Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių prakaitinės bėrimą, jo priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones. Taip pat paaiškinsime, kaip atskirti prakaitinę nuo alergijos ir kitų odos problemų, bei pateiksime patarimus, kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio odą.

Kas yra kūdikių prakaitinė?

Kūdikių prakaitinis bėrimas - tai neinfekcinis uždegimo procesas, atsirandantis dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Jei kūdikį labai šiltai rengiame, sukame į antklodes, apkamšome didelėmis pagalvėmis, plečiasi prakaitų liaukų latakai ir juos supantys kapiliarai, atsiranda prakaitinis bėrimas. Tai smulkūs rausvi mazgeliai - papulės, dažniausiai susidarančios pilvo, krūtinės srityse, ant veidelio, kaklo, rečiau - galūnių.

Odos anatomija ir fiziologija

Žmogaus oda susideda iš dviejų sluoksnių - epidermio ir dermos (tikrosios odos). Epidermis - išorinis odos sluoksnis, susidedantis iš raginio ir bazinio sluoksnio (raginį sluoksnį sudaro nuolat besilupančios negyvos ląstelės, o baziniame gaminasi naujos ląstelės). Po epidermiu esanti derma - tai purus jungiamasis audinys, kuriame yra prakaito ir riebalinės liaukos bei plaukų šaknys.

Oda atlieka kelias funkcijas:

  • Apsauginę (saugo nuo neigiamų išorinių poveikių)
  • Šalinamąją (su prakaitu iš organizmo pašalina medžiagų apykaitos produktus)
  • Termoreguliacijos (organizmas prisitaiko prie aplinkos temperatūros)
  • Kvėpuojamąją (oras į organizmą patenka ne tik pro plaučius, bet ir pro odos kraujagyslių sieneles vyksta dujų apykaita)
  • Juntamąją (odoje yra lietimo, temperatūros ir skausmo receptoriai)
  • Sintezės (odoje gaminasi vitaminas D, pigmentas melaninas, apsaugantis žmogų nuo ultravioletinių spindulių veikimo)

Visos išvardytos odos savybės yra universalios, būdingos ir vaikams, ir suaugusiems.

Kodėl naujagimio oda jautri ir neapsaugota?

Naujagimių oda turi keletą ypatybių, dėl kurių mažas žmogelis yra neapsaugotas. Todėl tėvai turėtų žinoti, kaip tinkamai ją prižiūrėti. Pasak naujagimių gydytojos Lilijos Banėnienės, naujagimio raginis sluoksnis yra labai plonas - 3-4 ląstelių. Kaip tik šis sluoksnis atlieka apsauginę funkciją, todėl naujagimio oda yra lengvai pažeidžiama. Plona oda neužtikrina pakankamos termoreguliacijos, todėl naujagimiai labai greitai perkaista ar atvėsta. Naujagimio odoje yra gausus kapiliarų tinklas. Ši savybė lemia greitesnį infekcijos plitimą ir apsauginė funkcija yra silpnesnė negu suaugusiojo. Kita vertus, gausus kapiliarų tinklas užtikrina spartesnę dujų apykaitą ( kūdikis beveik „kvėpuoja oda“), ir ši funkcija yra daug kartų intensyvesnė negu suaugusiojo. Vaiko odoje yra gausu vandens (naujagimio odoje yra 80-90 proc., o suaugusio - 65-67 proc. vandens). Plona oda aukštesnėje aplinkos temperatūroje greitai praranda drėgmę ir tampa sausa. Be to, kūdikio odoje nedaug melanino, todėl oda neapsaugota nuo ultravioletinių spindulių poveikio.

Naujagimių odos priežiūra

„Svarbiausias dalykas yra saugoti kūdikio odelę ir netrukdyti jai kvėpuoti”, - sako naujagimių gydytoja L. Banėnienė. Optimali aplinkos temperatūra - tai viena svarbiausių sąlygų norint tinkamai prižiūrėti odą. Kūdikio odos termoreguliacija silpna, todėl oda negali palaikyti nekintamos kūno temperatūros keičiantis aplinkos temperatūrai. Kambaryje, kuriame gyvena kūdikis, nuolat turėtų būti apie 20º šilumos (perkaitus gali atsirasti prakaitinis bėrimas), pakankamai erdvės, nuolat cirkuliuoti grynas oras. Kuo dažniau vėdinkite kambarį, kuriame kūdikis žaidžia, miega, gyvena. Nerenkite jo per šiltai nei dieną, nei naktį...

