Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikiškus filmukus apie traktorius lietuvių kalba. Tai puikus būdas ne tik praleisti laiką, bet ir mokytis, pažinti pasaulį.

Naujos knygos vaikams

Bibliografijoje, kurią sudaro apie 600 knygų aprašų, yra devyni skyriai - tai padeda lengviau surasti ar pamatyti dominančią knygą. Atrinktos iliustruotos knygos vaikams, išskirtos jaunesnių ir vyresnių paauglių amžiui adresuotos knygos.

Ankstyvajam skaitymui skirtos kartoninės knygos išsiskiria didžiule formų, formatų, slankiojančių ir medžiaginių detalių įvairove. Gausu knygelių su garsais (gyvūnų, mašinų), figūrėlėmis, magnetukais, įgarsintų pasakų, dainelių, lopšinių.

Paveikslėlių knygų grupėje esančios knygos gali būti patrauklios ir 2-3 metų mažyliams, ir pradinukams, ir net suaugusiesiems. Sąrašo pabaigoje išskirti komiksai ir kiti grafiniai kūriniai.

Knygų pavyzdžiai

  • Aplink pasaulį: su figūrėle ir kišenėlėmis viduje / tekstą kūrė Skaistė Dirgėlienė; iliustr. Eglė Wildheart, Lina Žutautė. - Vilnius: Alma littera, 2023.
  • Aš ir mano kūnas: mano didžioji pažinimo knyga. - Vilnius: Skaitau nuo gimimo, 2023.
  • Boružėlė: mano žaliasis pasaulėlis / iš anglų k. vertė Ugnė Giese; iliustr. Teresa Bellón. - Vilnius: Alma littera, 2023.
  • Braun, Seb. Vaikas kelyje. Mašina: su stumdomomis detalėmis / iš anglų k. vertė Elžbieta Kmitaitė. - Vilnius: Alma littera, 2023.
  • Braun, Seb. Vaikas kelyje. Traukinys: su stumdomomis detalėmis / iš anglų k. vertė Elžbieta Kmitaitė. - Vilnius: Alma littera, 2023.
  • Campling, Hannah. Pasidalytas meškutės gerumas / iš anglų k. vertė Odeta Venckienė; iliustr. Maxime Lebrun. - Kaunas: Vaiga, 2023.
  • Carle, Eric. Labai alkanas vikšrelis / iš anglų k. vertė Aistė Dagytė. - Vilnius: Alma littera, 2023.
  • Casalis, Anna. Kalėdos: paliesk, pajusk, išgirsk: [su garsais] / iš anglų k. vertė Lina Pradkelienė; iliustr. Andrea Nicolucci, Sara Storino. - Vilnius: Presvika, 2023.
  • Collet, Emilie. Gyvūnų karnavalas: [su garsais] / iliustr. Séverine Cordier; iš pranc. k. vertė Asta Bieliauskaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2023.
  • Cordier, Severine. Mano klasikinės muzikos lopšinės: [su garsais] / teksto aut. Emilie Collet; iš pranc. k. vertė Asta Bieliauskaitė. - Vilnius: Nieko rimto, 2023.
  • D’Achille, Silvia. Miškas: paliesk, pajusk, išgirsk / iš italų k. vertė Jūratė Žižytė; dail. Maurizia Rubino. - Vilnius: Presvika, 2023.
  • Davies, Benji. Meškis Zujus dinozaurų parke: su slankiojančiais paveikslėliais! - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2023.
  • Davies, Benji. Meškis Zujus lėktuvo pilotas: su slankiojančiais paveikslėliais! / iš anglų k. vertė Asta Baranauskaitė. - 2-oji laida. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2023.
  • Dieken, Svenja. Mano gaisrinis automobilis: klausyk ir žaisk / iš vok. k. vertė Jūratė Baltušienė; iliustr. Hannah Wood. - Kaunas: Vaiga, 2023.
  • Dieken, Svenja. Mano traktorius: klausyk ir žaisk / iš vok. k. vertė Jūratė Baltušienė; iliustr. Hannah Wood. - Kaunas: Vaiga, 2023.

Taip pat yra ir kitų knygų: Dinozaurai: dėlionių knyga, Eikš, pelyte, pas senelę, Drugelis: mano žaliasis pasaulėlis, Gyvūnai, Gyvūnų jaunikliai: minkštukai, Grėsmingieji dinozaurai, Mano pirmosios transporto priemonės, Kaime: kas čia slepiasi?, ir kt.

Sovietmečio vaikystė

Lietuva, kaip ir kitos posovietinės šalys, praėjusiame amžiuje patyrė du istorinius gaivalus - sovietmečio atėjimą ir po 50 metų šios sistemos griuvimą atkūrus nepriklausomą valstybę. Šiuos lūžius lydėjo didžiuliai politiniai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai. Šįkart - apie vaikystę sovietmečiu, apie mus ir mūsų vaikus, net jeigu jie to tiesiogiai nepatyrė.

Sovietmečiu jau naujagimiai patekdavo į sistemos glėbį. Juos kaip kepalus suguldydavo vieną šalia kito į vežimėlius, užklodavo marška ir išveždavo į atskirą patalpą. Ten jie praleisdavo pirmąsias gyvenimo dienas. Kūdikius mamoms atveždavo tik pamaitinti ir vėl atskirdavo, kas šiandien tiesiog nesuprantama.

Prie patekusių į inkubatorius naujagimių mamos buvo nepageidaujamos. Sovietmetį tyrinėjanti istorikė Akvilė Naudžiūnienė teigia, kad ardyti vaikų ir tėvų ryšį - neakivaizdinė sovietų politikos užduotis.

Kaimo ir miesto vaikų gyvenimas skyrėsi, tačiau ir vieniems, ir kitiems teko patirti, kas dabar sunkiai suvokiama - judėjimo laisvę. Vienas pats berniukas iš kito miesto galo atvažiuoja į Jaunimo sodą, dabar vadinamą Bernardinų. Kiek pabuvęs, jis išvyksta pats sau.

Sovietinių laikų vaikų gyvenimą tyrinėjanti istorikė Rūta Grišinaitė teigia, kad tai labai daug pasako ne tik apie vaikus. „Yra toks fenomenas, apie kurį dabar dažnai kalbame, kai kalbame apie sovietmetį, tai yra „vaikas su raktu ant kaklo“. Tai reiškia, kad jis pats gebėdavo grįžti iš mokyklos, nors ir iš pirmos klasės, pasišildydavo valgyti, viską pasidarydavo pats. Tada paruošdavo pamokas ir eidavo žaisti į kiemą. Tėvai dažniausiai su tokiais vaikais bendraudavo nurodymais, kad jis turi saugiai elgtis su ugnimi, elektra ir taip toliau.

Sovietiniais laikais augę vaikai išeidavo visai dienai. Nebuvo ne tik mobiliųjų - daugelis neturėjo namuose ir telefonų. Niekas nežinodavo, kur vaiką nupūtė. Jis grįždavo namo, kada norėdavo - niekas jo neieškodavo. Vieni patys važiuodavo per visą miestą į muzikos mokyklas ir būrelius.

Sovietinė sistema pasitelkė veiksmingą instrumentą - propagandą, didžiojo vado Lenino kulto pavyzdį. Apie jį kurtos dainos, eilės, privalomai mokyti vaikai.

Dabar net utėlės vaiko galvoje kelia diskusiją, kiek galima kištis į jo privačią erdvę. Sovietmečiu vaikai buvo blusinėjami viešai, gėdinami dėl nešvarių kojinių, netvarkingų uniformų, rašaluotų pionieriškų kaklaraiščių.

Pasak R. Grišinaitės, mokykloje buvo atliekami higieniniai patikrinimai: būdavo tikrinama, ar vaikas švariai apsirengęs, ar jo kojų, rankų nagai nukirpti, ar išplauta galva, ar plaukai nėra per ilgi, ar sijonas nėra per trumpas. „Jeigu, pavyzdžiui, vienas vaikas prasčiau apsirengęs ar jo kojų nagai nenukirpti, apie tai buvo pranešama visai klasei.

Sovietų valdžia vaikų užimtumui skyrė daug dėmesio. Elektrėnų ledo čiuožykla, Palangoje - vaikų atrakcionų parkas. Iki šiol tai daugelio smagiausi prisiminimai iš vaikystės.

R. Grišinaitė atkreipia dėmesį, kad sovietinė vaikystė turi ir pozityvumo sluoksnį: „Vaikai galėdavo leisti daug laiko įvairiose užimtumo institucijose, būreliuose, vaikas tikrai buvo skatinamas juos lankyti. Buvo puiki infrastruktūra, ypač vėlyvuoju sovietmečiu.

Vilniuje buvo net kino teatras „Pionierius“, kuriame rodydavo filmus vaikams. Komunistinė sistema augino ir auklėjo kuo siauresnių pažiūrų žmogų, kad jis gyventų, dirbtų taip, kaip moko Komunistų partija.

Visa tai puikiai pamena „Foje“ lyderis, atlikėjas Andrius Mamontovas. Anot jo, karinės parengties pamokos mokykloje buvo stipriai ideologizuotos.

