Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikystė prabėga greitai, o spinta tuo metu keičiasi dažniau nei metų laikai. Todėl vaikiškų rūbų turgeliai tampa vis populiaresni Lietuvoje. Tai puiki galimybė tėvams įsigyti kokybiškų, nebrangių drabužių savo vaikams, o taip pat - atsikratyti jau išaugtų rūbelių.

"Mamų Turgeliai" Radviliškyje

Priešvelykinis "Mamų turgelis" prekiautojas ir pirkėjas mamas sukvietė į Radviliškio kultūros centrą. "Mamų turgelius" prieš kelerius metus ėmusios organizuoti kelios radviliškietės stengiasi juos surengti sezonais: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. "Tuo­met iš­kart su­lau­kia­me klau­si­mų, ka­da gi bus ki­tas?

Ina Ru­džians­kie­nė, Ma­ri­ka Po­ne­lie­nė, Vik­to­ri­ja Sa­vic­kė, Kris­ti­na Poš­kie­nė ir Jur­gi­ta Ker­pie­nė - pa­grin­di­nės pir­mų­jų tur­ge­lių ren­gė­jos. Per ke­le­rius me­tus rad­vi­liš­kie­tės juos ren­gė įvai­rio­se vie­to­se: bu­vu­sio­je Jau­ni­mo mo­kyk­lo­je, Kul­tū­ros cent­re, mies­to par­ke.

Pasak Inos: "Ar­tė­jant tur­ge­liams, pra­de­du da­ry­ti re­vi­zi­ją spin­to­se, su­rū­šiuo­ju, iš­ly­gi­nu ir į mai­šus su­krau­nu ge­res­nius ne­be­dė­vi­mus daik­tus. Da­lį jų ati­de­du lab­da­rai, nes mes kiek­vie­ną kar­tą su­ren­ka­me po ko­kias pen­kias dė­žes rū­bų ne­pa­si­tu­rin­čiai gy­ve­nan­čių šei­mų vai­kams".

"Yra tekę už prekes gauti ir iki 100 eurų, bet kai ką atiduodi ir pusvelčiui ar netgi veltui, kai pamatai, kad mama skaičiuoja varganus centus. Ir nuo to tampi dar turtingesnis, širdį užplūsta džiaugsmo banga", - sako I.

"Sod­ro­je" dir­ban­ti, bet da­bar vai­ko au­gi­ni­mo ato­sto­go­se esan­ti Jū­ra­tė Že­mai­tie­nė į tur­ge­lį at­ne­šė pa­čios siū­tų vai­kiš­kų rū­be­lių: įvai­rias­pal­vių med­vil­ni­nių su­kny­čių, ke­pu­rių, pa­lai­di­nių. Siu­vi­mą pa­mė­go gi­mus duk­rai - bū­tent tuo­met at­si­ra­do no­ras ją puoš­ti iš­skir­ti­niais rū­be­liais. Kai siu­vi­nių su­si­kau­pė dau­giau, su­ma­nė ati­da­ry­ti nuo­sa­vą krau­tu­vė­lę, ku­rio­je pre­kiau­ja vai­kiš­kais rū­be­liais. Kol kas tai - la­bai jau­nas jos vers­las.

Jau ne pir­mą kar­tą tur­ge­ly­je pre­kiau­jan­ti rad­vi­liš­kie­tė Ag­nė Ra­ma­naus­kie­nė sa­kė šį­kart pel­no iš jo ne­si­ti­kin­ti, ta­čiau čia su­tin­ka pa­žįs­ta­mų, tad tur­ge­ly­je pra­leis­to pus­die­nio vi­sai ne­gai­la.