Pagrindiniai odos priežiūros principai:

  • Maudymas: Sveiką kūdikį būtina maudyti kasdien. Jei oda nepakitusi, papildomų priemonių naudoti nereikia. Į vonelę pilame apie 37ºC temperatūros vandens iš čiaupo (vandens virinti nereikia), o muilą naudojame 1-2 kartus per savaitę. Jei kūdikėlio odelė linkusi sausėti, maudymo metu į vonelę galime įpilti šaukštelį specialaus aliejaus. Jei kūdikį vargina prakaitinė, jį reikėtų maudyti kasdien, įpilant į vonią pavyzdžiui, ramunėlių, lakišiaus, ąžuolo žievės vaistažolių mišinio. Po maudynių kūdikio odelę labai atidžiai nusausinkite, ypač raukšles. Oda pasidaro slidi, ir kūdikis gali išslysti iš rankų. Odos rankšluosčiu netrinkite, nusausinkite priglausdami rankšluosčiu.
  • Odos drėkinimas: Vaiko odą apžiūrinėkite kiekvieną dieną. Jei pastebėjote sausus plotus, juos sudrėkinkite intensyviu drėkinamuoju kremu ar losjonu. Taip pat tinka naminės priemonės - saulėgrąžų ar alyvų aliejus (prieš naudojimą aliejų pakaitinkite), uždegimą slopinantis medetkų aliejus arba kitas aliejus, skirtas kūdikio odos priežiūrai.
  • Raukšlių priežiūra: Atidžiai prižiūrėkite raukšlių odą - kirkšnis, kaklą, kelius ir kt. Nupraususios gerai nusausinkite linkusią šusti odą ir tepkite ją specialiais kremais, kurių sudėtyje yra cinko oksido. Kremu tepkite užpakaliuką po kiekvieno prausimo. Raukšlėms prižiūrėti tinka ir specialūs prausikliai. Tačiau negalima kremu tepti visos odos - tai trukdo jai kvėpuoti.
  • Oro ir saulės vonios: Saikingos saulės vonios yra būtinas odos higienos elementas, svarbi profilaktinė priemonė nuo prakaitinio bėrimo ir iššutimų. Vystydami kūdikį leiskite jam pabūti nuogam - tegul pasimuisto, pakrykštauja, tai ne tik geros emocijos, bet normalizuojasi prakaito liaukų veikla, oda geriau kvėpuoja. Labai efektyvios oro vonios, trunkančios 10-15 min. Vasarą jas galima daryti atvirame lauke. Paguldykite kūdikį sode medžių pavėsyje, verandoje ar po tentu. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių. Rudeniop, be abejo, reikės apsieiti be saulės vonių, bet oro vonias galima puikiai atlikti ir kambaryje.

Kiti svarbūs patarimai:

  • Nebijokite maudyti naujagimį, kol nenukrito virkštelė. Vandens virinti nereikia, tik po maudynių nuvalykite virkštelę virintu vandeniu ir nusausinkite ją.
  • Nesuokite mažojo į antklodę, jei patys dėvime tik ploną švarkelį. Ypač ši rekomendacija svarbi tėveliams, kurių kūdikiai serga prakaitine. Renkime mažylius tik natūralaus pluošto rūbeliais.
  • Vasarą labai svarbu kūdikius saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
  • Naudokite priemones nuo vabzdžių įkandimų. Į langus įdėkite apsauginius tinklelius, o, vykdami į gamtą, naudokite apsauginius kremus arba aerozolius nuo vabzdžių, tinkamus kūdikiams.
  • Maudynės jūroje, ežere nedraudžiamos, bet nepamirškime aukščiau paminėtų kūdikių odos savybių ir funkcijų (kad oda gali infekuotis, atšalti).
  • Naujagimių drabužėlius skalbkime priemonėmis, kurių sudėtyje nėra šarminių medžiagų. Skalbinius reikėtų kelis kartus praskalauti ir kruopščiai išlyginti karštu lygintuvu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu, nepaisant geros ir teisingos priežiūros, odos pakitimai išlieka, būtina kūdikį ištirti, ar neserga žarnyno disbakterioze, rachitu, alerginiu dermatitu arba kita patologija, ir atitinkamai gydyti Atsiradus pūlingo bėrimo požymiams, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją.

Prakaitinės bėrimo tipai

Prakaitinis bėrimas - tai savaime praeinanti, laikina odos būklė, kurią sukelia ekrininių (prakaito) liaukų užsikimšimas.

Paviršinis bėrimas - dažniausiai pastebimas savaitės nesiekiantiems naujagimiams (dažnis nuo 4,5 proc. Raudonasis bėrimas - dažniausiai pasireiškianti bėrimo forma (apie 4 proc. naujagimiams ir 30 proc. Bėrimas atsiranda dėl prakaito liaukos užsikimšimo ir/ar uždegimo, kuris blokuoja prakaito liaukos lataką. Padidėjęs prakaitavimas sukelia korneocitų (odos ląstelių) burkimą ir blokuoja lataką.

