Placenta - tai gimdoje esantis organas, savo funkcijas atliekantis tik nėštumo metu. Per šį organą kūdikis gauna iš motinos maisto ir deguonies, o iš vaisiaus organizmo per placentą pašalinamos medžiagų apykaitos atliekos. Be to, tai tikras hormonų, padedančių augti vaisiui, „fabrikėlis“.
Labai svarbi ir ta vieta, kurioje placenta prisitvirtina gimdoje. Deja, ne visada nėštumas vystosi sklandžiai, neretai jį komplikuoja ir netaisyklinga placentos padėtis. Viena tokių - placentos pirmeiga, kai ji prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir visiškai arba iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
Placentos Pirmeiga ir Jos Potencialus Išnykimas
Placentos pirmeiga pasitaiko vienam atvejui iš 250 gimdymų, dažniau - daugiau kartų gimdžiusioms (80 proc.) bei vyresnėms nei 35-erių metų moterims. Vis dėlto nėštumo pradžioje paskelbtas nuosprendis nėra galutinis, mat placentos pirmeiga iki gimdymo pabaigos gali išnykti arba bent jau pereiti į lengvesnę formą.
Šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad nuo tryliktos keturioliktos nėštumo savaitės apatinėje gimdos dalyje susiformuoja ovalo formos ertmė, kurioje auga vaisius. Jei vaisius ima augti žemai, placenta gali pakilti (migruoti) aukštyn kartu su apatine gimdos dalimi ir tuomet jos padėtis tampa nebegrėsminga. Blogesnis scenarijus - placenta gali nepakilti ir atsisluoksniuoti nuo gimdos sienelių.
Placentos Atsisluoksniavimo Priežastys
Pagrindinė netaisyklingo placentos prisitvirtinimo priežastis - vidinės gimdos sienelės pakitimai (distrofiniai pokyčiai), dėl kurių sutrinka apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimas. Gimdos sienelė pakinta dėl gimdos uždegimo, atsiradusio po gimdos valymo, aborto arba dėl lytinių takų infekcijos. Pakitimams įtakos gali turėti įgimtos gimdos deformacijos, gerybiniai augliai (miomos), didelė placenta po daugiavaisio nėštumo, gimdos randai po cezario pjūvio operacijos, intensyvus nėščiosios rūkymas.
Simptomai ir Kraujavimo Ypatumai
Pagrindinis ir vienintelis placentos pirmeigos simptomas - kraujavimas. Jis atsiranda dėl to, kad augant apatinei gimdos daliai tempiama jos sienelė, o ne tokie elastingi placentos audiniai nespėja prisitaikyti prie pokyčių ir įvyksta placentos atsisluoksniavimas. Nėščioji gali kraujuoti įvairiu nėštumo periodu arba gimdymo metu. Kraujavimo intensyvumas taip pat priklauso nuo placentos prisitvirtinimo vietos. Jei nustatoma dalinės placentos pirmeiga, kraujuojama mažiau, o jei visiška - smarkiau.
Kraujavimas pasižymi tam tikrais ypatumais: jis visada būna tik išorinis, t.y. kraujas teka pro gimdos kaklelį, niekada nesusikaupia viduje. Kraujuoti moteris pradeda netikėtai, be jokios priežasties ir skausmo. Jis dažnai prasideda ramybės metą, pavyzdžiui, naktį - nėščioji gali atsibusti kraujo baloje.
Priešlaikinis Gimdymas ir Jo Priežastys
Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežastys, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos.
Taip, po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 24-26 nėštumo savaitę, kito nėštumo metu gydytojų akušerių ginekologų priežiūra bus ypatingai intensyvi, o jei gimdymas prasidėjo 36 savaitę, tai besilaukianti moteris kito nėštumo metu gali jaustis ramiau, o jai skirtas gydymas ir priežiūra bus mažiau agresyvūs.
Priešlaikinio Gimdymo Priežasčių Nustatymas ir Tyrimai
Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus.
Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos. Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą. Dažnai tokios moterys skundžiasi trumparegyste, sąnarių laisvumu, todėl šių priežasčių išsiaiškinimui Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pradedamas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatoma paveldima kolagenopatija, lemianti gimdos kaklelio nepakankamumą ir beskausmį jo vėrimąsi nėštumo metu.
Gimdos Kaklelio Priežiūra ir Gydymas
Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.
Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas.
Prevencinės Priemonės ir Gydymo Strategijos
Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo. Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną.
Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.
Priešlaikinis Placentos Atsidalijimas (Atšoka)
Priešlaikinis placentos atsidalijimas, dar žinomas kaip placentos atšoka, yra liga, susijusi su nėštumo anatomija, ypač su placentos ir gimdos struktūromis. Priešlaikinis placentos atsidalijimas įvyksta, kai placenta anksčiau nei numatyta atsiskiria nuo gimdos sienelės, kas gali sukelti kraujavimą ir sutrikdyti vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
Priešlaikinis placentos atsidalijimas yra rimta komplikacija nėštumo metu, kuri gali sukelti sunkių pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui. Liga gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniausiai pasitaiko trečiame trimestre. Priešlaikinis placentos atsidalijimas gali sukelti intensyvų kraujavimą, kuris gali būti gyvybei pavojingas.
Diagnostika ir Gydymas
Priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra žinomi keli galimi mechanizmai. Priešlaikinio placentos atsidalijimo diagnostika remiasi klinikiniais simptomais ir įvairiais tyrimais. Gydytojai gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad įvertintų placentos padėtį ir kraujo tiekimą. Taip pat gali būti taikomi doplerio tyrimai, kurie leidžia įvertinti kraujotaką placentoje.
Priešlaikinio placentos atsidalijimo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, nėštumo trukmės ir moters bei vaisiaus būklės. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojamas lovos režimas ir stebėjimas. Sunkesniais atvejais, kai yra didelis kraujavimas ar vaisiaus hipoksija, gali prireikti skubios cezario operacijos.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Neįtikėtina: Kaip Žaislai Skatina 5 Mėnesių Kūdikių Vystymąsi – Ekspertų Patarimai
- Neįtikėtina Dovana Vaikui: VMI Apmokestinimo Gairių Paslaptys Atidengtos!