaiko kaulinis amžius. Kai vaikas nusiunčiamas endokrinologo konsultacijai, nustatoma hormonų koncentracija. Taip pat vaikas ištiriamas genetiškai.
„Labai svarbu yra stebėti ūgio augimo dinamiką metų bėgyje, tada galima pastebėti, kada augimas sulėtėjo, ieškoti priežasties: gal vaikas serga lėtine inkstų liga, kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, hipotireoze ar kitomis ligomis“, - akcentavo specialistė.
Kada tėvams sunerimti nereikėtų?
Trakų ligoninės vaikų gydytojas Rolandas Selvestravičius teigė, kad atvejų, kai iš tiesų tėvai turėtų sunerimti dėl vaiko per mažo ūgio, pakankamai mažai. „Visų pirma, tėvai turėtų pasižiūrėti į save: ar jie žemi, ar ne, nes vaiko ūgiui įtakos daro genetika. Jei tėvai vidutinio ar didesnio ūgio, jie jau pastebės darželyje ar pirmoje klasėje, kad vaikas labai atsilieka nuo bendraamžių“, - komentavo gydytojas.
Tokiu atveju vaikų ar šeimos gydytojas nukreips atžalą į endokrinologą, kuris ištirs dėl endokrininių sutrikimų. R. Selvestravičius teigė, kad žemaūgystė nėra susijusi su vaiko maisto racionu, nebent tėvai būtų „užkietėję“ veganai ir vaikas visiškai negautų tam tikrų medžiagų.
„Jei vaikas gauna normalų maisto racioną, jam dažniausiai nieko netrūksta, nebent vitamino D, tačiau jo trūkumas daugiau pasireiškia rachitu, imuninės sistemos silpnėjimu. Tačiau jei sutrinka vaiko ūgis, reikėtų tirti endokrininę sistemą“, - tęsė pašnekovas.
Kad tėvams ir gydytojams būtų ramiau, esant vaiko ūgio didesniam nuokrypiui nuo vidutinio ūgio, jam atliekami tyrimai.
„Jei viskas gerai, tai ir gydytojas, ir tėveliai laukia, kada vaikas pradės lipti į viršų. Ir pažiūrėkime, kaip ir būna, kad paauglystėje vieni išstypsta labai anksti, kiti - vėliau“, - pridėjo vaikų ligų gydytojas.
R. Selvestravičius taip pat akcentavo, kad, jei vaikas bus reguliariai matuojamas poliklinikoje, gydytojai tikrai pastebės, jog jis stiebiasi į viršų per lėtai. „Turime grafas, pagal kurias stebime vaiko ūgio ir svorio pokyčius, jei atsilikimas nežymus, nuraminame tėvus ir patys nesigąsdiname. Tačiau jei nukrypimai dideli, nukreipiame į endokrinologus, kurie nustato, ar yra problemų su augimo hormonu“, - nuramino specialistas.
Per mažas vaiko svoris
Svoris - viena didžiausių pirmųjų mėnesių aktualijų. O daugiausia rūpesčio sukelia nepakankamas svorio augimas. Jo svoris pirmąjį gyvenimo pusmetį padidėja vidutiniškai po 700-800 g, antrąjį pusmetį - po 400-500 g kas mėnesį. Kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daugiau svorio, kitą - mažiau. Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį-antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį. Vertinant vaikučio svorio prieaugį, svarbu jį lyginti su ūgiu - stebėti, ar svoris atitinka ūgį. Tai atlieka mažylio gydytojas.
- Pirmoji savaime aiški - mažyliui trūksta maisto.
- Pirmiausia - stebėkite kūdikį, o tada pasitarkite su gydytoju.
- Nenutraukite žindymo, bet įsitikinkite, ar kūdikiui užtenka jūsų pieno.
- Skatinkite vaiko fizinį aktyvumą, žaiskite judrius žaidimus.
Jei vaiko svoris per mažas, gali kilti pagunda duoti kaloringo, bet nesveiko maisto - saldainių, saldžių sausainių, bandelių, pyragaičių, saldžių gėrimų.
Normalus vaiko vystymasis priklauso nuo fizinės ir emocinės jo gerovės. Augimo sutrikimų turi apie tris procentus visų Lietuvos vaikų. Norint tinkamai jiems padėti, reikia kuo anksčiau įtarti augimo atsilikimą ir kreiptis į gydytoją, kad, nustatęs jo priežastį, paskirtų tinkamą gydymą. Dalis fizinio augimo sutrikimų gali būti susiję su motinos ir vaiko santykiais. Maži vaikai apetitą gali naudoti kaip priemonę tėvams paveikti, siekdami sulaukti jų dėmesio. Kai nerandama aiškios augimo atsilikimo priežasties, diagnozuojamas idiopatinis augimo sutrikimas. Kad ir kaip gaila, tai pasitaiko gana dažnai.
Virškinimo ligos ir augimas
Augant vaikui labai svarbu gauti visų reikiamų maisto medžiagų. Pasireiškus tam tikroms lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, vaikas su maistu nepakankamai gauna vitaminų, geležies, kalcio ar kitų medžiagų. Dėl to atsilieka jo augimas ir vystymasis. Dažniausia virškinamojo trakto liga - tai skrandžio H. pylori bakterijos infekcija. Dažnai vaikams ji nesukelia jokių simptomų, tačiau kartais gali išprovokuoti gastritą, opaligę, geležies stokos anemiją ar net skrandžio vėžį. Vaikai ja užsikrečia jau pirmaisiais gyvenimo metais, rečiau vyresni. Sergantys vaikai praranda apetitą, vargina virškinimo sutrikimai ir kt. negalavimai. Yra sukurta daug gydymo schemų. Labiausiai paplitusi trijų, rečiau keturių vaistų schema.
Pakankamai dažnai vaikų augimo sutrikimų būna ir dėl kitų virškinamojo trakto ligų: Krono ligos, kūdikiams - gastroezofaginio refliukso ligos (vargina rėmuo ir rūgštingumo padidėjimas), lėtinių kepenų, kasos ligų.
Hormonai ir augimas
„Hormonai ne tik sukelia „hormonų audras“ jūsų vaikui bręstant, bet ir yra pagrindinis veiksnys, skatinantis augimą“, - sako gyd. V. Urbonas. Žmogaus augimas tiesiogiai priklauso nuo subalansuotos endokrininių liaukų veiklos. Hipofizė išskiria augimo hormoną somatotropiną.
Literatūros duomenimis, iki 25 proc. visų žemaūgių vaikų augimo hormono kiekis nepakankamas. Kada hormono trūkumas įgimtas, vaikas gimsta normalus. Tik vėliau, praėjus metams ar daugiau, išryškėja augimo atsilikimas. Dažnai augimo hormono trūkumo priežastis būna gimdymo traumos, nervų sistemos infekcijos, kraujomaiša. Tokie vaikai augdami įgauna specifinę išvaizdą: apvali galva, gausus poodinis riebalų sluoksnis, maža nosis, ploni plaukai ir atsikišęs smakras. Vidaus organai maži, tačiau jų funkcija nesutrikusi. Intelektas paprastai taip pat būna normalus. Jei laiku nesikreipiama į medikus ir nepradedama tinkamai gydyti, vaikas taip ir neužauga. Tokia liga vadinama nanizmu. Atliekant įvairius laboratorinius mėginius, nustatomas augimo hormono trūkumas ir gydoma žmogaus augimo hormonu. Hormonais gydomas vaikas užauga ir niekuo nesiskiria nuo bendraamžių.
Įvairios lėtinės ligos gali sutrikdyti ne tik augimą, bet ir lytinį brendimą. Nustoti augti vaikas gali dėl daugelio priežasčių. Ištyrus nustatomos:
- endokrininės ligos;
- virškinamosios sistemos ligos;
- nervų ligos;
- širdies sistemos ligos;
- genetiniai sindromai;
Dažniausios lėtinės ligos, sutrikdančios vaiko augimą, skirstomos į:
- Infekcines ligas:
- virškinamojo trakto: bakterijos, kirmėlės, virusai;
- ne virškinamojo trakto: širdies, inkstų infekcinės ligos ir kt.;
- Neinfekcinė liga:
- virškinamojo trakto: enterokolitas, opaligė, gastritas, Krono liga ir kt.;
- ne virškinamojo trakto: onkologinės, širdies ydos, medžiagų apykaitos, jungiamojo audinio ligos ir kt.;
Dažniausiai vaiko augimo sulėtėjimo priežastis būna hormonų trūkumas, virškinimo ligos, rečiau nervų sistemos patologijos ar širdies ligos. Kartais augimas sulėtėja dėl įgimtų genetinių ligų.
Tad, jeigu pastebėjote vaiko augimo atsilikimą, nedelsdami kreipkitės į medikus. Greičiausiai nebus nieko rimto, tačiau, jei bus nustatyta patologija, gydytojai laiku galės pradėti tinkamai gydyti, ir jūsų vaikas išvengs augimo sutrikimo problemų.
Per mažas vaiko svoris yra ne tas pats, kas vaiko lieknumas. Kai kurie vaikai yra smulkaus sudėjimo ir svoris yra palaikomas subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu. Palyginus su antsvoriu ir nutukimu, per mažas vaiko svoris sulaukia mažiau Europos tyrėjų dėmesio, šia tema yra tik kelios išsamios mokslinės studijos.
2000-2017 m. Europoje vaikų ir paauglių, kurie yra nepakankamo svorio, skaičius buvo nemažas (8-9 %), ypač Rytų Europoje, ir per pastarąjį dešimtmetį buvo pastebėta nežymiai didėjanti per mažo svorio vaikų skaičiaus tendencija. Per mažo svorio paplitimas Europos šalyse labai skyrėsi, pavyzdžiui, Vengrijoje 18,1 % 2-9 metų vaikų buvo nepakankamo kūno svorio, Velse - 16 % 11 metų mergaičių, o Slovėnijoje, Suomijoje ir Norvegijoje - 1 %. Pasaulinės mitybos ataskaitos (Global Nutrition Report (2020)) duomenys atskleidė, kad 2016 m. Europoje 10,3 % berniukų ir 11 % mergaičių nuo 5 iki 19 metų buvo per mažo svorio.
Vis dėlto Rytų Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų patirtis rodo, kad perėjimas nuo per mažo svorio iki antsvorio ir nutukimo gali būti labai spartus. Remiantis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2020-2021 m. 14,8 % mokinių Lietuvoje turėjo per mažą kūno svorį. 2022 m. sausio 31 d.
Per mažas vaiko kūno svoris yra mitybos nepakankamumo indikatorius ir sukelia ilgalaikius sveikatos padarinius, pvz., psichinės ir emocinės sveikatos sutrikimus, elgesio problemas ir žemus mokslo pasiekimus, yra susijęs su sumažėjusiu kognityviniu vystymusi, nepalankiomis sveikatos pasekmėmis visam gyvenimui.
Vaiko fizinis išsivystymas - ūgis, svoris ir galvos apimtis - vertinamas pagal specialias diagramas, atsižvelgiant į vaiko amžių.
| Matavimai | Indikacijos |
|---|---|
| Svorio mažėjimas ar ūgio atsilikimas | Organinė patologija |
| Matavimai < 3 procentilių, tačiau augimas nuolatinis | Tikriausiai ne hipotrofija, o intrauterinis augimo atsilikimas, šeiminis - konstitucinis žemas ūgis |
| Svoris, atsižvelgiant į amžių, yra mažesnis negu ūgis pagal amžių | Vaikui trūksta maisto |
Jei vaiko ūgis ir svoris diagramose yra tarp 3-97 procentilių, tada jo išsivystymas yra normalus, tačiau jeigu ūgio ir svorio kreivės progresuojančiai mažėja, nustatomas mitybos sutrikimas.
Taip pat tyrimai rodo, jog svarbūs veiksniai, turintys įtakos jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui, yra gyvenamoji vieta, motinos ir tėvo išsilavinimo lygis, motinos KMI, motinos dabartinis darbo statusas, motinos amžius pirmojo gimdymo metu, tėvo profesija, vaiko gimimo eilė, gyvenamasis regionas. Daroma išvada, kad tėvų išsilavinimas, mamos darbo statusas ir gyvenamoji vieta turi didžiausią įtaką jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų svoriui.
Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai. Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas.
Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą. Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.
Mitybos koregavimas yra vaiko, kuris turi per mažą kūno svorį, gydymo pagrindas, todėl manoma, kad turi būti skiriamas adekvatus baltymų ir didesnis kalorijų skaičius.
Kūdikiui ir mažam vaikui būtina gauti pakankamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų. Į vaiko mitybą turi būti įtraukiami mėgstami ir toleruojami maisto produktai bei patiekalai, tačiau vaikų mityba turi būti subalansuota ir įvairi.Paros energijos poreikis turi būti apskaičiuojamas individualiai.Kai suvalgomo maisto kiekis padidėja iki rekomenduojamo, maitinimai retinami iki 5-6 kartų per parą.
- Atsipalaiduokite - maitinimai turi būti malonūs, nekelti streso.
- Sukurkite teigiamas emocijas - pagirkite vaiką už gerą valgymą, maisto nelaikykite bausme.
- Leiskite vaikui valgyti pačiam.
- Būkite geras pavyzdys - valgykite kaip šeima, nes vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir brolių bei seserų.
- Vaikas neturėtų valgyti ar gerti (išskyrus vandenį) 1 val.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Neįtikėtina Kūdikių Klausos Raida Pirmaisiais Gyvenimo Metais – Sužinok, Kodėl Tai Svarbu!
- Neįtikėtina: Kaip Kūdikiai Girdi Nuo Pirmos Akimirkos – Sužinokite Tiesą!
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Kosulys Kūdikiams: Sužinokite Priežastis, Tipus ir Efektyviausius Gydymo Būdais
- Naujagimio Temperatūra 37°C: Priežastys, Rizikos ir Efektyvūs Sprendimai