Vykstantys įvairūs gyvenimo kaitos procesai palietė visas ūkio šakas, tame tarpe ir švietimo sritį.
Problemos Aktualumas
Švietimo reformų metu vaiku darželiuose svarbiu ugdymo uždaviniu tampa vaikų socializacijos tobulinimas, turintis didelės įtakos humanistinės-demokratinės visuomenės kūrimui.
Vaikų kolektyvas - savarankiškas organizmas, gyvenantis pagal savo griežtas taisykles.
Apie tikrą kolektyvą galime kalbėti tik tada, kai vaikai pasiekia penkerių - šešerių metų amžių.
Šiame etape jų santykiai su bendraamžiais tampa sistema, kurioje kiekvienas vaikas užima savo vietą.
Šiuo metu tyrinėjami tarpasmeniniai santykiai vaikų grupėje ypatumai, išaiškinami realūs ir potencialūs lyderiai bei vaikų kolektyvo atstumtieji ir kokios charakterio ypatybės juos tokiais padaro.
Švietimo reformų eigoje pasikeitė požiūris ir į ,,kitokius" žmones.
Savita subkultūra pasižymi specialūs poreikiai, ypatingieji vaikai.
Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialios poreikius vaikų ir paauglių ugdymui.
Lietuvoje sprendžiamas uždavinys - neįgalių vaikų ugdymas, jų socializacija ir natūrali integracija į visuomenę.
Atviros bendruomenės nariai turi prisitaikyti prie neįgaliųjų ir jiems sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, nes kiekvienoje bendruomenėje yra neįgalus asmuo.
Specialūs poreikiai vaikai yra teisės subjektai ir turi teises.
Tai liudija įvairūs dokumentai: Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatai, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Specialiojo ugdymo įstatymas.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena nemažai negalią turintys vaikai. Yra nemažai įstatymų, kurie garantuoja specialūs poreikiai vaikų teises.
Tačiau reikia ir visos visuomenės nuoširdaus dalyvavimo, noro suprasti ,,kitokius" kaip mes.
To mokyti reikia pradėti nuo pat ankstyvos vaikystės.
Pirmoji vaiko gyvenimo mokykla, kurioje jis tarpsta, auga ir tampa žmogumi, yra šeima.
Šeimoje susiformuoja pirmieji bendravimo įgūdžiai, o už jos ribų jie įtvirtinami ir sustiprinami.
Vadinasi, harmoningas, taikus gyvenimas šeimoje paruošia vaiką taikiai elgtis darželyje, mokykloje.
Jis ten ieško situacijų, kuriose vyrauja šeimos atmosfera ir taip tvirtėja jo taiki, destruktyvaus agresyvumo neturinti elgsena.
Kitaip elgiasi vaikai, kurie auga netaikingoje, agresyvioje aplinkoje.
Šeimos šaltumo, grubumo, nesantaikos atmosferą jie perteikia santykiuose su bendraamžiais ir kitais aplinkiniais.
Teorinis ir Praktinis Reikšmingumas
Tarpusavio santykių fenomenalumą pripažįsta pasaulio mokslininkai ir praktikai.
Jie savo darbuose sureikšmina vieną ar kitą tarpusavio santykių funkciją asmenybės tapsmui.
Žmonių tarpusavio santykiai yra ne tik pagrindinis veiksnys žmogui tampant socialine būtybe, bet ir jo socialinės ir fizinės sveikatos, saugumo, saviraiškos pagrindas.
Tarpusavio santykiams priskiriant didžiausias ugdymo galias, galima teigti, kad tarpusavio santykiai yra ugdymo metodologinis pagrindas (M. Barkauskaitė, L. Žadeikaitė).
Atliktas tyrimas pateiks esamą vaikų tarpusavio santykių vaizdą ir padės nustatyti elgesio pasikeitimo priežastis ar prielaidas.
Šiais vaikais gilinomės į ikimokyklinio amžiaus skirtingų gebėjimų vaikų bendravimo ypatumus, jų esminius bruožus.
