Vaikų Laimė: Kas Tai?

Sunku vienu žodžiu ar sakiniu apibrėžti, kas yra laimė. Kita vertus, laimė yra toks abstraktus dalykas, kad jos tiesiog neįmanoma įsprausti į kažkokius rėmus, paklaustas, kas yra laimė, kiekvienas žmogus atsakys visiškai skirtingai ir iš dalies panašiai. Todėl galima teigti, kad yra kažkokie bendri visiems laimės komponentai, bet ne pati laimė. Todėl reikėtų pamąstyti, kas man yra laimė, ko aš trokštu iš gyvenimo ir pabandyti tai įgyvendinti. Tačiau laimės negalima medžioti.

Mes jaučiame, kad laimė nėra kažkokia relaksacija, ištisinis džiaugsmas ir palaima. Laimę sudaro labai daug įvairių komponentų. Laimė - ne taškas, kurį galima pasiekti, o procesas. Procesas, pilnas išgyvenimų, pilnas pasinėrimo į tai, ką mums neša kasdienybė. Galime pilnai įsivaizduoti net ir tai, kad žmogus, išgyvenantis kokią nors nelaimę, kančią ar skausmą, tuo pat metu gali jaustis laimingas. Skamba kaip paradoksas, bet iš tikrųjų kančia irgi sudaro mūsų gyvenimo dalį ir kažkuo mus praturtina.

Kas Sukelia Laimę?

Nėra nieko sunkiau, kaip apibrėžti, kas yra laimė. Kai kurie žmonės laimę vadina trumpalaike, bet labai intensyvia palaima, kiti - stabiliu gerovės jausmu. Bet jei manysime, kad laimė yra gyvenimas, kuris teikia pasitenkinimą, tai faktai yra neginčijami: laimingiausi yra ne tie, kurie patiria palaimą, bet tie, kurie pozityviai žiūri į kasdienius dalykus. Ne visada galima rasti objektyvių „laimės priežasčių”. Vienas patikimiausių laimės pagrindų yra artimi, šilti ir gilūs santykiai: šeima, romantika, draugystė.

Tomis pačiomis gyvenimo sąlygomis laimingi žmonės gyvena ilgiau, turi geresnį imunitetą ir greičiau pasveiksta po sunkios operacijos. Išorinės aplinkybės yra labai svarbios mūsų vidinei būsenai, tačiau būtina suprasti, kad ne viskas gyvenime gali vykti sklandžiai: būna sunkių dienų, sutinkame blogų žmonių, ištinka rimtos problemos ir pan. Laimingi žmonės suvokia, kad jų praeitis pavertė juos tokiais, kokie yra dabar, tačiau jie į ją nuolat nesigręžioja ir nebando žvelgti toli į ateitį. Jų sugebėjimo išlikti „čia ir dabar“ galima tik pavydėti.

Laimė - tai prasmės matymas savo veiksmuose, darbuose, kad ir kokie jie būtų. Pvz.: vaikų auginimas, mokytojo darbas, statybininko pareigos ar kt. Pagrindinė esmė yra ne degti tuo, ką darai kasdien, o suprasti, kodėl tai darai. Šių žmonių draugų, pažįstamų ir artimųjų ratas yra ganėtinai platus, nes jie geba juos vertinti ir nuoširdžiai džiaugtis jų buvimu greta.

Laimė - Paties Žmogaus Kategorija

Įvairus turinys gali būti sutalpinamas ir į laimės sąvoką pagal tai, kur žmogus visų pirma mato savo gyvenimo prasmę. Tai rodo, kad laimė yra paties žmogaus, o ne išorinės tikrovės kategorija. Kas vienam atrodo laimė, kitam iš viso nėra laimės vardo verta. Antra vertus, tie patys dalykai, kurie pirma atrodė atneša laimę, pasiekti - svajotos laimės nesuteikia. Niekada laimė negali būti kur nors randama, nes ji yra pačiame žmoguje, tiesiog reikia sugebėti ją atskleisti.

Pačiame savyje randamoji laimė nepriklauso nuo sėkmės ar nesėkmės pasaulyje: ji lieka nepaliečiama to, kas vyksta pasaulyje, ne iš asketinio abejingumo pasauliui, o dėl to, kad laimės rūpestis yra sureliatyvinamas prasmės rūpesčiu.

Laimės Komponentai

• Tikėjimas yra susijęs su neakivaizdžiais faktoriais. Tai yra su tuo, kas gali nutikti žmogui, o gali ir nenutikti.
• Tikėjimas savimi ir savo jėgomis.
• Sąmoningumas. Sąmoningai gyventi - reiškia suvokti save, aplinkinį pasaulį ir kitus žmones tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų, nevertinti visko iš savo subjektyvios pozicijos.
• Malonumas reiškia kad, aš „jaučiuosi gerai“, bet tai apima tik dalį laimės.
• Įsipareigojimas reiškia gyventi „gerą gyvenimą“ darbe, šeimoje, su draugais, ir pomėgių turėjimą.
• Prasmė nurodo, kad naudojant mūsų stipriąsias puses, mes prisidedame prie didesnio tikslo.

Kaip Laimė Pasireiškia?

Laimė gali pasireikšti kaip pajautimas, dažnai žmogų aplankantis staiga, netikėtai. Būna, žmogui tiesiog kyla nepaaiškinamas jausmas, kad jis yra laimingas. Vis dėlto, žvelgiant į tyrimus ir mokslininkų pastebėjimus, būsena, kai žmogus, atrodytų, nei iš šio, nei iš to pasijaučia laimingas, dažniau pasitaiko vaikystėje, jaunesniame amžiuje.

Dabartinėje visuomenėje priimta, kad kuo labiau augame, bręstame, tuo daugiau pareigų prisiimame, apsikrauname rūpesčiais. Todėl žmogus dažniau renkasi nebūti laimingas - vietoje to jis renkasi spręsti problemas, siekti užsibrėžtų tikslų, kelti ir narplioti gyvenimiškus uždavinius.

Laimė - teigiama emocija, emocijų spektras, jausmas ar būsena, pasireiškianti įvairiais jausmais - pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, džiugesiu, dideliu, jausmingu džiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo.

Tėvų Požiūris į Vaikų Laimę

Anot ugdytojos, tėvams būna ramu ir atrodo, kad jų vaikai laimingi tuomet, kai jiems yra lengva, kai nieko nereikia daryti. Tačiau ilgametė jos darbo su vaikais patirtis rodo atvirkščiai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Kai vaikai įveikia sunkumus ir kliūtis - perlipa, perbrenda, peršoka, randa sprendimą, kai jiems iš tikrųjų yra sunku, tik tada jų viduje formuojasi plytos, iš kurių, vaizdžiai tariant, statosi asmenybės namas ir dėl tos augančios vidinės stiprybės vaikai jaučiasi laimingi“, - pastebi A. Zemdliauskaitė.

Ji kviečia tėvus atkreipti dėmesį - kiek kartų padarome kažką už vaiką, kai jis puikiai sugebėtų tai pasidaryti pats? Tuo tarpu vaikas, atvirkščiai, didžiuojasi savimi, kai yra savarankiškas „Palengvindami vaikams buvimą, kad ir užsegdami kuprinę, tėvai iš tikrųjų nori jaustis reikalingi ir taip realizuoja savo kaip tėvų vaidmens prasmę. Tuo tarpu vaikas, atvirkščiai, didžiuojasi savimi, kai yra savarankiškas“, - atkreipia dėmesį A. Zemdliauskaitė.

Kitas prieštaravimas, kurį ji pastebi: tėvai piktinasi, kad vaikai leidžia daug laiko prie telefonų, o iš tiesų tėvams yra patogu, kai vaikai užsiėmę telefone, nes tuo metu jie ne rėkia ar tampo už sijono, o tyli. Tėvų reakcija į „man nuobodu“ - „imk telefoną“ yra trumpalaikės laimės suteikimas vaikui, neleidžiant jam pačiam susikurti pagrindus ilgalaikei laimei.

Rutinų Svarba

„Dar mes tikime, jog vaikams nuolat reikia kažko naujo tam, kad jie būtų laimingi. Tačiau ne - vaikams reikia rutinų. Jos sukuria balansą ir saugumo jausmą vaiko viduje. Tai ne tik svarbu vaiko sveikatai, bet iš to susikuria ir stabilus vaiko laimės lygis“, - įsitikino kiekvieną vasarą su pradinukais dirbanti moteris. Ji pastebi, kad vienas populiariausių vaikų žodžių šiandien yra „čilinti“ - jie nori ilsėtis, atsipalaiduoti, nieko neveikti. Ir dažnai tėvai suteikia vaikams sąlygas nieko neveikti, nes tai patenkina vaiko norus (tarsi suteikia laimę), o ir patiems tėvams taip lengviau.

Drąsina tėvus leisti vaikams patirti nuobodulį „Tėvams sunku perlipti per tą „aš noriu „čilinti“ ir pasiūlyti vaikams turiningą veiklą. Tačiau vaikai patys prisipažįsta, kad būtent nelengvos veiklos, o ne tinginiavimas, ilgainiui kuria laimės ir pasitikėjimo savimi jausmą. Kai vaikai kažką sunkesnio išbando ir jiems galiausiai pavyksta, atėję į mokyklą jie su pasididžiavimu apie tai pasakoja bendraamžiams ir mokytojams“, - pavyzdžiais dalinasi vadovė.

Gamta - Vaikų Laimės Šaltinis

Miško stovyklas mieste vedanti A. Zemdliauskaitė prisimena seną tiesą „vaikui užauginti reikia viso kaimo“ ir per dešimt darbo su vaikais metų įsitikino, kad šiais laikais, kai gyvename mažos struktūros šeimose, tą kaimą, kuris ugdo ir auklėja vaikus, geriausiai atstoja gamta. Tai liudija ir Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis, jau dešimtmetį vedantis gamtines vasaros stovyklas vaikams. Anot jo, tėvai taip trokšta vaikams bet kokia kaina suteikti laimę dėl jų viduje veikiančio kompensacinio mechanizmo.

„Tėvai stengiasi vaikams suteikti kažką, ko patys neturėjo arba turėjo mažai - įvairių įspūdžių ir skonių pavidalu. Per vaikus tėvai tenkina savo troškimus ir taip persistengia, o tuo pačiu nuvertina paprastus dalykus, tokius kaip laisvas žaidimas, nuobodulys, gamtos stebėjimas be papildomų efektų ir pramogų. Per vaikus tėvai tenkina savo troškimus ir taip persistengia. Kamuolys pievoje vaikams yra pakankamas žaidimas. Jeigu vaikai yra nors kažkiek ragavę laisvo žaidimo, tai, palikus vaikus ramybėje, jie tikrai žais savaime. Vis tik tenka matyti, kad nuvažiavę į pievą ar prie upės, vaikai negali ten būti dėl įspūdžių stokos, dėl cheminių stimulų trūkumo“, - patirtimi dalinasi E. Kabošis.

„Dažnai tėvai vaikams taip ir kuria laimę - ryškiomis spalvomis, stipriais garsais, žaidimų kambariais, perpildytą cukrumi, persmelktą dopamino. Dėl to paskui vaikams sunku pastebėti laimę paprastuose dalykuose“, - papildo mokytojas. Todėl jis itin drąsina tėvus leisti vaikams patirti nuobodulį, galbūt iš pradžių šiek tiek užvesti juos ant kelio. Po kurio laiko vaikai pradeda pastebėti, kas įdomaus yra aplink juos. O tėvams svarbu siųsti žinią vaikams, kad jie geba užsiimti patys su savimi, kad jiems nereikia tėvų organizuotų veiklų.

„Išėjimas iš ekraninio pasaulio ir leidimas vaikui įlipti į medį, patirti žoles, vabalus, akmenis, purvą, srovę - visa tai ir yra žaidimų aikštelė, ypač mažesniame amžiuje. Vėliau, paaugliams, jau įspūdžiai susidaro iš to, kad jie įveikė kažkokį iššūkį“, - sako savo pašaukimą darbe su vaikais atradęs E. Kabošis.

Vasaros stovyklas miške vedantis mokytojas įsitikinęs, kad išmokę vaikus džiaugtis gamta, tėvai pakloja pamatą jų tvariai laimei. „Žmogus visada ras sau paguodą išėjęs pasivaikščioti. Patenkinus tai, laimė bus tvari“, - paprastai sako E. Kabošis.

Pinigai ir Laimė

Kaip sako Livita, tarp laimės ir pinigų tikrai lygybės ženklo dėti negalima. Norint būti laimingu, pasak merginos, žmogui reikia daryti tai, kas tikrai patinka, neužsistovėti vienoje vietoje, išmėginti naujus dalykus, kad ir kaip tai išvestų iš komforto zonos. Pati mėgstanti užsidirbti uogaujant, renkant vaistažoles, kuriant rankų darbo žaislus, Livita sako, kad tikrai labai malonu ir laimės prideda, kai gali nusipirkti tai, apie ką svajoji, už savo paties uždirbtus pinigus.

Paklausta, ar vaikams ir paaugliams reikalingas finansinio raštingumo mokymas, Livita sako, kad tikrai taip. Jai pritaria ir draugė Urtė, pridurdama, kad labai svarbu, kokioje aplinkoje žmogus auga. Urtė dalijasi savo pamąstymais apie tai, kad nereikėtų laimės ieškoti kitame žmoguje, jeigu nori patirti tikrą laimę. Ją derėtų bandyti pačiam susikurti, ieškoti, kas patinka, nesekant kitais, nekopijuojant: „Tikrai pagalvojus, jeigu ieškosi meilės ar laimės kitame, ji nebus tavo, ji bus kito žmogaus.

Milda Jacevičiūtė: „Šiandienos klausimas - ar pinigai yra laimė? Daug kas sako, kad pinigai laimės neatneša, bet aš esu kitokios nuomonės. Pirma, manau, turi pasiekti laimę be pinigų, nes taip ir yra, juk pasaulinės žvaigždės ne iškart buvo įžymybės. Jos sunkiai dirbo, kol tą pasiekė. Kai sunkiu darbu pasieksi, ko norėjai, tada ateis ir pinigai. Žinoma, jeigu gyveni vienas, neturi draugų ir taupai tuos pinigus, kad tiesiog jų turėtum, tada tikrai liūdna. O jeigu pinigus leisi naudingai? Pavyzdžiui, kelionėms, namams prie jūros ar kokiems įspūdžiams? Nemanau,kad kažkas tokiu atveju galėtų pasakyti, kad yra nelaimingas. Man laimę atneša kad ir toks paprastas daiktas kaip nauji aukštakulniai ar rankinukas.O jeigu sakysite, kad su tais pinigais negalima turėti tikrų draugų arba santykių, manau, klystate.

Gustas Stepanovas: „Manau, kad laimė ir pinigai yra ir susiję, ir ne. Už pinigus laimę (gal šiek tiek laimės) kaip ir gali nusipirkti, pavyzdžiui, daiktą, kurio taip ilgai norėjai ir laukei, arba tavo skoniui tinkamo, norimo maisto. Tik, sakyčiau, yra dvi laimės: nusiperkama ir nenusiperkama. Negali nusipirkti savo šeimos, draugų, mamos, tėčio laimės ir rūpesčio, nes tu turi pats ją patirti, o ne nusipirkti.

Erikas Zablackas: „Ar mūsų laimei reikia pinigų? Galima pradėti nuo to, kad pinigai neleidžia nupirkti neimeilės, nei draugų ir panašiai. Bet, turint pinigų, įmanoma pavalgyti, sušilti ir nusipirkti būtinų daiktų.Pinigai irgi gali sukelti laimės jausmą, kai mes valgome tai, ką seniai svajojome paragauti. Ir vis dėlto, kadbūtum tikrai laimingas, neužtenka tik pinigų. Kad būtum visiškai laimingas, gali padėti draugai, meilė ir šeima.

Tėvų Lūkesčiai ir Vaikų Laimė

Žinoma, nėra tėvų, kurie savo vaikui nelinkėtų laimės. Šios sąvokos turinį žmogus pripildo asmeninės patirties, jam priimtinų normų ir vertybių. Tėvai laimingi. Bet ar laimingas pats vaikas? Kuo vyresnis vaikas, tuo labiau jis gali priešintis to modelio primetimui. Turi kuo apsirengti, yra pavalgęs, ko paprašo - tą gauna. Vien materialinė gerovė vaiko nepadarys laimingo. Kur kas svarbesnis yra pasitikėjimas savimi ir tėvais, saugumo jausmas.

Vaikai nori jaustis mylimi ir mylėti. Jie turi savų tikslų, siekių ir norų, nepatenkintų savo raiškos galimybių. Tėvai bando apsaugoti vaikus nuo skaudžios patirties... Ir nusprendžia už juos. Neleidžia patiems pasirinkti. Reikalauja iš vaikų to, ko patys nesugebėjo pasiekti. Primesti lūkesčiai vaikus verčia jaustis nelaimingus. Ar tikrai geriau žino? Tėvai, nepraradę emocinio, psichologinio ryšio su savo vaikais, nepraranda ir intuicijos. Jie mato iš akių. Svarbu kuo dažniau į tas akutes pažvelgti.

Jeigu mokymasis vaikui tėra nemalonus darbas, kurį turi atlikti, kad negautų pylos, tai jis ir mokysis tik iš baimės. Bausmė tik laikinai atgraso nuo netinkamo elgesio, šiuo atveju - nesimokymo. Svarbiausia - išsiaiškinti, kodėl vaikas nenori mokytis. Galbūt jis nesupranta mokomosios medžiagos? O gal problemos slypi pačioje šeimoje? Šioje situacijoje tėvams reikia turėti kantrybės. Leisti vaikui suprasti, kad juo pasitikima. Pradžioje būtina kontrolė kiekvieną dieną, vėliau atliktus namų darbus galima tikrinti nereguliariai.

Kaip Mokslininkai Aiškina Vaikų Laimę

Mokslininkai įsitikino, kad meile ir parama grįstas laisvas auklėjimas teigiamai veikia vaikų ateitį - suaugę jie jaučiasi laimingi bei lydimi sėkmės. Paaiškėjo, kad vaikams, kurių auklėjimas remiamas meile ir palaikymu, tai yra kai tėvai su juo daug laiko praleidžia kartu, pasitiki atžala, nuolat domisi jo gyvenimu, ateityje geriau sekasi darbe, mokamas didesnis atlyginimas.

Kobės universiteto mokslininkai apie santykius su tėvais vaikystėje bei auklėjimo metodus apklausė 5 tūkstančius moterų bei vyrų.

Auklėjimo Metodai:

1. Remiamasi meile ir palaikymu.
2. Griežtas auklėjimas. Vaikas pats nieko nesprendžia, juo nepasitikima, nuomonės neklausiama, nustatytos griežtos taisyklės, dažnai baudžiama.
3. Remiasi pasitikėjimu, nebaudžiama, tėvai ir vaikas pakankamai daug laiko būna kartu.
4. Visiška laisvė: ir tėvai, ir vaikas gyvena skirtingus gyvenimus, labai mažai leidžia laiko kartu.
5. Autoritarinis metodas: vaikas nelabai mylimas, dažnai baudžiamas, juo nepasitikima.

Paaiškėjo, kad auklėtiems pagal pirmąjį metodą žmonėms dabar geriau sekasi darbe, mokamas didesnis atlyginimas. Jie jaučiasi daug laimingesni už pagal kitus metodus išauklėtus bendraamžius.

Amerikos pediatrų akademijos specialistai po ilgo tyrimo nustatė, kad gerai vaiko psichikos raidai didžiulę įtaką turi tėvo vaidmuo. Jis itin svarbus skatinant atžalą ieškojimams bei rizikai. Mama visų šių funkcijų negali atlikti, nes ji vaikui suteikia saugumo ir nuspėjamumo jausmą. Pastebėta, kad abiejų tėvų reguliarus bendravimas su atžala šiai padeda suaugus išvengti elgesio problemų.

Johnso Hopkinso universiteto Blumbergo visuomenės sveikatos mokyklos tyrėjai pastebi, kad pandemijos metu paaugliams padaugėjo mitybos ir miego sutrikimų, tačiau kartu vaikai patyrė mažiau patyčių ir daugiau laiko praleido su šeima - taigi buvo ir pozityvių pandemijos veiksnių.

Pasak doc. dr. A.Adler, vaikai labai įvairiai supranta laimę. „Kai vaikas yra laimingas, jis šypsosi, žaidžia, džiaugiasi kitais. Jiems svarbus - savigarbos, vertės pajautimas ir, žinoma, ryšys su žmonėmis ar augintiniais - pajautimas, kad tave priima. Kartais didžiausia laimė yra žaisti kartu, praleisti laiką ir visiškai nesvarbu kažką už tai gauti. Tiesa, visuomet reikia prisiminti, kad laimė - ne konstanta.

Draugystės Svarba

Tyrimai rodo, kad viena iš laimės sudedamųjų dalių yra pozityvūs santykiai su kitais. Vaikams yra svarbu turėti draugų, taip formuojasi adaptacija kultūroje, integruojamos socialinės normos, formuojasi jų suvokimas. Pasak A.Šiautkulienės, mokslininkai pabrėžia, kad draugystės kokybė yra svarbesnis elementas nei draugystės tinklas.

Doc. dr. Tiesa, pradėti draugiškus santykius kartais gali pasirodyti ne taip jau ir lengva. „Tyrimai rodo, kad draugystę vertinti reikėtų kaip kultūrinį ir kolektyvinį procesą, kur vaikai nuolat kuria kontaktus su realybe, formuoja santykius su žmonėmis ar daiktais. Tai neišvengiamas procesas. Tik vaikų socialinių kontaktų mezgimo būdai yra skirtingi. Vieni lėtai juda kitų vaikų link, įsižiūri į kiekvieną iš jų, o kiti vaikai yra labai draugiški iš karto ir aktyviai bendrauja su visais.

Vaikams padedant susidraugauti svarbus artimųjų palaikymas, tačiau psichologai pataria būti jautriais drąsinant vaikus užmegzti draugystes su kitais. Vaikai gali natūraliai įsitraukti į žaidimą ir taip megztis draugystės“, - teigia doc. dr.

Auklėjimo Metodas	Poveikis Vaikui
Remiamasi meile ir palaikymu	Laimingesni, geriau sekasi darbe, didesnis atlyginimas
Griežtas auklėjimas	Mažesnis pasitikėjimas savimi, daugiau problemų
Visiška laisvė	Mažiau ryšio su tėvais, galimos elgesio problemos

žymės: #Vaikiska

Panašus:

• Bokso kriaušė vaikiška: lavinkite jėgą, koordinaciją ir pasitikėjimą savimi!
• Parduodu vaikišką traktoriuką: skelbimai, kainos, patarimai perkant
• Naudota vaikiška lova: kaip išsirinkti saugiai ir ekonomiškai?
• Neįtikėtinai Gardūs ir Sveiki Kūdikų Keksiukai – Tobuli Desertai Visai Šeimai!
• Plaukimo stovykla vaikams: nauda, pasirinkimas ir atsiliepimai