Prieš keturis dešimtmečius pirmąkart suskambėjusios dainos „Debesėlis“, „Vilkas ir septyni ožiukai“ ir dabar daugelis paniūnuotų. Jų autorius - 88-erių panevėžietis Aloyzas Jareckas.
Estrados žvaigždžių tėvas Aloyzas Jareckas kadaise buvęs labai reikalingas estrados žvaigždėms, toli gražu nesiruošia lipti ant krosnies. „Dabar laiko turiu tiek, kad ir jums galėčiau paskolinti“, - šypsosi žinomas Panevėžio chorvedys.
A. Jarecką nuo mažens traukė muzika. „Tėvai buvo ūkininkai nuo Pasvalio krašto. Turėjome nuostabią sodybą prie Pumpėnų. Dabar ten kaimo nelikę, kolūkis plėtėsi ir išstūmė mūsų vienkiemį. Dar menu, kai jame gyvenome, tremties metais nuo Sibiro slėpėmės rugiuose, - pasakoja gimtinei lopšinę sukūręs kompozitorius.
Mažajam A. Jareckui netrukus muziką užgožė smalsumas ką nors konstruoti, technika. Tačiau po karinės tarnybos grįžęs namo ir baigęs tuometį muzikos technikumą, jaunuolis pasirinko chorvedžio profesiją.
Su panevėžiečių ansambliu „Vaivorykštė“ jo vadovas Lietuvą ir visą Sovietų sąjungą išvažinėjo skersai išilgai, o 1979 m. koncertavo net ir pačiame Londono centre.
"Vaivorykštės" kelias į Londoną
Aloyzo Jarecko vadovaujama „Vaivorykštė“ skersai išilgai išvažinėjo ne tik Lietuvą, bet ir visą buvusią Sovietų Sąjungą. 1979 m. „Vaivorykštė“ koncertavo net ir pačiame Londono centre. Dėl šių gastrolių anuomet panevėžiečiai varžėsi su legendine „Hiperbole“.
„Tada tai buvo pirmosios lietuvių gastrolės Didžiojoje Britanijoje. Koncertavome pačiame Londono centre, stebino senyvos ponios su skrybėlaitėmis ir aprengtais šuniukais. Aplankėme Airiją, Škotiją - o, apie tai galima pasakoti ilgai!“ - pamena A. Ir išties A. Jareckas bei jo vadovaujama „Vaivorykštė“ pagrįstai galėjo jaustis išskirtiniais.
Dainos, įsirėžusios į atmintį
Kiekvienoje palapinėje prie ežero skambėdavo „Debesėli, debesėli,/ Kur tu mus vedi?/ Gal tu ilgesį, gal meilę,/ Gal dainas žadi?“, o dainą apie vilką ir septynis ožiukus neabejotinai mokėjo visi vaikai.
Iki dabar atlikėją visur lydi savotiška vizitine kortele tapusi daina „Vilkas ir septyni ožiukai“, kuriai žodžius parašęs A. Jareckas. Iki šiol išliko populiarios A. Jarecko rašytos dainos „Debesėlis“, „Vasaros prisiminimai“.
„Mano tekstų dainoms prirašyta labai daug, daug jų jau pamiršti. Rašiau ir Kastyčiui Kerbedžiui, ir Vitalijui Pauliukui, kitoms to meto žvaigždėms“, - pasakoja A. Ir dabar jis turi visą pluoštą naujų dainų tekstų.
Po muzikinės karjeros, išėjęs į pensiją chorvedys išleido keturias prozos knygas ir kelis leidinius su dainų tekstais bei natomis. Tačiau, anot jo, dabar žmonėms reikia momentinio įspūdžio, o gilūs tekstai mažai ką domina.
A. Buvęs chorvedys iki šiol prisimena didžius, jo nuomone, Panevėžio muzikantus Aleksandrą Liberį ir Edmundą Karpį. Kadaise aktyvus miesto kultūrininkas ir muzikantas prisipažįsta: dabar džiaugiasi menkiausiu dėmesiu ir bendravimu.
Sovietmečiu itin populiariam „Vaivorykštės“ ansambliui visus dainų tekstus kūrė A. Jareckas. Chorvedys A. Jareckas, pamena estrados žvaigždė, buvo reiklus, bet teisingas, turėjo ir tebeturi stiprų humoro jausmą.
Stasio ir Irenos Snabaičių gyvenimo kelias jau penkis dešimtmečius persipynęs su legendinių dainų kūrėjo A. Jarecko gyvenimu. Savo vyresniuoju broliu poną Aloyzą vadina ir panevėžietė, estrados dainininkė I. Ulvydaitė-Snabaitienė. Ji be galo dėkinga šiam žmogui už tai, kad kadaise ją, devyniolikmetę našlaitę iš Šiaulių, atvedė į didžiąją šalies sceną.
„Visą kelią kartu nuėjome su „Vaivorykšte“, o jai iširus iki šiol likome draugai. Mūsų šeimai šis žmogus labai brangus. Kai man buvo sunkus metas, net į savo butą gyventi priėmė. Daug bendraujame su Aloyzu, jis labai domisi naujomis technologijomis, kūryba, rašo knygas“, - žavisi I.
žymės: #Vaikisko