Išnagrinėti pedagoginę- psichologinę literatūrą apie skirtingų gebėjimų vaikų tarpusavio santykius.
Šis vaikų grupės pedagogų požiūris į vaikų tarpusavio santykius.
Tyrimo tipas- kiekybinis ir kokybinis tyrimas.
Pagrindinės Sąvokos
- Hiperaktyvumas - padidėjęs vaikų sensorinis ir motorinis aktyvumas dėl kurios nors vystimosi ar laikinos sutrikimų.
- Negalia - tai negalėjimas ko nors daryti, mažesnis gebėjimas atlikti konkretų veiksmą (Hallahan D., Kauffman J.).
- Negatyvus bendravimas - dirglus, grubus, netaktiškas elgesys; minimalūs tarpusavio kontaktai; bendravime apsiribojama tik buitine informacija (Andrikienė R. M., Ruzgienė A.).
Šis, jis peržengia įprastas ribas, yra nepriimtinas, išskirtinis. (S.
Ugdymas- asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis (Jovaiša L., 2007).
Šiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo (A.
Ugdymas, atsižvelgiant į žodžio reikšmę, turėtų būti suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis, ugdymas- kryptingas, trunkantis visą žmogaus gyvenimą, procesas.
Ugdome bendraudami.
Bendravimo samprata turi ne vieną apibrėžimą.
Kadangi nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga.
Žmonių bendravime yra išskiriami trys glaudžiai tarpusavyje susiję komponentai: 1) komunikacinis; 2) interakcinis ir 3) percepcinis.
Komunikacinį komponentą sudaro keitimasis įvairiausia informacija (mintimis, vaizdiniais, emocijomis, interesais, įgūdžiais, nuostatomis ir kt.).
Žmonės negali vieni kitiems savo psichikos turinį perduoti tiesiogiai.
Jie tai atlieka pasinaudodami įvairiais materialiais objektais (garsais, spalvomis, judesiais, daiktais ir kt.).
Tie materialūs objektai, kurie žymi tam tikrą psichikos turinį, yra vadinami ženklais.
Bendravimui skirtą ženklų sistema yra vadinama kalba.
Bendravimo interakcinio komponento esmė yra keitimasis judesiais ir veiksmais.
Šia vieni kitus.
Percepcinį komponentą sudaro bendravimo partnerių savitarpio suvokimo ir gilesnio pažinimo procesai.
Šia vieni kitų elgseną, bet ir pažįsta vieni kitus.
Šis svarbiausias vertybis.
Bendravimo nesėkmės sukelia konfliktus, susvetimėjimą, užteršia žmonių grupės psichologinį klimatą, mažina darbingumą, žaloja psichiką ir kartu fizinę sveikatą.
Dėl to vienas iš svarbiausių psichologijos ir pedagogikos uždavinių yra tirti ir tobulinti bendravimo kultūrą.
Psichologai ir pedagogai jau seniai pastebėjo, kad bendrauti negalima išmokti vien teoriškai studijuojant literatūrą.
L. Jovaiša teigia, kad bendravimas- žmogaus gyvenimo būtinybė.
Be jo nėra sociumo gyvenimo.
Juo bendravimas visapusiškesnis ir darnesnis, tuo sociumo gyvenimas laimingesnis.
Svarbiausias sociumo gyvavimo veiksnys- santarvė.
Šia ne tik solidariai bendrauti, kooperuotis, bet ir konfrontuoti.
Šiui, neapykantai, kerštui.
Tautos politinei, ekonominei, kultūrinei, dorovinei, religinei santarvei rastis ir klestėti svarbiausia sąlyga- demokratinė sociumo santvarka.
Deja, pasak L. Jovaišos, šio meto gyvenimui tokios santvarkos savybių labai trūksta, nes nepakanka bendravimo kultūros.
