Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto 3 kurso studentė Vigilija Žiūraitė atkreipia dėmesį, kad suaugusiems skirti mass medijų šaltiniai nepalyginamai dažniau patenka į sociologų akiratį nei skirti patiems mažiausiems bei labiausiai pasiduodantiems įtakai visuomenės nariams. Panašius klausimus savo baigiamuosiuose darbuose galėtų nagrinėti ir sociologijos studentai. Ką apie šiandieninę žurnalų pasiūlą vaikams manote jūs? O kokius žurnalus vaikystėje bei paauglystėje skaitydavote patys?

Žurnalų lentyna: sociologo žvilgsnis

Besišypsantys veidai. Moterų veidai. Tobulas makiažas, balti dantys, blizgantys plaukai, madingiausi drabužiai. Spalvoti viršeliai ir ryškios antraštės. Tikriausia jau nuspėjote, į ką žiūriu - tai žurnalų lentyna viename iš eilinių Lietuvos prekybos centrų, seniai atkreipusi įtarų sociologo žvilgsnį. Pastarasis, su kiek solidesne retorika, priėjęs prie lentynos kelia panašius klausimus ir, turbūt, mintyse piktinasi ne mažiau entuziastingai nei 4 metų mergaitė Riley.

Populiariausi suaugusiųjų bei vaikų žurnalai, dažniausiai pateikiantys lengvai suvartojamą informaciją, gali mums suteikti svarbios informacijos - kokius lyties įvaizdžius atspindi bei konstruoja vienas iš įtakingiausių visuomenės nuomonės, normų, vertybių bei stereotipų formavimo šaltinių. Kad ir kaip būtų gaila, minėtos tapatumo bei vertybių paieškos daugumos anksčiau išvardintų žurnalų gerbėjams prasideda nekritiškai pažindinantis su per lyčių stereotipus piešiamu pasauliu.

Žurnalų turinio skirtumai pagal lytį

Mergaitėms skirti žurnalai dažniausiai yra žymiai spalvingesni, gausūs rausvų atspalvių, padailinti drugeliais, gėlytėmis ir pan. Pirkėjai taip pat viliojami įvairiais priedais kūnui ir dvasiai: lūpų blizgesiais, papuošalais, rankinukais, draugystės apyrankėmis, jausmų kortomis, programomis grožiui, vaikinų pokalbių temomis ir pan. Mergaitiškuose žurnaluose dažniausiai galime aptikti maisto receptų, pamokymų, kaip pasidaryti makiažą (žurnalas skirtas 8-12 metų mergaitėms!), įvairiausių patarimų, kaip turi elgtis mergaitė, kaip bendrauti su berniukais, atskleidžia, ko vaikinai tikisi iš mergaičių ir kaip atpažinti tobulą vaikiną. Žurnaluose gausu straipsnių apie TV šou ir kitas pop žvaigždes, mergaitės gali atlikti įvairiausių testų, pavyzdžiui, “ar tu esi rožinė pupytė?”, “ar nuvilioti jį nuo kitos?” ir pan.

Kaip turėtų jaustis tokį žurnalą skaitydama mergaitė, savo dienas leidžianti dėliojant Lego ar skaitanti fantastines knygas ir visai nesidominti slaptais vaikinų pokalbiais ar madingiausia šio sezono spalva. Berniukams skirtų žurnalų turinys visiškai kitoks, dažniausios temos - kompiuteriniai žaidimai bei įvairios sporto šakos. Tiesa, jau daugelį metų leidžiamas “Flintas” drėbteli iš peties ir ant viršelio skelbia “Tikrų bernų žurnalas”. Ar išaugę iš pastarojo žurnalo tikslinės grupės amžiaus jie imsis “Tikrų vyrų”?

Žiniasklaidos vaidmuo vaiko socializacijoje

Žiniasklaidos vaidmuo vaiko socializacijos procese yra labai svarbus. Vaiko socializacija sudėtingas ir įvairiapusis reiškinys, lemiantis ateities visuomenės gyvenimo kokybę ir vertybes. Mažas žmogus dažnai mato ir priima tokį pasaulį, kurį siklo visuomenės informavimo priemonės. Toks besąlyginis pasitikėjimas sietinas su tuo, kad jaunesnio amžiaus vaikai dar neturi kritinio mąstymo įgūdžių, jie to nėra mokomi, trūksta žinių ir gebėjimo atsirinkti kas yra tikras produktas, o kas tik pakaitalas. Vaikas socialinio elgesio išmoksta stebėdamas.

Žiniasklaida jam tarsi pakiaša veidrodį, kuris gali skatinti bei veikti jo tolimesnę psichofizinę ir psichosocialinę raidą. ,,Vaikai yra pati imliausia auditorija, kuri tas vertybes perima, jomis grindžia elgesio normas, pagal jas kuria savo gyvenimo stereotipus“. Šiasi ir tėvs bei švietimo įstaigs vaidmuo, silpnėja js galimybės iš esmės turėti įtakos vaiks socializacijai.

Šios temos tampa komunikacijos pagrindu, aašimi, apie kurią sukasi ne tik menkai pažįstams žmonis, bet ir šeimos bendravimas. Šis ugdymo procese, ją galima traktuoti kaip ,,mikrobendruomenę, kurios funkcijos ir problemos susietos ar net sutampa su visuomenės siekiais bei problemomis. galinga visuomenės nuomonę formuojanti jėga.

Vaikams skirtų žurnalų tyrimai

Vaikams skirti spaudos leidiniai ilgus metus buvo mažai tyrinėjami, tik pastaraisiai metais pradėta kreipti dėmesį į periodinius leidinius, skirtus ikimokyklinio amžiaus vaikams, poveikį js socializacijai. Tyriant žiniasklaidos poveikį vaiks psichikai ir bendravimui, visada labiau akcentuojamas televizijos ar internetinės žiniasklaidos poveikis, nei spaudos. čia tikrovė. Iaštirtumas.

Žiniasklaida kaip ugdymo pagalbininkė

Nuo pat švietimo reformos Lietuvoje pradžios žiniasklaida minima kaip ugdymo pagalbininkė. Vaikams skirti spaudos leidiniai yra specifinė žiniasklaidos sritis. Pagrindinis bruožas, kuris juos sieja su tradicine spauda yra pateikimo forma - periodiškai išeinantys žurnalai. Tačiau turinio prasme vaikiška spauda užima tarpinę poziciją tarp pramoginės spaudos leidinių, edukacinės literatūros (vadovėliai, pratybos sąsiuviniai) ir grožinės literatūros. Vaikiaškiems leidiniams negalioja žiniasklaidos straipsniams taikomi kriterijai, žanrai ir struktūravimas, pagrindinė jos turinio dalis yra sukuriama kaip literatūros, dailės ar edukaciniai kūriniai, o visuomenės informavimo ir realis vykisl atspindėjimo funkcija nėra pagrindinė.

Taigi, galima sakyti, kad spaudos leidinisl ir laids vaikams leidėjai kuria specifinę vaikams skirtą produkciją ir tik jos platinimui naudoja žiniasklaidos kanalus. Žiniasklaida yra galinga visuomenės nuomonę formuojanti jėga. V.Urbonas (19992) akcentuoja, kad ,,žiniasklaida yra viena iš socialinių institucijs. Socialinė institucija - vertybis, norms, ideals sistema, žmonis veiklos ir elgesio pavyzdžis bei kits visuomenės kultūrinio proceso elements visuma.

Vaizdinė ir spausdinta žiniasklaida

Vaizdinė žiniasklaida žiūrovui pateikia vaizdą, o spausdinta - žodžiais išreikštas autoriaus mintis. čia vaizdiniais. Skaitymas yra daug asmeniškesnis procesas negu televizoriaus žiūrėjimas, nes skaitytojui kylantys vaizdiniai priklauso nuo jo žodyno turtingumo, skaitymo gebėjimų, gyvenimo patirties. Kaip teigia Roberta M. Berns (2009) palyginti su vaizdine žiniasklaida, spaudinius tirti moksliškai yra sunkiau, nes jie paprastai yra didelės apimties, sudėtingos struktūros ir labiau veikia kiekvieno asmens vaizduotę nei televizija. Daug sunkiau skirti, kokį poveikį socializacijai daro knygos ar žurnalo turinys, o kokį - skaitytojo interpretacija.

Knygs ir televizijos poveikį socializacijai sunku palyginti ir dėl to, kad vaikams, kol jie įgunda skaityti, knygas skaito tėvai. Jie aiaškina, atsako į klausimus, skaitymo tempą pritaiko prie vaiko nuovokumo ir susidomėjimo. Be to, suaugusieji dažniausiai parenka knygas mažiems vaikams. jai jas perka, mokytojai sudaro skaitytins knygs sąraš, bibliotekininkai sprendžia, kokios knygos turi patekti į biblioteks lentynas. Taigi suaugusieji didele dalimi lemia knygs poveikį vaikams. šioms kartoms. Taip pat moko istorijos, ugdo vertybes, moralės normas, formuoja idealus ir nuostatas ( Berns, 2009) .

Elektroninė žiniasklaida

Elektroninė žiniasklaida vis labiau lenkia spaudą. Pastarąj deašimtmetį įvyko esminis lūžis informacijos perdavimo ir tikrovės suvokimo procese. interneto) globalinis paplitimas ir bendra technikos pažanga. Šis vyravus tekstin pasakojamąj informacijos perdavimo būdą pakeit vaizdinis. Šiau vyravusias tekstines informacijos perdavimo priemones (spaud, knygas, radiją) vis labiau išstumia informacijos perdavimo priemonės - su ekranais (televizija, kompiuteriai, mobilieji telefonai, kameros). Internetas, kaip globalus tinklas, aprėpia daug skirtings kultūrs. Anot Robertos M. Berns (2009), internetas - informacijos sandėlis. Nerimaujama, kad kompiuterius namuose turintys vaikai gali tapti stsiskyrėliais, nes jie pasirenka vienatvę, o ne bendravimą.

Šiau šis teiginys nėra įrodytas. Dar nerimą kelia tai, kad vaikai internete gali rasti informacijos, kuri prieštarauja šeimos vertybėms. šiasi programomis ir žaidimais. Visuomenės gyvenime žiniasklaidos vaidmuo pasireiškia per jos funkcijas. Dėl žiniasklaidos funkcijs daugma vieningai sutariama. R. čia, gilina žinias. `ši informacija būna šališka, nes jos teikėjas siklo savo požiūriu. O iaš tikrsjs pirma reikšts pateikti objektyvią informaciją, ir tik tada siklyti savo vertinimus. šiamosios funkcijos ugdomąj reikašmę ir subjektyvia informacija neklaidints auditorijos. iantis intensyviai mąstyti, gretinti, analizuoti. Auklėjamoji - reiškiasi pateiktos informacijos vertinimais, pažiūromis, siekiant juos įdiegti vaikams. Tai daroma keliais būdais: informaciją lydi pateikėjo vertinimas. Tai tiesmukas auklėjimas. Informacijoje esantys faktai sudėliojami taip, kad žiūrovas, skaitytojas ar klausytojas tarsi savaime susidaryts pageidaujamą požiūrį ar vertinimą. Informacija lyg ir objektyvi, netendencinga, bet nuolat kartojami tie patys žodžiai ar mintys, vaizdai veda į norimą tikslą.

Leidyklos „Jūsų Flintas“ žurnalai

Leidžiame žurnalus vaikams nuo 2 iki 12 metų amžiaus. Pirmasis žurnalas, kuriame nėra teksto KUTIS, skirtas 2-4 metų mažyliams. Versdami jo puslapius vaikai mokosi laikyti pieštuką, jungti, susipažįsta su pirmaisiais skaitmenimis, skirtumų užduotimis. 3-5 metų vaikams skirtas žurnalas KIŠKUTIS MIKUTIS. Jame vaikai mato įvairias kiškių šeimos situacijas: bendrystę, tradicijas, emocijas, nuotykius, bendravimą su kitais gyvūnėliais (kaimynais meškiukais ar ežiukais). Žurnalas „Nykštukas“ yra skirtas 4-7 metų vaikams, jau besiruošiantiems į mokyklą. Čia gausu skaičių, raidžių, loginių užduočių. Didesniems 5-12 metų vaikams leidžiame žurnalus MIAU MADOS NAMAI, SUPER, FLINTAS ir SMEGENŪZAI - kiekvienam pagal pomėgius, mėgstamus herojus ar veiklas.

Žurnalo „Flintas“ populiarumas

Žurnalo populiarumas ir tiražas per 25 metus bangavo nuo 5000 iki 25000, šiuo metu vėl matomas tam tikras pakilimas, nors rekordinių rezultatų nepasiekiame. Dabartiniai vaikai turi kitokių pomėgių: kompiuterinius žaidimus, jutubą, įvairius memus ir pan. Žurnalas FLINTAS atspindi šias tendencijas - kuriame skiltis apie vaikų mėgstamas programėles, muziką, superžvaigždes, sportininkus. Norėdami išsiaiškinti, kuo domisi vaikai, ką jie veikia laisvalaikiu, mokykloje, namie, nuolat atliekame tyrimus, apklausas.

Žurnalų turinio kaita

Žurnalas atspindi laikotarpį, jame koncentruotai pateikiama tai, kas apskritai vyksta pasaulyje. Jei keičiasi pasaulis, keičiasi ir žurnalai. Dabar vizualinis pateikimas, nuotraukos yra kiek svarbiau nei tekstai, nors ir tai gali keistis.

Popierinio žurnalo svarba

Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, svarbu emocijos. Aš nematau jokios prieštaros tarp popieriaus ir ekrano - jei sugebi sukelti emocijas, esi reikalingas. Knygų mirtis buvo išpranašauta 2000-aisiais, kai buvo sakoma, kad 2010 metais jų niekas nebeskaitys. Paroje laiko nepadaugėjo, o galimybių ir ekranų daugėja nuolatos. Knygos ir žurnalai turi vieną didelį pranašumą - jie baigiasi, ir mes patiriame finišo jausmą. Perskaičiau, pabaigiau. Manau, žmonėms reikalingas ir naudingas tas knygų teikiamas „įsižeminimas“, ypač vakare prieš miegą. Todėl esu tikras, kad tai, ką darome, gyvuos.

žymės: #Vaikiska

Panašus: