Klausa yra pirma ir būtina sąlyga vystytis kalbai. Taigi kūdikio klausą reikia tikrinti. Įrodyta, kad atstatant klausą kiekvienas mėnuo yra svarbus. Jei įgimtas klausos pažeidimas nustatomas labai anksti ir iškart pradedama klausą atstatinėti, rezultatai būna tikrai geri. Vaisius pradeda girdėti jau 20 nėštumo savaitę.
Kaip vaisius girdi gimdoje?
Vaisius girdi iškreiptus garsus, nes per mamos pilvo sieną ir per vaisiaus vandenis jie iki vaisiaus atkeliauja pakitę. Vanduo slopina aukštus dažnius, todėl vaisius geriau priima žemą - tėčio balsą. Su vaisiumi reikia kalbėti, jam dainuoti. Taip jis išmoksta atpažinti artimųjų balsus, todėl pirmomis gyvenimo savaitėmis jam lengviau nusiraminti, kai išgirsta pažįstamus balsus. Gimdoje vaisius nuolat girdi ir mamos širdies ritmą, kvėpavimą, žarnyno judesius, todėl naujagimis nusiramina ant mamos rankų.
Norint lavinti dar negimusio vaikelio klausą, reikėtų jam leisti klausytis muzikos (ypač klasikinės). Muzika lavina ir daugybę kitų procesų smegenyse.
Įgimtas neprigirdėjimas: priežastys ir dažnumas
Pagrindinė įgimto neprigirdėjimo priežastis - paveldėjimas (60 proc.). Paprastai tie kūdikiai, kurie gimsta su klausos sutrikimais, neturi jokių rizikos veiksnių. Nei tėvai, nei giminaičiai neturi jokių klausos bėdų. Tiesiog recesyvinis genas, sukeliantis klausos sutrikimą, klajoja per kartas. Gal kadaise tėčio ar mamos giminėje būta panašių sutrikimų, bet to jau niekas nebepamena. Susitikus dviem tokiems genams vaikelis gimsta su klausos sutrikimu.
Deja, genetiniai tyrimai dėl šio klausos sutrikimą lemiančio geno Lietuvoje neatliekami (nors šis genas labai paplitęs). Klausos pažeidimas yra dažniausia įgimta patologija - 1 iš 1000 naujagimių gimsta su sunkiu klausos pažeidimu. 5 metų amžiuje jau 3 vaikams iš 1000 yra nustatomas nuolatinis klausos pažeidimas. Įgimtas ar ankstyvame amžiuje įgytas bet kokio laipsnio klausos pažeidimas sutrikdo vaiko kalbos, emocinę, protinę ir socialinę raidą.
Kaip patikrinti kūdikio klausą?
Ar kūdikis girdi, ar ne, tėvams suprasti gana sunku. Tačiau kurie tėvai nebando pasitikrinti savo kūdikėlio klausos? Vos mažylis gimsta, tėvai stebi - ar sureaguos į durų trinktelėjimą, pliaukštelėjimą rankomis? Deja, toks tikrinimas „pliaukšėjimais“ yra labai subjektyvus. Tik ką gimusio vaikelio nervų sistema yra apsaugota nuo išorės dirgiklių, nes vaikučiui reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos. Todėl naujagimis į stiprų garsą ne visada reaguoja, nors jį ir girdi.
Pasak gydytojos Jekaterinos Byčkovos, pirmąją informaciją suteikia tėveliai, kurie kasdien mato kūdikį. Pirmasis tyrimas vadinamas otoakustinės emisijos tyrimu, jis atliekamas dažniausiai miegančiam kūdikiui. Kūdikis turi nesloguoti, ausytės turi būti švarios. Aparatūra siunčia į vaikučio ausytę tam tikro dažnio garsą ir fiksuoja reakciją. Per keletą minučių, kiek trunka tyrimas, aparatūra ištiria, ar išsivysčiusios neuroepitelinės ląstelės (klausos nervo ląstelės).
Tyrimas patikimas, tik reikalingos geros sąlygos - tyla ir labai ramus vaikutis (štai kodėl geriau tirti miegantį, nes būdraudamas kūdikis neišbus ramiai ir tyliai). Po to vaikutis pažadinamas, apžiūrimi jo ausų būgneliai, gerklytė, nosytė, ir klausa tiriama paprasčiausiu, tėvams gerai suprantamu būdu - gydytoja barškina įvairaus dažnio garsus skleidžiančiais barškučiais. Barškučių yra įvairiausių, kiekvieno amžiaus kūdikiams skirti vis kitokie, nes skirtingo amžiaus kūdikiai turi reaguoti į skirtingo stiprumo garsus.
Jei šie pirminiai tyrimai parodo, kad yra įtariamas klausos sutrikimas, vaikutis tiriamas toliau. Nuo pusės metų jau galima atlikti ir dar vieną tyrimą - audiogramą. Vaikutis su mama įsitaiso specialioje tylos kameroje, į kurią siunčiami įvairūs garsai, iliustruojami ir vaizdais. Stebima vaikučio reakcija. Būtina sąlyga - vaikas turi būti gerai nusitiekęs, nepavargęs. Vyresniems vaikams uždedamos ausinės ir jie žaisdami su tyrėju parodo, kada išgirsta garsą.
Kūdikių raida pagal mėnesius ir reakcija į garsus
Kūdikių reakcija į garsus vystosi palaipsniui. Štai kaip kūdikiai reaguoja į garsus skirtingais amžiaus tarpsniais:
- 2-4 mėn. Jei miegojo - gali sujudėti arba net pabusti.
- 12 mėn. - pasuka galvą į silpną garsą greta ar virš savęs.
- Nustoja guguoti 6-8 mėn. amžiuje (tiek gerai girdinčio, tiek neprigirdinčio kūdikio „kalba“ iki 6 mėn.
Vyresnių vaikų neprigirdėjimas
Vyresnių vaikų neprigirdėjimą pastebėti lengviau. Pirmiausia sutrinka kalbos raida. Tėvai sako, kad „vaikas neklauso“, nes 2-5 metų mažylis nereaguoja į paliepimus, neatsisuka. Kartais tai visai ne „trečiųjų metų krizė“, o neprigirdėjimas. Tai, kad vaikas neprigirdi, išduoda ir nuolatinis perklausimas „ką?“ arba noras vis pasigarsinti televizorių. Vienpusio neprigirdėjimo požymis - vaikas nelokalizuoja garso, deda telefoną tik prie vienos ausies.
Ne visada vaikas nereaguoja į garsą dėl to, kad sutrikusi jo klausa. Mes girdime ne ausimi, o smegenimis. Ausis yra tik laidas, vedantis prie smegenų. Jei pažeidimai tame „laide“ (ausyje), juos galima „sutaisyti“, kad garsas nukeliautų į smegenis. Deja, kartais garsas kuo puikiausiai nukeliauja į smegenis, bet jos jo neapdorojo. Tada jau audiologai niekuo negali padėti.
Klausos svarba kalbos raidai
Klausa yra pirma ir būtina sąlyga vystytis kalbai. Kalbėti išmokstame tik klausydamiesi kalbos. Net nedidelis neprigirdėjimas turi labai didelės įtakos kalbai vystytis. Žodis susideda iš stipresnių ir silpnesnių skirtingų dažnių garsų. Vaikutis girdi jau nuo 5 nėštumo mėnesio, vadinasi, naujagimis jau turi 4 mėnesių klausymosi patirtį. Dar po 12 mėnesių klausymosi kūdikis ištaria pirmuosius žodžius.
Nustatyta, kad kuo daugiau tėvai kalba su vaiku, tuo anksčiau jis pradeda kalbėti, tuo gausesnis žodynas. Nenuostabu, kad kartais vėluojanti kalba išduoda klausos sutrikimus. Deja, apylinkės gydytojai, kuriems vaikas reguliariai rodomas, atidžiai seka ūgį, svorį, ir kitus fizinius parametrus, tačiau retai kada patikrina vaiko kalbos raidą.
Tėvai nerimauja, kad vaikutis dar nieko nekalba, o iš aplinkinių ir net gydytojų sulaukia „nuraminimo“: „Tuoj pradės kalbėti. Kai prapliups, tai iš karto“. Deja, kartais ir „neprapliumpa“. Naujagimio klausos centrai žievėje su milijardais neuronų ir trilijardais jungčių laukia garsinės informacijos. Esant klausos pažeidimui šios jungtis nutrūksta, neuronai nunyksta, klausos ir kalbos centai nesusiformuoja. Jeigu klausos pažeidimas nustatomas anksti, ir smegenims suteikiama pakankama garsinė stimuliacija, jungtis tarp neuronų gausėja, susiformuoja centrai.
Toks smegenų gebėjimas vystytis, persitvarkyti, keistis yra didžiausias pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Vaiko smegenyse yra užprogramuota, kad tam tikri įgūdžiai vystosi savo laiku. Koreguoti klausos trūkumus reikia tada, kada vyksta to įgūdžio raida. Palyginti galima su supimusi ant sūpynių - jeigu pradedant suptis kojų judesiai sutampa su sūpynių judėjimo kryptimi, tai reikia daug mažiau pastangų aukštai suptis, ir atvirkščiai.
Ką daryti, jei įtariate klausos sutrikimą?
Jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, paprašykite apylinkės gydytojo siuntimo otorinolaringologo-audiologo konsultacijai. Tyrimai Vaikų klausos tyrimų poskyryje yra nemokami.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Sužinokite, kodėl kai kuriems žmonėms nepatinka kūdikiai – šokiruojančios priežastys!
- Ar Naujagimiai Iš Tikrųjų Gali Matyti Po Gimimo? Įdomūs Faktai ir Stebėjimai
- Neįtikėtina Kūdikiai Pasaulio Dokumentikoje: Paslaptys, Kurias Turite Žinoti!
- Karnavaliniai kostiumai vaikams Šiauliuose: didelis pasirinkimas ir geros kainos!
- Kaip Išsirinkti Tobulą Čiužinį Vaikui: Ekspertų Patarimai Ir Naudingi Atsiliepimai