J. Almonaitienė savo straipsnyje ,,Bendravimo menas ir mokslas" kelia klausimą, kokį bendravimą galima laikyti sėkmingu?
Ji teigia, kad pagrindiniai bendravimo tikslai yra keistis informacija, gauti galimybę pamatyti save ,,kitų akimis" ir tenkinti socialinius poreikius.
Toliau ji aiškina, kad turėdami tikslą keistis informacija, labiausiai turėtume būti suinteresuoti jos tikslumu ir interpretavimo adekvatumu- tai viena iš sėkmingo bendravimo rodiklis.
Antras rodiklis: ,,sėkmingas bendravimas- toks, kuris neužkerta kelio laisvai skleistis ir augti asmenybei" (J. Almonaitienė).
Bendravimas- procesas, į kurį įsitraukia daugiau nei vienas žmogus.
Visi jie turi savo tikslus ir poreikius, kurie anaiptol ne visada sutampa ir dera tarpusavyje.
Negalime laikyti sėkmingu tokį bendravimą, kuomet savo poreikius patenkina ir tikslą pasiekia tik vienas asmuo, o jo sėkmė užkerta kelią kitiems siekti savęs.
Šis jų išgyvenimai.
Šis artumas (Ruibytė).
Anot autorės, tarpasmeniniai santykiai leidžia patenkinti pagrindinius žmogaus socialinius poreikius.
Mes nuolat siekiame būti susiję su kitais žmonėmis.
Mums reikia turėti draugų, priklausyti kokiai grupei ar bendrijai, t. y. šiau nei tie, kurie tokius ryšius turi.
Žmonės siekia ne tik būti su kitais kartu, bet ir emocinio kontakto, t.y. jausti meilės, intymumo jausmus, dalintis jais, rūpintis kitu, būti reikalingi.
Kaip teigia psichologai, sociologai, pedagogai žmonių tarpusavio santykiuose iškyla nemažai problemų.
Šis.
Šia jo/jos draugas, partneris.
Pagarba: gerbti kitus reiškia būti palankiam kitų atžvilgiu, gerbti juos, net jei jie yra kitokie nei Jūs.
Atsakomybė: būti atsakingam reiškia, kad kitas asmuo gali tikėtis, jog Jūs atliksite tam tikrus įsipareigojimus santykis su tuo asmeniu atžvilgiu.
Pastangos: būtina stengtis, kad tarpusavio santykiai tenkintų abu asmenis.
Reikėtų pridurti dar vieną svarbų aspektą - artumą.
Artumą galima rodyti (ir priimti) ne fiziniu būdu (pavyzdžiui, sakydami malonius dalykus) ir fiziškai (pavyzdžiui, apsikabindami, laikydami kito ranką ir pan.).
Žmonėms nuo pat kūdikystės reikia kito žmogaus prisilietimų, gera jausti prisilietimus asmens, kuris mums patinka.
Šis žmonių asmeninės savybės.
Cholerikas- tai žmogus, kuris yra labai aktyvus.
Atpažinti tokį žmogų bendraudami galime iš jo greitos ir garsios kalbos, įtaigios gestikuliacijos.
Cholerikas dažnai išsišoka ir neatsargiu žodžiu lengvai įskaudina tuos, kurie jam pasipainioja.
Kits pastabas dėl grubaus elgesio cholerikas dažniausiai reaguoja su nuostaba ir nuoširdžiai negali patikėti, kad jo žodis, gestas ar veiksmas galėjo ką nors įžeisti.
Nepaklustantiems jo reikalavimams jis būna negailestingas.
Sangvinikas- tai aktyvus, bet labiau save kontroliuojantis nei cholerikas žmogus.
Bendravimas su kitais žmonėmis jam nekelia jokis problemų.
Šiau jis yra daugiau kalbantis nei besiklausantis žmogus.
Jis elgiasi ne taip impulsyviai, todėl aplinkiniams gana patikimas žmogus.
Sangvinikas- tai neabejotinas lyderis, kuris lengvai imasi atsakomybės ir paprastai lengvai susitvarko su problemomis.
Flegmatikas- tai pasyvaus temperamento tipas.
Bendraudamas su kitais, flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti.
Jis nesivaisto žodžiais, gerai pasveria savo galimybes ir jei pažadėjo- ištesės.
Melancholikas- tai likęs, pasyvus žmogus, linkęs nuolat nerimauti dėl pavojų, kuriuos jis įžvelgia aplinkoje.
Šios balso intonacijos.
Melancholikas linkęs laikytis atokiau nuo visų.
Tai uždaras, nemėgstantis didelis susibūrimų, nelaimingas žmogus.
Remiantis Vasiliauskaite, vienas žymiausių XX amžiaus psichologų C. Jung visas asmenybes pasiklė skirstyti į ekstravertiškas ir intravertiškas.
Ekstravertai- tai aktyvūs žmonės, lengvai užmezgantys kontaktus su kitais.
Šiausiai bus draugiškas, turintis humoro jausmą, lengvai pakeliantis bet kokią aplinkinių nuotaiką ir mėgstantis vadovauti.
Tipiašką ekstravertą lengva atpažinti kitų žmonių būryje: jis bus dėmesio centre, išsiskirs raškia kalba ir gestikuliacija, net savo išvaizda.
Šiau bus ramūs, taikkūs, atsargūs.
Šis klausytojas, moka jas saugoti.
Intravertiškas žmogus gali būti uždaras ir linkęs šalintis kitų.
Būdamas jautrus ir linkęs į pesimizmą, jis mieliau bendraus tik su panašiais į save, nelaimingais ir nuskriaustais.
Šius žmones pagal psichologų F. Perlsą dar galima skirstyti į lengvus ir sunkius žmones.
Lengvi yra tie, su kuriais bendrauti mums yra naudinga, nebūtinai informacine, bet visada- emocine prasme.
Pabendravus su jais, pakyla nuotaika, pagerėja savijauta, gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis, o mes patys- stipresni.
Sunkieji veikia prieąingai. emociniais (pablogėja nuotaika, atsiranda vidinė įtampa, kyla susierzinimas ir t. t. tampame tylesni, mažiau bendraujantys ir t. t.).
Šiau ir sėkmingiau vyksta individo socializacija.
Šiau formuojasi jo asmenybė ir charakteris, ima reikštis apatija, nejautrumas, nepajėgumas savarankiškai veikti.
Taigi, matome, kad bendravimui, tarpusavio santykiams didelės įtakos turi kiekvieno žmogaus kaip asmenybės individualios savybės, o taip pat daugybė išorinių veiksnis, kurie pradeda reikštis tik žmogui atėjus į šį pasaulį.
Visuomenės veikėja, pedagogų G.
Didelę įtaką vaikų santykius atšalimui turi įvairios televizijos laidos žiūrėjimas ir kompiuteriniai žaidimai.
Žiniasklaidoje mažiau rašoma ar kalbama apie gražius, kilnius poelgius, pasiaukojimą, patriotizmą.
Vis daugiau dėmesio skiriama nusikaltimams ir nusikaltėliams.
Periodiniai leidiniai puslapiai perpildyti sensacijs, prievartos ir smurto scens, nusikaltims aprašyms ir pan.
Stengiantis apsaugoti vaikus nuo blogos informacinis šaltinis skleidžiamos informacijos visų pirma, turi būti nustatytas vaikams laikas televizijos laids žiūrėjimui.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Pigios vaikiškos lovos: kur pirkti internetu?
- Vaikiškos kambarinės sūpynės: puiki pramoga ir lavinimas
- Vaikiškos Crocs basutės: patogumas ir stilius viename!
- Vaiko Charakteristika: Pavyzdžiai ir Patarimai, Kaip Aprašyti Vaiko Savybes
- Žiūrėkite Geriausius Vaikiškus Filmukus apie Traktorius Lietuviškai – Smagios Ir Mokomos Animacijos!