Sovietų ideologijos aparatas tobulėjo. Žiūrint parodomųjų švenčių kadrus atrodo - viena nesibaigianti šventė, kurioje pionierių kaklaraiščius keičia komjaunimo ženkliukai. Kalamas naujas komunistinis žmogus - be lietuvybės, tikėjimo, nes tai yra „buržuaziniai prietarai“.

Tačiau Komunistų partija kapituliavo prieš poteriaujančias močiutes, kurios šventė Kalėdas ir Velykas, atkakliai krikštijo savo vaikus ir anūkus.

Sovietų valdžia nedrįso uždaryti bažnyčių. Daugelį jų pavertė sandėliais, o tikėjimo pradą stengėsi užgniaužti pačioje pradžioje. Taikiniu pirmiausia tapo vaikus mokantys kunigai.

Sovietų ideologai pasiekė aukštus rodiklius smegenų plovimo srityje. Ne vienas dabar prisimintų, kad tikėti Dievą, eiti į bažnyčią buvo gėda.

Visos vaikų ir jaunimo organizacijos buvo glaudžiai susietos ideologija ir tam tikra subordinacija. „Kiekvienas mokytojas per konkretčią pamoką turėdavo užsiimti ideologiniu švietimu. Tai dažniausiai apimdavo ateistinį auklėjimą.

Vos sulaukę 9-erių pionieriai skanduodavo: „Kovai už Komunistų partijos reikalą būk pasiryžęs!“ Kokį reikalą? Pradinukams tai visiškai nerūpėjo, tačiau sovietų antireliginė propaganda buvo tvirtai pasiryžusi pakeisti „Tėve mūsų“ į tarybinius poterius.

Šeima, gimtinė, meilė - jau nebe vertybės. „Tai iš pradžių išryškėjo pirmoje posovietinėje užaugusių vaikų kartoje, kad žmogui reikia ne šeimos, o visuomenės. Tas susvetimėjimas labai ryškus.

Sovietų Sąjungoje būtent vaikai buvo programuojami šviesiam komunistiniam rytojui, į kurį jie eidavo su sesių ir brolių sunešiotais batais. Kuriam laikui sovietų ideologijos strategams pavyko Kalėdų Senelį pakeisti Seniu Šalčiu, o Kalėdų šventes pritraukti prie Naujųjų metų.

Net miesto eglė buvo puošiama Naujųjų išvakarėse, ją paprasčiausiai atitempdavo sunkvežimiu į miesto aikštę. Tikras reiškinys kelių kartų vaikų gyvenime buvo nuo 1975 m. Lietuvos televizijos pradėta transliuoti laida „Labanakt, vaikučiai!“, kurią vedė radijo laidų vedėja Bernadeta Lukošiūtė.

Sovietmečiu pusė devynių vakaro buvo šventas vaikų laikas prie televizoriaus. „Labanakt, vaikučiai!“ buvo pirmoji laida per Lietuvos televiziją, kurioje rodyti animaciniai filmukai. Frazės iš „Mikės Pukuotuko“, „Krokodilo Genos“ ar „Karlsono“ atrodė tikras gėris ir pozityvas.

Filmus vaikams sovietmečiu kūrė geriausi kino režisieriai. Daugumoje jų apeita ideologinio auklėjimo tema. Filmai „Gražuolė“, „Paskutinė atostogų diena“, „Seklio Kalio nuotykiai“ tebežavi ir šiandien.

Prisimenant sovietinių laikų vaikų pramogas verta pažiūrėti, kuo jie žaidė. Kino kronikos „Tarybų Lietuva“ kadruose atsiskleidžia, kad parodomuosiuose darželiuose vaikai turėjo tokių žaislų, kurie net ir šiais laikais nepadarytų gėdos.

Nuo 1972 m. Vilniuje veikė įmonių susivienijimas „Neringa“, gaminęs lietuviškus žaislus ne tik Lietuvai, bet ir Sovietų Sąjungai. Kone 30 metų šis susivienijimas aprūpindavo mažuosius gausybe pačių įvairiausių žaislų. Turbūt kiekvienas 1960-1990 m. gimęs Lietuvos vaikas čiupinėjo šio fabriko produkciją.

Filmukai

Dvd filmukai vaikams Lietuvišku įgar. DVD Vaikams Lietuviški filmukai, diskai saugoti kaip nauji 1 vnt 4 eur.

Parduodu VHS kasetes su filmukais. Filmai Lietuvišku Įgarsinimu arba ( LT titrai ) kaina 2 eur. Kaina 3,50 eur. vnt.

žymės: #Vaikiska

Panašus: