Vis dažniau kalbama, kad kūrybiškumas yra itin svarbi savybė visose gyvenimo srityse, bet su metais ji mažėja. Ką turi vaikai, o per laiką praranda suaugusieji?
Paveikslų svarba vaikų pasaulyje
Pastebiu, kad kuo toliau vaikai šiuolaikiškėja, tuo juos labiau pradeda traukti paprasti ir visai primityvūs dalykai. M.K.Čiurlionio namuose Vilniuje nėra jokių technologinių elementų, tik paveikslai ir aš (ar mano kolegė), kurios vedam edukacinius užsiėmimus vaikams. Ir ta autentiška, rami aplinka juos užburia!
Kaip paveikslai ugdo vaiko vaizduotę
Visuomet, kai ateina vaikų grupė, pasistengiu, kad vaikai žiūrėdami į paveikslus kažką juose pamatytų, o ne praeitų pro šalį net nesuprasdami, kas juose pavaizduota. Kaip vaikui paaiškinti, ką jis turi pamatyti tame paveiksle? Menotyrinės analizės nepateiksi, o statiškų ir nepažintų paveikslų palikti nesinori.
Svarstydama, kokią formą tam pasakojimui pasirinkti supratau, kad pasakos tam labai tinka. Man ši mintis patiko, tad kodėl M.K.Čiurlionio paveiksluose nepamatyti kokios nors istorijos? Svarbu leisti vaikams fantazuoti, nebijoti ir patiems galvoti ką galėtų tas paveikslas papasakoti.
Kad ir paveikslas „Karalių pasaka” - kiekvienas vaikas atėjęs pamato vis kitaip: vienam tai tik karaliai laikantys švytinti rutulį, kitiems, jau įsižiūrėjus geriau - paslaptingas miestas. Tas mokėjimas pažinti paveikslą nepaprastai svarbus, nes taip ugdosi vaiko vaizduotė, kuri dalyvauja tolimesniam gyvenime. Toks žmogus nebijo eiti į parodas, matyti meno kūrinių ar, galų gale, pats juos kurti!
Muzikos ir dailės sintezė
Prie knygos pridedama ir kompaktinė plokštelė su pianisto M.K.Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo sugrotais protėvio kūriniais. Kadangi pats M.K.Čiurlionis yra ir kompozitorius, ir dailininkas, norėjosi, kad ir vaizdas, ir žodis, būtų iliustruotas ir muzikos. Pasirinkti, mano manymu, lengvi ir malonūs vaiko klausai preliudai, kurie nėra harmoningai sunkūs.
Ankstyvam amžiuje M.K.Čiurliono paveiksluose gali pamatyti visko labai daug, nes ten daug spalvingumo, įvairiausių simbolių, mažų užslėptų detalių, kurias geriausiai pamato vaikai, o tai vėliau perauga ir į platesnį paveikslų suvokimą. Ir visa tai sudėjus, gaunasi lyg 3D formatas - klausai, skaitai ir matai.
Bendrystė ir ugdomoji nauda
Pirma, tai bendrystės jausmas su tėvais, kuomet jie seka dar nemokančiam skaityti vaikui, kartu analizuoja iliustracijas ir gilinasi į tekstą. Vėliau atsiranda visai kitas kontaktas, kai vaikas pats skaito. Žinoma, kiekviena pasaka turi ugdomąją naudą - tai savęs ir pasaulio pažinimas. Dažnai susitelkiama į kūrinio pagrindinę mintį, rašymo stilių, bet dažnai pamirštamos iliustracijos.
Per iliustracijas, piešinį, raišką ir net spalvas kuriama knygos atmosfera. Iliustracija, kaip ir tekstas įtakoja vaiko nuotaiką ir emocinę būklę. Juk tame ir slypi grožis! Paveikslas nebūtinai turi būti atviras, daug gražiau užslėpta mintis, nes tuomet galima pasitelkti fantaziją. Pavyzdžiui paveiksle „Miško ošimas” tarp medžių galima pastebėti ranką, o tuomet atsiranda istorija - pasaka „Vėjo rankos” - kaip vėjas mokosi muzikuoti. O pušys jam padeda.
Kūrybiškumo ugdymas šiais laikais
Šiais laikais labai daug kalbama pie vaiko kūrybiškumo ugdymą. Tai tampa net madinga, bet kas tai konkrečiai yra - labai sunku apibrėžti. Pastebiu, kad kalbant apie kūrybiškumą kartais kalbų yra daugiau nei veiksmo. Priemonės nėra išgrynintos. O ir rezultatas matomas ne tą pačią dieną.
Galime tikrai pasidžiaugti, kad turime vis daugiau edukacinių programų vaikams, kurios supažindina su įvairiomis meno sritimis, kūrybos elementais, asmenybėmis, istoriniais įvykiais. Ši knyga - skatina susipažinti su daile, muzika, su M.K. Čiurlionio asmenybe. Gal ją perskaičius atsivers noras paišyti, ar kurti muziką.
Muzikalumo svarba
Viena iš kūrybiškumo pusių yra muzikalumas. Kiekvienas vaikas savyje nešiojasi muzikalumo pradą ir kiek jis yra atskleistas, galima matyti augimo metu, nes tai priklauso nuo mokytojo su kuriuo vaikas turi ryšį ir nuo paties vaiko raidos. Kartais būna, kad vaikas labai muzikalus, bet tam tikram amžiaus tarpsnyje vystymasis sustoja.
Kitas, žiūrėk, gal ir nebuvo labai muzikalus, bet reikia labai nedidelio postūmio ir jis atsisveria. Trečiam atsiskleisti prireikia net spalvų - čia žalia, čia mėlyna… Apie muziką mes šnekam net spalvomis, kad vaikas matytų kontrastą ir muzikos struktūros savitumą. Muzikalumą ugdyti reikėtų nuo mažens - koncertų lankymas, muzikos klausymas namuose su tėvais yra vienas iš didžiausių vaiko pradinių muzikinio ugdymo darbų ir tik vėliau prisideda muzikos mokykla, instrumento įvaldymas.
Muzika namuose sukuria gerą, tarsi šventą atmosferą, nuo jos pasidarai švaresnis, tyresnis ir tai veikia vaiko mąstymą bei emocijas. Dažnai mamos skundžiasi, kad vaikas nieko nenori - nepiešia, nesiklauso muzikos ir nerodo jokio impulso kūrybiniams užsiėmimas. Čia reikia sistemingai dirbti, nes tai nėra savaiminis procesas. Kūrybiškumą skatinti tikrai įmanoma reikia tik noro ir laiko. Labai svarbu sąmoningas kontaktas, nes dažnai būna, kad tėvai neskiria tam reikiamo dėmesio.
Jeigu apsilankėte koncerte - po jo pasikalbėkite su vaiku apie jį, aptarkite tuos gražius dalykus, kuriuos girdėjote ir matėte. Todėl kai vaikai auga be tėvų dėmesio ar sunkiose šeimose, man kartais atrodo, kad juos galėtų išgelbėti muzika ar dailė. Socialiniai pedagogai turėtų kuo daugiau skatinti ar kartu su jais lankytis parodose, koncertuose, nes ten visai kitas emocinis laukas, nei gatvėje, kur tu nesi saugus.
Panašus:
- Atraskite Patraukliausius Naujagimių ir Vaikiškų Drabužių Pasiūlymus Facebook!
- Vaikiški Baseinai: Atraskite Tobulą Baseiną Vaikui – Patarimai ir Geriausi Modeliai
- Top Vaikų Žaislai Kūdikiams: Atraskite Geriausias Rūšis ir Naudą Jūsų Mažyliui!
- Babilono Sodų Savaitgalio Renginiai Vaikams: Nepamirštama Gamta, Įdomi Kultūra ir Smagios Pramogos Visai Šeimai!
- Neįtikėtini Virtų Kiaušinių Patiekalai Vaikams – Skonis, Kurį Mylės Jūsų Mažyliai!