  • Paviršinė: dažniausiai stebima 1-2mm dydžio pūslelės pripildytos skaidraus skysčio, pūslelės lengvai pratrūksta, tačiau uždegimą sukelia retai.
  • Raudonoji: latakas užsikimšęs gilesniuose odos sluoksniuose sukelia aplinkinį odos uždegimą, stebimos 2-4 mm dydžio papulės (smulkūs, iškilūs odos spalvos bėrimai), kuriuos supa odos paraudimas. Bėrimas nesusijęs su plauko folikulu. Kūdikiams bėrimas lokalizuojasi odos raukšlėse: kakle, kirkšnyse, pažastyse, suaugusiems: nugaros, viršutinių galūnių, skalpo, kaklo ir lenkiamųjų paviršių odoje.
  • Gilioji: latakas užkemšamas giliai (tarp epidermio ir dermos), matomos 1-4 mm rausvos ar odos spalvos papulės, joms nebūdingas niežėjimas, liečiant - standžios.

Gydymas

Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai.

Prakaitavimo sukeltas bėrimas

Prakaitinė - tai odos bėrimas, kuriam būdingi raudoni niežtintys taškeliai, dengiantys uždegimo apimtą odos plotą. Pagrindinis veiksnys - gausus prakaitavimas ir prakaito nepasišalinimas. Dėl to oda prisigeria drėgmės ir pradeda sirgti. Labai maži ir smulkūs raudoni mazgeliai. Užmigti išeina tik vėsioje patalpoje (ir tik tada, kai niežulys šiek tiek aprimsta). Miego trūkumas ir nemalonūs pojūčiai kliudo gyventi visavertį gyvenimą. Dažniau palįsti po šaltu dušu. Gydytojas gali išrašyti vaistų, pasiūlyti tam tikrų higienos priemonių ir kremų, kad išvengtumėte prakaitinės arba išsigydytumėte pakartotinę infekciją.

Prakaitavimo sukeltas bėrimas gali sukelti niežėjimą ir net skausmą, tačiau nereikia nerimauti, kad juo užkrėsite kitus, nes jis nėra užkrečiamas. Prakaitavimo sukeltas bėrimas yra uždegiminė odos būklė. Ji atsiranda tarp odos raukšlių kaip rausvas bėrimas, ten, kur oda trinasi ir kur blogiau cirkuliuoja oras. Įprastai jį pastebėsite po pažastimis, kaklo raukšlėse, ant užpakalinės kelių pusės (pakinkliuose), po krūtimis, kirkšnių srityje ir tarp pilvo odos raukšlių. Vietos tarp odos raukšlių yra šiltos ir drėgnos, o tai yra palanki terpė mikroorganizmų dauginimuisi. Esant prakaitavimo sukeltam bėrimui dažnai kartu pasireiškia grybelių sukelta infekcija. Ši būklė vadinama prakaitavimo sukeltu grybeliniu bėrimu.

Priežastys

Veiksniai, galintys sukelti odos uždegimą arba jį sustiprinti - drėgmė, karštis, oro cirkuliacijos trūkumas ir trintis tarp odos raukšlių. Be to, prie šios būklės gali prisidėti prakaitas, šlapimas ir išmatos.

Rizikos faktoriai

Didesnė tikimybė, kad jums pasireikš prakaitavimo sukeltas bėrimas, jei:

  • Turite viršsvorio
  • Sergate cukriniu diabetu
  • Susilpnėjusi jūsų imuninė sistema dėl chemoterapijos ar ŽIV
  • Turite protezą, įtvarą ar dirbtinę galūnę
  • Yra didelis karštis ir drėgmė
  • Dėvite per ankštus drabužius ir batus
  • Ilgą laiką esate prikaustytas prie lovos

Prakaitavimo sukeltas bėrimas dažniausiai pasitaiko vasaros mėnesiais arba žmonėms, kurie daug sportuoja. Kūdikiams dažnai pasireiškia prakaitavimo sukeltas bėrimas dėl jų putlumo, trumpo kaklo ir sulenktos laikysenos. Nors šios kūdikių odos raukšlės žavios, jose kaupiasi drėgmė, todėl svarbu jas reguliariai nusausinti.

Vystyklų dermatitas

Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Tačiau klaidinga galvoti, kad liesesnis kūdikis nešus. Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis, - užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas.

Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.

Alergija sauskelnėms

Pasitaiko retai. Tada vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų.

Paprastasis prakaitinės bėrimas

Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis.

Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų. Šis dermatitaspasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę.

Dažniausiai iššutimų pažeista oda būna ne tik drėgna, bet ir sudirgusi, pleiskanojanti. Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).

Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės.

Jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną. Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Jas reikia rinktis pagal kūdikio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, - kas 2 valandas.

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus: