K. Kasparavičiui apskritai būdingas smagių istorijų pasakotojo talentas.
Jau ir anksčiau kai kurių paveikslėlių knygų tekstai buvo sukurti pagal jo iliustracijas.
Jis noriai aiškina savo piešinius, šmaikščiai įprasmina iš pirmo žvilgsnio gal net nepastebimas detales.
Dailininkui kiekviena jų svarbi, padeda sodriau atskleisti siužetą, apibūdina vaizduojamus personažus, veiksmo aplinkybes, kuria vienos ar kitos epochos atmosferą.
K. Kasparavičius be galo atidus tikrovei.
Iš pradžių įvairiose enciklopedijose, specialiojoje literatūroje, o pastaruoju metu ir internete jis nuodugniai išnagrinėja gamtines, geografines, istorines iliustruojamo teksto realijas ir tik tuomet pradeda piešti.
Sakykim, iliustruodamas Didžiąją kalėdinę meškų šeimos kelionę (1990), jis domėjosi įvairiose pasaulio vietose gyvenančių meškų rūšimis, pradedant baltosiomis, baigiant akiniuotosiomis Andų meškomis.
Jo iliustracijose dažnai yra nemažai pažintinių dalykų.
Neatsitiktinai viena iš neseniai Amerikoje išleistų jo iliustruotų knygų apie brolį Martyną, dominikonų vienuolį, prieš keturis šimtus metų gyvenusį Peru, o XX a. paskelbtą šventuoju, priskirta prie šių metų Bolonijos tarptautinės knygų mugės iliustracijų parodai atrinktų negrožinės (non fiction) literatūros leidinių.
Dešimtajame XX a. dešimtmetyje K. Kasparavičius pelnė ir daugiau apdovanojimų: 1990 m. pirmojoje tarptautinėje iliustracijų bienalėje Jugoslavijoje už paveikslėlių knygutę Naujieji metai, sukurtą pagal Janinos Degutytės eilėraštį, - „Auksinės Belgrado plunksnos“ prizą, 1994 m. Katalonijos knygų iliustracijų bienalėje už Fiodoro Dostojevskio Sąžiningo vagies iliustracijas - antrąją premiją.
K. Kasparavičiaus kūrybą chronologiškai galima skirstyti į du tarpsnius.
Pirmasis, prasidėjęs 1983 m., apima to meto Lietuvos leidyklų išleistas jo iliustruotas knygas.
Antrojo - bendradarbiavimo su užsienio leidyklomis - tarpsnio pradžia - 1989 m.
Tiesa, 1989-1994 m. dar buvo išleistos ir kelios anksčiau K.
Jau iliustruodamas pirmąją knygą mažiesiems - 1984 m. „Šviesos“ išleistas Liudmilos Vasiljevos-Gangnus Įdomiųjų darbų pamokas, - dailininkas, kaip ir autorė, pasitelkė pasakų išmonę, nors šio leidinio paskirtis pirmiausia ugdomoji, didaktinė.
Drauge su konkrečių darbinių užduočių piešiniais iliustracijose daug pasakiškų personažų ir motyvų.
Tos pačios leidyklos metais vėliau išleistoje Anzelmo Matučio eilėraščių gamtos tematika knygutėje Žilo šilo darbininkai (1985) fantastikos mažiau, nors dailininkas ir čia neapsiėjo be miško gyventojų, gamtos reiškinių (vėjo, debesies) sužmoginimo.
Iliustracijose pavaizduota spalvinga miško augalijos ir gyvūnijos įvairovė, lyg senoviniuose atlasuose kruopščiai nupiešti smulkiausi lapai, sėklelės, vabzdžiai ir šapeliai.
Gamtinės pažintinės tematikos yra ir dviejose K. Kasparavičiaus iliustruotose Aloyzo Každailio knygose - Ko verkė plekšnytė (1985) ir šios tęsinyje Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros (1994), kurias išleido „Vyturys“.
Natūrinis senųjų gamtos atlasų iliustravimo stilius čia irgi visai neprieštarauja fantastiniams puslapinių iliustracijų bei skyrių apipavidalinimo elementams.
Dailininkas lakoniškai charakterizuoja įasmenintas žuvis, uždėdamas joms įvairiausius galvos apdangalus - kepures, kepuraites, skrybėles, net šalmus.
Iliustruodamas 1987 m. „Vyturio“ išleistą Gotfrydo Augusto Biurgerio Baroną Miunhauzeną, nuotykingo teksto skatinamas, K. Kasparavičius davė valią savo lakiai vaizduotei ir atsiskleidė kaip sąmojingas paradoksų bei netramdomos išmonės kūrėjas.
Prasimanytos istorijos, neįmanomi dalykai iliustracijose pavaizduoti taip įtaigiai ir tiksliai, kad, regis, pats dailininkas viskuo įtikėjo.
Kruopštus tušo piešinių atlikimas, smulkus, formą modeliuojantis štrichas, lokalinis spalvinimas akvarele primena senąją grafiką ir gerai dera su XVIII a.
Panašų stilių K.
Ypatingas, itin laisvas, improvizacinis iliustruotojo ryšys su savo tėvo eilėraščių knygelės tekstu.
Jos piešiniuose, regis, atgimsta paties K. Kasparavičiaus vaikystė, prabėgusi kaime, arti gamtos.
Čia rasi motinos ir tėvo paveikslus, sužmogintą mėnulį ir apskritaveidę saulę, personifikuotus gyvūnus ir medžius.
Tėvas, profesijos mokytojas, buvo meniškos sielos žmogus, be eilėraščių, antrojoje gyvenimo pusėje kūręs medžio skulptūras.
Jo poezijoje daug folkloro intonacijų, įvaizdžių, deminutyvų.
Nesudėtingą eilėraščiu formą vizualiai praplečia iliustracijos.
Kai kurios jų virsta metaforiškais tėvų namų įvaizdžiais.
Sakykim, mažytė pirkelė, iš jos kamino kaip iš pypkės rūkstantys dūmai susiliečia su panašiais Stasio Eidrigevičiaus, taip pat kilusio iš kaimo, simbolinės reikšmės motyvais.
Ir čia mažytės medinės trobelės šiaudiniais stogais, svirtinis kaimo šulinys, įasmeninti medžiai trumpomis kojytėmis ir pilki išraiškingi katinai.
Yra piešiniuose akivaizdžių lietuviškumo ženklų, atspindinčių patriotinį tuometinio Atgimimo sąjūdžio pakilimą.
Vėliau K. Kasparavičiaus iliustracijų kraštovaizdis keitėsi.
Atsirado Vakarų Europai būdingų mūrinių karkasinių statinių ir bažnytėlių raudonais čerpių stogais, Lietuvoje neregėtų raudonų plytų šulinių.
K. Kasparavičius - puikus animalistas.
Jis ne tik gyvai perteikia gyvūnų, dažniausiai personifikuotų, išvaizdą, judesius, bet ir pagauna savitą jų išraišką.
Tikrai su niekuo nesupainiosi K. Kasparavičiaus katinų - toks ryškus jų mįslingas charakteris, išraiškinga mimika.
Kurdamas „Vyturio“ išleistą Ksavero Sakalausko-Vanagėlio Godų šunį (1989), vieną pirmųjų lietuviškų žaislinių knygelių karpytomis erdvinėmis iliustracijomis, dailininkas su humoru pavaizdavo įasmenintą šunį, iš godumo praradusį gardų kąsnį.
Šypseną kelia ir smagiai žengiantis didžiulį kaulą nusitvėręs šunėkas, ir įsistebeilijęs į savo atspindį upelyje, ir stačia galva įkritęs į vandenį.
Animalistiniai dailininko gebėjimai galėjo plačiai pasireikšti iliustruojant Brėmeno miesto muzikantus (1990) su eiliuotu Jameso Krüsso tekstu ir vaikams adaptuotą Lapiną Reinekį (1997).
Pirmąją paveikslėlių knygutę išleido Esslingeno J. F. Schreiberio leidykla (trumpinama „Esslinger“), antrąją - Miunsterio „Coppenrath“ leidykla.
K. Brėmeno miesto muzikantų iliustracijose personifikuoti gyvūnai nėra aprengti, juos įasmeninti padeda kiekvieno turimas muzikos instrumentas, katiną ir šunį - dar ir stačia stovėsena.
Iliustracijos gana tradicinės, jose nedaug K. Kasparavičiui būdingos išmonės.
Šis vienas pirmųjų vokiečių leidėjams sukurtų darbų turbūt dar gerokai priklausė nuo užsakovų, rėmėsi nusistovėjusia ikonografija.
Gal kaip tik todėl Vokietijoje buvo išleisti net penki, Anglijoje - šeši šios knygutės leidimai, be to, dar ir danų, japonų kalbomis.
Vėlesnės Lapino Reinekio iliustracijos - įdomesnės.
Jose dailininkas pasirodė kaip tikras žvėrių epo iliustravimo meistras, vaizdžiai sužmoginantis jų išvaizdą, nuotykius ir aplinką.
Dirbant užsienio leidykloms, K. Kasparavičiaus piešinys pakito.
Vietoj štrichinio formos modeliavimo, kartu sudarančio ir turtingą, nors sąlygiškesnę linijinę raišką, iliustruotojas ėmėsi toninio modeliavimo, iliuziškiau pateikiančio piešiamą vaizdą.
Prie animalistinio žanro juokais galima priskirti dvi kalėdines „Esslinger“ leidyklos išleistas K. Kasparavičiaus ir Paulo Maaro paveikslėlių knygas: Didžioji kalėdinė meškų šeimos kelionė ir Kalėdos meškų šeimoje… ir kitų žvėrių šeimose (1997).
Pirma buvo sukurtos jų iliustracijos, paskui P. Maaras pritaikė tekstą.
Pirmojoje knygutėje vaizduojama fantastinė rudųjų Europos meškų kelionė oro balionu ir Kalėdų šventimas pas įvairių pasaulio dalių meškas.
Iliustracijose daug komiškų dalykų, Kalėdoms pritaikomi vietos papročiai, egzotikos elementai (pavyzdžiui, Australijoje Kalėdų senelis atšuoliuoja ant kengūros, kurios sterblėje - kalėdinės dovanėlės).
Dailininkas puikiai perteikia šventinio šeimos susibūrimo jaukumą, vaikišku lygmeniu paliečia aktualią globalizacijos problemą, teigiamus įvairių pasaulio šalių bendravimo ir suartėjimo ypatumus.
Šiuo metu K.
Meškos ir meškiukai, tikri ar žaisliniai, - dažni vaikų literatūros, kartu ir jos iliustracijų personažai.
Tereikia prisiminti folklorinės meškos trobelės gyventojus, garsųjį Alano Alexanderio Milne‘o Mikę Pūkuotuką bei jį vaizduojančius Ernesto Howardo Shepardo piešinius.
Keletą metų iš visų vaizduojamų veikėjų K. Kasparavičius labiausiai mėgo piešti antis.
Ančių čiuožyklos scena iš knygutės Kalėdos meškų šeimoje… žavi sužmogintų paukščių judesių ir pozų įvairove - nuo grakštaus pirueto iki komiško griuvimo.
Čiuožiančių ančių pora puošia ir Christiano Morgensterno eilėraščių vaikams rinkinio Antys su pačiūžomis (1991) viršelį.
Paukščių čiuožyklą vaizduojanti šios knygos iliustracija buvo panaudota UNICEF atvirukui.
Edwardo Learo, nonsenso literatūros pradininko, knygoje Antis ir kengūra (1992) dabitiškų antyčių būrelis iliustruoja vieną limeriką, o du piešiniai išraiškingai pasakoja apie nuoširdžią anties ir kengūros bičiulystę, jų bendrą kelionę padebesiais.
Iliustruodamas šią paveikslėlių knygą, dailininkas persiėmė nonsenso dvasios.
Nonsenso estetika, kilusi iš liaudies kūrybos, o vaikų literatūroje pirmiausia panaudota XIX a. Anglijoje, artima ir išmoningai paties K. Kasparavičiaus vaizduotei.
Remdamasis poeto autošaržu, E. Learo knygoje dailininkas sukūrė komišką pilvūzo eilėraščių autoriaus paveikslą.
Beje, E. Learas pats iliustruodavo savo eiles, juokingai deformuodavo žmonių figūras, darydavo juos panašius į paukščius (menininko karjerą jis pradėjo piešdamas realius sparnuočių atvaizdus).
K. Kasparavičiaus sukurtose E. Learo poezijos iliustracijose netrūksta absurdo: pasišiaušusioje rašytojo barzdoje paukščiai peri vaikus, paukščių kiaušiniai apželia plaukeliais, o katinas peri kačiukus, priešlapiuose - sparnuočiais virtę žmonės ir sparnuočiai - žmonėmis.
Nonsenso estetiką dailininkas talentingai išplėtojo trijų „Esslinger“ leidyklos paveikslėlių knygų - Pasakų šalies (Schlaraffenland, 1994, dar verčiama Tinginių šalis), Velykų kiaušinių (1995) ir Lizos kelionės (1996) - iliustracijose.
Tai vienos serijos knygutės, dviem iš jų tekstas sukurtas pagal K. Kasparavičiaus piešinius.
Pasakų šalies (tekstas Roswithos Foehlich) paveikslėliuose ant medžių auga dešrelės ir saldumynai, drabužiai ir avalynė, stovi tortinė pilis ir meduoliniai namai, kiaušiniai ir kepti viščiukai patys lekia į burną.
Toje šalyje žmonės ir katės prisivalgo iki soties, atsigeria iš pieno šulinių.
Jau ir ankstesnėse K. Kasparavičiaus iliustracijose epizodiškai vaizduoti personifikuoti kiaušiniai knygutėje Velykų kiaušiniai (eiliuotas tekstas Marijke’s Brugmans) yra pagrindiniai veikėjai.
Akivaizdžiai ugdomasis nonsenso mechanizmas atsiskleidžia knygutės viršelyje, kuriame įprastas velykinio kiškio su margučių krepšiu įvaizdis nupieštas greta didžiulio įasmeninto kiaušinio, nešančio ant kupros pintinę, pilną mažų kiškučių.
Iliustracijose margučiai žaidžia futbolą velykinių želmenų vazone, iškylauja gamtoje, net nuplaukia į Pietų šalis, vaidina scenoje, visaip išdykauja virtuvėje, linksminasi ant šventinio meškų šeimynėlės stalo.
Kiaušiniai vaizduojami kaip komiški apvalaini žmogiukai striukomis rankomis ir kojomis, apautomis vienodais minkštais bateliais.
Tokiais pat batais avi ir daugelio kitų K. Kasparavičiaus iliustracijų veikėjai.
Knygos priešlapiuose pirmapradei kiaušinio formai suteikiami įvairiausi pavidalai.
Panašūs, tik mažiau spalvingi, ir knygutės Smulkmenos priešlapiai, tačiau nė vienas permainyto kiaušinio piešinėlis nesikartoja.
Ir kitas dailininko iliustruotas knygas puošia dekoratyvūs priešlapiai, kuriuose dažniausiai vaizduojami atskiri, su turiniu susiję objektai.
Knygoje Lizos kelionė tai - įvairių spalvų ir dydžių pagalvės, ant vienos iš kurių skrenda mieganti mergytė.
K. Kasparavičiaus iliustracijos ir P. Maaro eilėraščiai, pasakojantys apie jos susapnuotą lankymąsi nebūtose šalyse, šiek tiek primena Lewiso Carrollio Alisos keliones į Stebuklų šalį ir Veidrodžio karalystę.
Vienoje tų šalių viskas yra kampuotų, geometrinių formų, kitoje - viskas apvalu.
Nesąmonių, absurdo, kvailysčių apstu ir dar dviejose šalyse.
Šalyje, kur viskas yra atvirkščiai, virš galvos kyla stuomuo ir kojos, arklys laiko plūgą...
žymės: #Vaikiska
Panašus:
- Vaikiškas žaislinis pianinas: kaip išsirinkti tinkamą ir lavinti vaiko muzikinį talentą?
- Vaikiškas krepšinis su stovu: puiki dovana mažajam krepšininkui
- Lengvas vaikiškas dviratis: kaip išsirinkti geriausią?
- Kada Kūdikis Pasiruošęs Primaitinimui? Svarbiausi Požymiai ir Ekspertų Patarimai
- Kaip Tėvų Įtraukimas Pagerina Vaikų Darželio Patirtį: Atraskite Bendradarbiavimo Galią!