Dažnai tėvai susiduria su situacija, kai vaikas atsisako valgyti mėsą. Tai gali kelti nerimą, nes mėsa yra svarbus baltymų ir geležies šaltinis. Tačiau, ką daryti, jei vaikas kategoriškai atsisako mėsos? Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip spręsti šią problemą ir užtikrinti, kad vaikas gautų visų reikalingų medžiagų.
Kodėl vaikas gali nevalgyti mėsos?
Priežastys, kodėl vaikas atsisako mėsos, gali būti įvairios:
- Skonio pojūčiai: Vaikui gali nepatikti mėsos skonis, tekstūra ar kvapas.
- Psichologiniai veiksniai: Vaikas gali atsisakyti mėsos dėl baimių, susijusių su maistu, išrankumo ar noro pademonstruoti savarankiškumą.
- Mitybos įpročiai: Vaikas gali perimti vegetariškos mitybos tradicijas iš tėvų arba būti įpratęs prie saldžių užkandžių, kurie mažina apetitą.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo mėsos?
Štai keletas patarimų, kaip elgtis, jei vaikas atsisako valgyti mėsą:
1. Pasitarkite su gydytoju
Aptarkite vaiko mitybą su gydytoju, ypač jei vaikas nevalgo mėsos. Paprašykite išsamesnio kraujo tyrimo, kuris parodytų ne tik geležies kiekį, bet ir jos atsargas. Susitarkite su gydytoju, kad vaikui kraujo tyrimą atliksite dažniau, nei įprasta - kartą per pusę metų ar dar dažniau.
2. Pakeiskite mėsą kitais produktais
Jei vaikas nevalgo mėsos, stenkitės pakeisti tuos produktus, kuriuos jis valgo, geresnės kokybės analogais. Jei vaikas nevalgo mėsos, stenkitės pakeisti tuos produktus, kuriuos jis valgo, geresnės kokybės analogais. Gyvūninę mėsą gali pakeisti kalakutiena, žuvis. Geriau tinka gėlųjų vandenų žuvys.
3. Didinkite geležies kiekį mityboje
Jeigu vaikas visiškai nevalgo raudonos mėsos, jo racione turi būti daug geležies bei vitamino C (jis pagerina geležies įsisavinimą) turinčio maisto. Kraujodarai svarbių medžiagų, kurių yra mėsoje, yra ir kiaušiniuose, tad jei vaikas nevalgo mėsos, daugiau patiekalų gaminkite iš kiaušinių. Vaikas per dieną turėtų suvalgyti bent 2 porcijas produktų, kuriuose gausu geležies. Išstudijuokite lenteles, kuriose parašytas geležies kiekis produkte.
4. Būkite kantrūs ir rodykite pavyzdį
Tėvai turėtų apsišarvuoti kantrybe - tai laikinas periodas ir tokie vaiko pasikeitimai yra laikomi normaliais. Kalbėkime su jais kaip su lygiaverčiais, diskutuokime, analizuokime, koks maistas palankus, koks ne, rodykime pavyzdį ir vaikai valgys sveikai. Pabandykite! Pirmiausia suaugę šeimos nariai turėtų atsigręžti į savo lėkštę, o vaikams neliks nieko kito, tik prisitaikyti.
5. Sudarykite tinkamas mitybos sąlygas
Todėl būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą visos ugdymo įstaigos bendruomenės. Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti - duokime, kai vaikas sako “Aš sotus” - leiskime jam baigti. Pasirinkimas galimas tik tarp sveikatai naudingų patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio.
6. Didinkite vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą
Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveikatai palankų. Būtina kalbėtis su vaiku, kad toks maistas nepalankus imunitetui ir gali būti susijęs su peršalimo ligomis, skaudančiu pilvuku, galvos skausmu, sugedusiais dantims ir pan. Žinių apie mitybą praplėtimas tiek jums, tiek vaikams padės vidumi pajausti prasto maisto įtaką jūsų sveikatai.
7. Patiekite maistą patraukliai
Vaikui labai svarbu, kaip maistas atrodo, ir tik tada jis renkasi: valgys ar ne. Su kuo tai gali būti susiję? Su malonumo jausmu. Vaikai - mažieji estetai. Todėl kur kas mieliau valgys patiekalą, kuris pateiktas patraukliai, įdomiai ir žaismingai.
8. Venkite prievartos
Niekuomet nereikia maitinti per prievartą, nes yra svarbu, kad valgymas būtų susijęs su maloniomis emocijomis. Nereiktų siūlyti. Jei 10 min. nevalgo patiekto valgio, maistą galima nuimti nuo stalo. Vaikas turi rinktis, ką valgyti, už valgymą ar nevalgymą nereikia nei bausti, nei skatinti. Tegul vaikas valgo tada, kai pajaus alkio jausmą.
Mėsos svarba vaiko mitybai
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė kategoriškai neigia šį mitą. „Neduoti vaikui mėsos - tai jį žaloti. Patys suaugusieji atsisakyti mėsos produktų gali, bet su vaikais taip elgtis negalima. Tai priklauso nuo mėsos rūšių. Mėsoje yra visaverčių baltymų, kurie yra reikalingi vaikui augant. Tai kiekvienos žmogaus organizmo ląstelės statybinė medžiaga. Su mėsa vaikas gauna ir daug riebalų, kurie naudojami energijai, ir mineralinių medžiagų, mikroelementų, makroelementų, geležies, vitaminų.“
Jei vaikas ilgai negauna kurio nors produkto, taip pat ir mėsos, tai gali atsiliepti jo sveikatai. Sunerimti gydytoja dietologė pataria tuomet, kai pasikeičia vaiko elgesys.
Patarimai, kaip įtraukti mėsą į vaiko mitybą
- Paslėpkite mėsą: Sumalkite mėsą ir sumaišykite ją su kruopomis arba įdėkite į daržovių troškinius.
- Pasiūlykite skirtingus mėsos paruošimo būdus: Išmėginkite kitokius mėsos paruošimo būdus. Jei vaikas nemėgsta troškinio su mėsa ar kotleto, išmėginkite kitokius jų paruošimo būdus.
- Pasiūlykite skirtingas mėsos rūšis: Aišku, verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos, gal tai padės.
Lentelė: Geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose
Šioje lentelėje pateikiamas geležies kiekis skirtinguose maisto produktuose:
| Maisto produktas | Geležies kiekis (mg/100g) |
|---|---|
| Jautiena | 3.1 |
| Vištiena | 0.7 |
| Kiaušiniai | 1.8 |
| Špinatai | 2.7 |
| Lęšiai | 3.3 |