Rad­vi­liš­kie­tė Eg­lė Iva­naus­ky­tė į tur­ge­lį at­si­ne­šė sū­naus išaug­tų rū­be­lių. O "Ma­mų tur­ge­lių" or­ga­ni­za­to­rės vis pa­sva­jo­ja ir apie va­di­na­mą­jį "ba­ga­ži­nių" tur­gų, ko­kie yra iš­po­pu­lia­rė­ję už­sie­ny­je ir jau ski­na­si ke­lią pas mus. "Kol kas toks tur­gus - dar tik mū­sų pa­svars­ty­mų lyg­me­ny­je, bet kas ži­no - gal ka­da nors im­si­me reng­ti ir "ba­ga­ži­nių" tur­ge­lius", - sa­ko I.

Vaikiškų Rūbų Turgeliai Alytuje

Tėvai Alytuje tą žino labai gerai - ką tik pirkai pavasarinę striukę, o jau po dviejų mėnesių rankovės trumpokos. Ir nors gali atrodyti, kad mažesniame mieste pasirinkimo mažiau - realybė visai kitokia. Maži verslai Alytuje vis dar turi tą seną gerą savybę - rūpestį.

Ne kartą mamos yra pasakojusios, kaip vietinės pardavėjos padeda ne tik išsirinkti tinkamą dydį, bet ir pasako, kada atvežta nauja siunta ar kada numatomas išpardavimas. Rasa, dviejų vaikų mama, prisimena, kaip viename Alytaus mikrorajone esančioje parduotuvėlėje pardavėja parodė megztinį, kuris vėliau tapo jos dukros mylimiausiu. Ir jis kainavo 6 eurus. Ne 60.

Alytaus turgus - vieta, kurią kai kurie vis dar laiko „senamadiška“, tačiau ten tikrai slypi staigmenų. Ypač šeštadienio rytą. Vaikai dažnai patys išsirenka, kas jiems patinka. Ir ne kartą girdėta frazė: „Mama, šitą noriu! Kaip pas Matą!“ - o tada supranti, kad svarbiau ne etiketes, o vaiko šypsena.

Didelė dalis pirkinių Alytuje vyksta per pažįstamus ar socialinius tinklus. Mamos pasidalina informacija, kada atidaromas sezoninis „vaikiškų rūbų turgelis“ bažnyčios kieme. Arba kada kaimynė parduoda visą maišą tvarkingų drabužių - „tinka berniukui nuo 2 iki 4 metų“.

Visa tai sukuria nedidelį bendruomenės tinklą, kuriuo gali pasinaudoti bet kas, kas ieško praktiškai. Yra kažkas gražaus, kai drabužis virsta istorija. Tas pats švarkelis, kurį vieną rudenį vilkėjo tavo vaikas, o pavasarį tu jį atidavei kaimynės mažyliui. Ir kai po metų jį vėl pamatai - eini per Žuvinto gatvę - ir pagauni save šypsantis.

Todėl ieškant vaikiškų drabužių Alytuje, svarbu ne tik ką perki. Svarbu kur, iš ko, ir su kokiu jausmu.

Šeimų Turgelis Šilutėje

Gegužės 15 dieną Šilutės kultūros ir pramogų centre vyks Šeimų šventė, kurios metų veiks šeimų turgelis. Turgelio metu tėvai galės parduoti ar išmainyti savo vaikų išaugtus daiktus ar žaislus.

Jau daugiau kaip 12 metų, „Senjorų Eldorado“ vadovės Laimutės Giedraitienės ir diakono iš Vokietijos Konrado Gesmano (Conrad Geesmann) dėka Šilutės rajoną pasiekia humanitarinės labdaros - kokybiški dėvėti drabužiai, avalynė, slaugos įranga, vaikštynės ir kt. Kaskart, kai Šilutės rajoną pasiekia labdara, ji paskirstoma Vainuto bei Žemaičių Naumiesčio Gerumo namų filialams, kitoms įstaigoms.

"Bagažinių" Turgūs Lietuvoje

Be bagažinių turgaus veikiančio Kaune „Urmo“ bazėje, jie pamažu atsiranda ir kituose Lietuvos miestuose. Jie veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje.

Jurbarke bagažinių turgaus idėją panoro įgyvendinti Eglė Kimutienė. Daug žadėjęs ir sėkmingas startas vasarą, privertė jauną moterį stabtelėti rudenį, vietos valdžiai suskaičiavus keliamas problemas. Iniciatyva išpopuliarėjo akimirksniu.

Pirmasis E. Jame nusipirkti buvo galima vaikiškų ir moteriškų rūbų, knygų, papuošalų, užuolaidų. „Man taip norėjosi visus suvienyti, labai gera idėja atrodė, o ir žmonėms iškart patiko. Pati stebėjausi ir valdžios palaikymu, kurie davė leidimą bagažinių turgų rengti automobilių stovėjimo aikštelėje prie Jurbarko turgaus. Turgelis vyko jau penkis kartus, paskutiniuosius - 100 vietų aikštelė buvo pilna - atvyko prekiautojų iš Tauragės, Šakių, Veliuonos, Kauno, Pagėgių, Sudargo, Smalininkų ir , žinoma, Jurbarko“, - pasakojo Eglė.

Tačiau gražią idėją aptemdė nesklandumai, dėl kurių, turgelis savo veiklą sustabdė. Portalas tv3.lt sulaukė vietinių jurbarkiečių laiškų, pasidomėti, kas nutiko gražiai idėjai. Prekiauti šiame turguje gali visi žmonės, kurie turi nereikalingų daiktų ir užuot išmetę, juos parduoda arba išmaino, be to, prekiauti gali ir pradedantys menininkai.

Jurbarko Valdžios Pozicija

Viešojoje erdvė sklandė įvairūs Jurbarko bagažinių turgaus prekeivių pamąstymai, kas neįtiko vietiniams, kad šio turgelio veiklą teko sustabdyti. Anot jos, verslininkai ėmė skųstis valdininkams, kad šis turgelis sutraukia vietinio turgaus prekeivius. Linos teigimu, vietiniai išsigando konkurencijos ir ėmė pavydėti bagažinių turgelio sėkmei.

„Nesibaigė turgelių idėja, tiesiog atsirado tam tikrų žmonių, kurie informavo apie ten vykstančias negeroves. Buvo seniūnas įpareigotas tą informaciją patikrinti ir ten apsilankyti. Seniūnas gal šiek tiek nesusikalbėjo su organizatore, galbūt ne ta forma pasakė, kas ne taip yra su tokio pobūdžio renginiu. Problema ta, kad organizatorė norėjo daryti nekomercinį renginį, o jis gavosi komercinis. Susidomėjimas tikrai žmonių buvo, problemų nebeliko. Todėl jai sunku sukontroliuoti visus. Ši problema iškilo, galbūt ateityje reikėtų tiesiog kontrolei daugiau dėmesio ar pajėgų skirti. Nes ir sunku vienam žmogui viską suvaldyti “, - tikino miesto meras.

Jam antrino ir Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras. „Problema kyla tokia, kad leidimas išduotas bagažinių turgeliui, o vyksta eilinis turgus. Su idėja tai viskas gerai, tik reikia įstatymų laikytis. Nes turgaus prekeiviams kitokie reikalavimai keliami. Pats lankiausi turgelyje, mačiau, kad daug naujų daiktų buvo, elektrinių įrankių. Aišku, žmogus turėjo gražią iniciatyvą ir idėją, juk viskas atrodo gražiai idėjos pavidale, o realybėje ne visi taip elgiasi, kaip norėtųsi. Jo manymu, iniciatorė turėtų daugiau prisiimti atsakomybės dėl sukontroliavimo prekeivių, nors tai padaryti nėra lengva.

Pasak jo, verslininkai pastebėjo, kad turgaus prekeiviai tiesiog iš įprasto turgaus pradėjo keltis į bagažinių turgelį, taip iškreipdami jo idėją. Norėsi tikėti, kad miesto valdžios tvirtinimas apie išspręstas problemas yra ne iš piršto laužtas ir graži jaunos moters iniciatyva tęsis toliau.

Kauno Bagažinių Turgus

Vienas iš prekybos miestelyje „Urmas“ esančio Kaune bagažinių turgaus organizatorių Jonas Plenta portalui tv3.lt pasakojo, kad ne vieno miesto atstovai konsultuojasi dėl bagažinių turgelio įrengimo savame mieste. „Mes organizuojame privačioje teritorijoje ir esame infrastruktūrą sukūrę, sprendžiame organizacinius klausimus. Tiek šiukšlių išvežimą, tiek tualetų išvalymą. Šie dalykai kainuoja ir turi būti nuolatinė jų priežiūra. Be to, ir automobilių išdėstymas kiekvieną sekmadienį yra atsakingo žmogaus darbas. Dėl to renkamas 10 eurų mokestis.

Koncepcija bagažinių turgaus tokia, kad kiekvienas žmogus gali prekiauti, mainyti, atiduoti savo nereikalingus daiktus. Nėra skirtas prekybai, verslo vystymui. Netoleruojame tokių, kurie perka ir perparduoda prekes, nes tai yra kitoks turgus. Visko pasitaiko, mes tokius įspėjame, išprašome. Nors tikrai žmonės dar painioja su sendaikčių ir kitokiais turgais“, - pasakojo J. Plenta.

Svarbi Informacija Dalyviams ir Organizatoriams

Ką turi žinoti bagažinių turgaus prekeiviai ir organizatoriai, priminė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. „Tokiais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, nenaudojamus baldus, buitinę techniką ir pan. turtą) galima parduoti neįregistravus individualios veiklos, kadangi, paprastai tariant tai nėra laikoma verslu. Tokiu atveju ir mokesčių jokių nereikia mokėti.

15 proc. Gyventojų pajamų mokestį reikia sumokėti tik tada, jei parduodamas daiktus už didesnę sumą nei juos įsigijo, uždirba “grynojo pelno” (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) daugiau kaip 2500 € per metus. Kadangi dažniausiai tokie daiktai parduodami kur kas pigiau nei buvo pirkti, todėl tik išskirtiniais atvejais minėta suma viršijama“, - nurodė R. Virvilienė.

Jos teigimu, reikalavimus, kokius turi atitikti ir kur tai gali daryti gyventojas, norintis organizuoti tokią prekybą, sprendžia savivaldybės. O gyventojas vykdantis veiklą, t.y. nuomojantis vietą prekiautojams ir už tai gaunantis pajamų, ją turi įteisinti (juridinis asmuo ar individuali veikla) ir atitinkamai pagal tai sumokėti mokesčius.

Drabužių Parduotuvės Alanijoje

Turkija nuo seno garsėja savo puikios kokybės tekstilės gaminiais. Laikai pasikeitė ir jau kurį laiką Alanijoje galime rinktis iš šaunių, draugiškų ir nebrangių drabužių parduotuvių. Tai jau ne turgus, o parduotuvės ir butikai su oro kondicionieriais, kur galime pasimatuoti pasirinktus drabužius, o kainos nurodytos etiketėse, todėl nereikia derėtis. Papildomas tokių parduotuvių privalumas yra tai, kad daugelis turkiškų prekių ženklų drabužius siuva Turkijoje.

Alanija tampa vis didesniu miestu (šiuo metu gyventojų skaičius viršija 350 000 gyventojų) ir parduotuvių čia atsiranda kaip grybų. Dauguma turkiškų drabužių parduotuvių yra palei pagrindinį Atatiurko bulvarą miesto centre,atkarpoje nuo Kale Market parduotuvės iki Atatiurko paminklo ir dar toliau (paskutinė didelė parduotuvė į rytus yra Cotonou). Lygiagrečiai Atatiurko bulvarui yra dar viena gatvė Şevket Tokuş Caddesi, kurią taip pat verta aplankyti - ten kur kas mažiau turistinė ir labiau turkiška atmosfera - jei reikia puošnių suknelių vestuvėms, kelnių damoms ir džentelmenams - pasidomėkite. O tarp šių dviejų gatvių turime dvi tipiškas „drabužių“ gatves - Yayla Yolu ir Hacet Cad. prie pat Atatiurko paminklo. Jų sankryžoje, iškart už taksi stotelės, yra prekybos centras su dideliu turkiškų tinklų pasirinkimu.

Drabužių Turgūs Alanijoje

Alanijoje nėra tipiško drabužių turgaus tradicine prasme: jei įsivaizduojate gigantišką prekystalių su drabužiais spiečius - čia jo nerasite. Tam tikromis savaitės dienomis konkrečiuose miesto rajonuose veikia vaisių ir daržovių turgeliai bei prie jų priklausantys tekstilės turgeliai. Čia daugiausia rasite kopijų, padirbtų prekės ženklų drabužių, diržų, laikrodžių, rankinių ir marškinėlių. Taip pat yra žaislų, suvenyrų, batų - ko tik širdis geidžia, visa tai turguje kokybiška ir žinoma - reikia derėtis.

Alanijos ir apskritai Turkijos turgus turi savo priešininkus ir šalininkus, aš visiškai neatsirandu tokiame klimate, bet suprantu, kad daug kas apsipirkinėdami tokiuose turguose yra labai patenkinti.

Alanijos turgūs pagal dienas ir vietas:

  • Alanijos centras - Alanijos turgus penktadienį;
  • Vakarų Alanija - Alanijos turgus antradienį;
  • Alanijos Obos rajonas - Obos turgus - pirmadienis;
  • Mahmutlar - Mahmutlar turgus - trečiadienį, šeštadienį;
  • Tosmur - Tosmur turgus - ketvirtadienis;
  • Cikcili- Cikcili rajonas - Šeštadienis;
  • Konaklis - turgus Konaklyje - trečiadieniais;
  • Turgus Avsallar / Turkler mieste - sekmadienis;
  • Sidės turgus - šeštadienis;
  • Okurcalar turgus - penktadienis;
  • Manavgat turgus - pirmadienis, ketvirtadienis.

Tačiau saugokitės - jei jums nepatinka nė vienas iš sąraše esančių turgų, galite užsukti ir į šalia Alanijos uosto esantį „turgų“. Šios parduotuvės dirba kiekvieną dieną. Ten rasite panašių daiktų kaip ir vietiniuose apylinkių turgeliuose, bet parduotuvėse juos parduoda labai bendraujantys, visomis pasaulio kalbomis mokantys pardavėjai. Kainos panašios kaip ir turguose, tik šiek tiek didesnės. Taip yra, žinoma, dėl daug didesnių nuomos mokesčių, kuriuos tokios parduotuvės turi mokėti. Tačiau drabužių, papuošalų, batų, aksesuarų pasirinkimas ten didžiulis.

Prekybos Centrai Alanijoje ir Apylinkėse

Prekybos centrai turkiškai vadinamos AVM (skaitykite: a-we-me). Deja, mieste nėra tikro prekybos centro. Vienintelis prekybos centras yra Alanyum, esantis žiediniame kelyje tarp Obos ir Cikcili rajonų. Ten tiesiogine prasme yra keletas parduotuvių, tačiau privalumas yra tas, kad aplinkoje su oro kondicionieriumi galite lengvai apsipirkti, o tada - viršutiniame aukšte - naudotis kai kuriais greito maisto restoranais. Yra LC Waikiki, Penti, Ipekyol, Boyner parduotuvės, taip pat English home interjero dizaino parduotuvė, žaislų parduotuvė, knygynas, sporto parduotuvės, namų elektronikos parduotuvė ir Carrefour parduotuvė.

