Vaikų perkaitimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Karštomis vasaros dienomis, ypač jei aktyviai leidžiame laiką saulės atokaitoje ir geriame nepakankamai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Deja, kartais taip ir nepavyksta išgarinti susikaupusios šilumos ir tuomet ištinka vadinamasis šilumos smūgis. Tai pavojinga būklė, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, galinti sukelti dehidrataciją ir gyvybiškai svarbių organų pakenkimus.

Varginanti kaitra yra kur kas pavojingesnė vaikams nei suaugusiesiems. Jų kūnas negali prisitaikyti prie temperatūros pokyčių taip greitai, kaip tai geba padaryti suaugusiųjų. Vaikų organizmo atsivėsinimo mechanizmai yra prasčiau išvystyti, jie mažiau prakaituoja ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau. Dėl to jaunesnio amžiaus vaikams kyla didesnė rizika perkaisti ir sunegaluoti.

Kodėl ištinka šilumos smūgis?

Įprastai šį perteklių organizmas pašalina prakaituodamas. Dėl savo unikalios fiziologijos vaikai jautresni temperatūrų svyravimams, jų termoreguliacija labili ir nesubrendusi, jie mažiau prakaituoja. Vaikų kūno paviršiaus plotas, palyginus su svoriu, daug didesnis nei suaugusiųjų. Visa tai lemia, kad karštu oru mažieji, ypač vaikai iki 4 m., labiau linkę perkaisti.

Be to, tai, kad vaikas nėra tiesioginėje saulėje, nereiškia, kad jis saugus. Perkaitimo riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas). Dar didesnę riziką patiria nutukę vaikai, neseniai persirgę kokia nors ūmia liga (ypač jei vėmė ar viduriavo), vartojantys antihistamininius preparatus.

Itin pavojingas vaikams ir senjorams. Perkaitimas itin pavojingas vaikams, ypač kūdikiams ir mažamečiams, taip pat vyresniems nei 75 metų žmonėms. Vaiko organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Tuo tarpu senjorams itin pavojingas skysčių netekimas, dėl kurio gali sutrikti kraujo krešumas, kyla trombozės, hipertenzinės krizės rizika, galinti baigtis miokardo infarktu ar ūminiu insultu.

Pasak gydytojos, perkaitimas taip pat pavojingas ir sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, kenčiantiems dėl nutukimo, turintiems skydliaukės sutrikimų.

Perkaitimo simptomai

Perkaitimą nesunku supainioti su peršalimo ligomis. Jam būdingi tokie simptomai kaip bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra (net iki 40 laipsnių). Ištikus šilumos smūgiui būdingi ir tokie simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, gali prasidėti viduriavimas. Perkaitusį žmogų dažnai kamuoja stiprus troškulys, apima mieguistumas, vangumas, gali sutrikti orientacija aplinkoje, darosi sunku eiti.

Taip pat perkaitimui būdinga ir paraudusi karščiuojanti oda, padažnėjęs širdies plakimas. Saulės smūgį patyrusiam žmogui būdinga itin aukšta kūno temperatūra, kuri gali pakilti iki 40°C ir daugiau, taip pat stiprus galvos skausmas, negilus, tačiau dažnas kvėpavimas, karšta, paraudusi ir sausa oda, neretais atvejais netenkama sąmonės. Esant pykinimui, vėmimui atsigulkite ant šono.

Pagrindiniai perkaitimo požymiai:

• Troškulys
• Karščiavimas
• Galvos svaigimas
• Pykinimas, vėmimas
• Galvos, raumenų skausmai
• Bendras silpnumas
• Kartais net sąmonės praradimas

Dėl gausaus prakaitavimo oda lipni, vėsi, drėgna, gali būti pašiurpusi, nors aplinkoje šilta. Vaikas gali būti vangus, jo nedomina įprastiniai žaidimai. Kūdikiai mažiau šlapinasi (mažiau sunaudojama sauskelnių nei įprastai), verkia be ašarų, matomas įdubęs didysis momenėlis.

Kaip apsisaugoti nuo perkaitimo?

Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką - vartoti pakankamai skysčių. Karštomis dienomis verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį, riboti saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų vartojimą, kurie, atvirkščiai, skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Dažniau atsigerti pasiūlykite ir mažiems vaikams, ypač jei šie dar nemoka patys paprašyti arba yra pernelyg pasinėrę į žaidimus.

Karštomis dienomis rekomenduojama riboti ir fizinę veiklą. Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare. Karštomis dienomis gydytoja pataria dėvėti ir tinkamą aprangą - rinktis laisvus, šviesius, orui laidžius natūralių audinių drabužius, nepamiršti dėvėti kepurės ar kito galvos apdangalo. Prieš miegą gerai išvėdinkite patalpas, o miego metu užtikrinkite oro cirkuliaciją kambaryje.

Spąstais gali tapti vaikiškas vežimėlis. Tai viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų vasarą. Kai lauke kaitina saulė, uždaras kūdikio vežimėlis gali virsti kone šiltnamiu. Uždengus jį audiniu, vežimėlyje sutrinka oro cirkuliacija ir taip dar labiau padidinama perkaitimo rizika. Vasarą ypač svarbu pasirūpinti, kad vežimėlyje cirkuliuotų šviežias oras - rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, vietoj audinio - specialų skėtį nuo saulės, pridengti nebent itin plonu ir laidžiu audiniu užtikrinant, kad į lopšį pateks pakankamai šviežio oro.

Pasak jos, perkaitimo spąstais gali tapti ir automobilis, todėl niekada nereikėtų jame palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam. Stovinčiame automobilyje oras gali įkaisti net iki 40 laipsnių, o didžiausias temperatūros šuolis fiksuojamas jau per pirmas 5 minutes nuo automobilio užrakinimo.

Prevencinės priemonės:

• Jei lauke karšta, dažniau kūdikiui siūlyti žįsti krūtį ar duoti adaptuoto pieno mišinio.
• Vyresniems vaikams dažniau siūlyti gerti, net kai jie nejaučia troškulio. Geriausias gėrimas - negazuotas vanduo.
• Leiskite žaisti lauke ar sportuoti tik atstačius skysčių deficitą. Pakankamas skysčių kiekis parai normaliomis sąlygomis vaikams iki 2 m. yra apie 500 ml, 2-10 m - 1 l, vyresniems nei 10 m - 2 l.
• Sekite savo vaiko skysčių balansą. Vaikus galima sverti dienos pradžioje ir pabaigoje - jei svoris krenta - skysčių netenkama. Kitas metodas - stebėti vaiko šlapimo spalvą. Jei jis tamsus, o ne skaidrus ar šviesiai gelsvas - vystosi skysčių deficitas.
• Kūdikius ir vaikus rengti lengvais, natūralių medžiagų (sintetinės blogai praleidžia orą), šviesiais, laisvais drabužėliais, būtinai naudoti galvos apdangalus ir apsaugą nuo saulės.
• Vengti būti lauke karščiausiu paros metu (tarp 11-16 val.) ar laikytis šešėlyje.
• Niekada nepalikti vaikų vienų automobilyje, net trumpam. Kai lauko temperatūra siekia apie 34oC, vos per 20 min automobilyje ji gali pakilti iki 52oC.
• Neuždengti automobilinių kėdučių ar vežimėlių sunkiais audeklais, nes tai trikdo oro cirkuliaciją. Tam yra specialių orui laidžių apsaugų nuo saulės.

Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui

Stipriai sukaitus rekomenduojama persikelti į vėsesnę patalpą ar šešėlį, pailsėti, lėtai gurkšnojant išgerti vandens. Jei pasireiškė šilumos smūgiui būdingi simptomai - padažnėja pulsas, pykina, žmogus netenka sąmonės, - būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, perkelkite perkaitusį žmogų į kuo vėsesnę vietą, nuvilkite drabužius.

Jei žmogus sąmoningas, duokite atsigerti, stenkitės sumažinti kūno temperatūrą - apšlakstykite vėsiu vandeniu, apklokite vėsiu vandeniu sudrėkintais rankšluosčiais. Jei žmogus neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, patikrinkite ar kvėpuoja, kritiniu atveju imkitės pirminio gaivinimo.

Jei jūs ar šalia esantis žmogus perkaista saulėje labai svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kad nedelsiant sumažinti kūno temperatūrą bei išvengti tolimesnių pasekmių. Dalinamės patarimais, ką daryti perkaitus saulėje ar šiltoje aplinkoje:

1. Eikite į vėsią vietą - pajutus perkaitimo saulėje simptomus nedelsiant išeikite iš stipriai saulės veikiamos vietos ir persikelkite į pavėsį, namus ar šalia esantį pastatą, kuriame oro temperatūra būtų žemesnė.
2. Atvėsinkite kūną - jei turite galimybę, nusirenkite viršutinius drabužius, pasidarykite šaltą kompresą (pvz.: suvilgykite šaltu vandeniu rankšluostį ar kitą medžiagą) bei pridėkite jį prie galvos, galinės kaklo dalies, alkūnių linkių ar kirkšnių. Tokiu būdu atvėsinsite kūną bei odą. Gulėkite šiek tiek pakelta galva.
3. Stenkitės vaikščioti kuo mažiau, nes dėl silpnumo ar koordinacijos sutrikimo galite nukristi ir susižeisti.
4. Gerkite vėsius skysčius - mažais gurkšniais iš lėto gerkite vandenį, kad nesukelti pykinimo.
5. Nedelsiant kvieskite greitąją medicininę pagalbą, jeigu sutrinka sąmonė, koordinacija, kvėpavimas, atsiranda traukuliai, temperatūra sparčiai kyla arba nekrenta žemiau 38°C, dažnėja vėmimas, intensyvėja simptomai ar būklė blogėja.
6. Pasikonsultuokite su gydytoju nepaisant simptomų stiprumo.

Pastebėjus perkaitimo požymius vaiką reikėtų nunešti ar nuvesti į ramią vėsią patalpą, kondicionuojamą automobilį ar pavėsį, duoti atsigerti vėsių skysčių (geriau - su gliukoze ir elektrolitais, jų neturint - paprasto vandens ar skiestų sulčių (santykiu 1:4), skatinti gerti dažnai. Kiek įmanoma, išrengti. Žindomiems kūdikiams taikomos tos pačios priemonės, kuo dažniau siūloma krūtis.

žymės: #Vaika

Panašus:

• Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
• Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
• Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
• Ar karščiavimas dygstant dantims – tiesa ar mitas? Sužinokite viską čia!
• Neįtikėtini Liaudies Medicina Patarimai: Kaip Greitai Išgydyti Gerklės Užkimimą Natūraliai!