Alanyum dirba kasdien nuo 10.00 iki 23.00 val., išskyrus valstybines šventes. Prie įėjimo yra metalo detektoriaus vartai. Tai būdinga prekybos centrams Turkijoje.

Konaklyje, 15 km į vakarus nuo Alanijos, yra MEGA MALL - didesnis prekybos centras su tekstilės tinklų pasirinkimu, vaikų parduotuvė, sporto parduotuvė, bakalėjos parduotuvė ir kt.

Jei kas nors iš jūsų atostogas ne Alanijoje, o Sidėje ar aplinkiniuose miesteliuose, ten rasite didžiausią parduotuvių pasirinkimą. „Megamall“ centras Manavgate yra didžiausias iš visų, čia yra daug vietų iš skirtingų kategorijų ir, žinoma, restoranų centras.

Drabužių Parduotuvės Alanijoje - Turkiškų Drabužių Prekių Ženklų Sąrašas

Žemiau pateikiame visų Turkijos prekių ženklų, kurie turi parduotuves Alanijoje arba minėtuose prekybos centruose sąrašą. Aišku, gali būti, kad kažką pamiršome - stengsimės reguliariai atnaujinti įrašą.

Žemiau rekomenduojamos drabužių parduotuvės Alanijoje daugeliu atveju yra ir kituose Turkijos miestuose, nes tai yra tinklinės parduotuvės. Jei ne - pažymėjome aprašyme.

Visas parduotuves galima lengvai rasti pagal pavadinimą Google žemėlapiuose. Kai kurios parduotuvės savo asortimentą pateikia interneto svetainėse ir net telefonų aplikacijose - jei ieškote kažko konkretaus ar už konkrečią kainą, pirmiausia verta pasidomėti.

Populiarūs turkiški drabužių prekių ženklai:

  • LC Waikiki
  • Penti
  • Koton
  • De Facto
  • Addax
  • Ambar
  • Mavi
  • LTB
  • FLO
  • Mudo
  • Scala
  • Boyner ir Boyner Sport
  • Ipekyol / Twist / Machka
  • Jimmy Key
  • Polo Garage
  • Civil
  • Collins
  • Suwen
  • Roman
  • KiP
  • Sarar
  • Gizia
  • Kompedan
  • Emmy Ayakkabi
  • A 32 Designer’s Store
  • Pamukkale

Rūbų Keitimosi Iniciatyvos

Itin populiarėjančia bendravimo ir keitimosi nereikalingu garderobu idėja užsikrečia vis daugiau entuziastų. Šeštadienį nuo vidurdienio Daržų g. 18 veiks pačių miestiečių sunešta drabužinė. Drabužinės sumanytojos - studentės Agnė Jankutė ir Gabrielė Kalvytė. Jų žodžiais, daugelis savo namuose turi išaugtų ar jau atsibodusių drabužių, kuriuos išmesti būtų tiesiog nepadoru. Todėl kartais tenka ilgai palaužyti galvą, kur padėti senienas. Kad taip nenutiktų, merginos kviečia savaitgalį keistis daiktais netradicinėje aplinkoje.

"Suteikiame visišką laisvę. Renginys nemokamas ir atsinešti kviečiame bet ką: smulkmenas namams, rūbelius, batus, galbūt net savo pieštus paveikslus ar papuošalus iš gintaro. Tai įdomi, menininkų nuomojama vieta, kurioje tvyro išties gera atmosfera. Turėsime šiltos arbatėlės ir sausainių. Renginys vyks pirmą kartą, tačiau į jį užsiregistruoti panūdo nemažas būrys merginų. Rūbų keitimosi idėjos pastaruoju metu sulaukia nemenko susidomėjimo. Pavyzdžiui, Senajame turguje vykstantis Klaipėdos bagažinių turgus tapo tikru klaipėdiečių traukos objektu. O dar kitą savaitgalį, lapkričio 14 d., Klaipėdoje veiks ir Uodo šeimos turgelis.

žymės:

Panašus: