Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kai kūdikis gimsta, tėvams smalsu, kokios spalvos akis jis paveldėjo - mamos ar tėčio. Tačiau medikams daug svarbiau, kad vaiko akys būtų sveikos. Yra įvairių priežasčių, dėl kurių kūdikiui gali atsirasti kraujosruva ant voko. Panagrinėkime pagrindines priežastis ir galimus sprendimo būdus.

Kraujosruvos Akyje Priežastys

Kauno klinikų gydytoja oftalmologė Aušra Povilauskienė sako, kad priežasčių, dėl kurių trūksta akies kraujagyslės, būna įvairių, tačiau dažniausios - kardiologinės: pernelyg aukštas arba kintantis kraujo spaudimas. Gydytoja vardija ir kitas priežastis:

  • Cukraligė, kurios metu būna silpnos kraujagyslių sienelės.
  • Intensyvus kosulys, vėmimas, vidurių užkietėjimas.
  • Nėštumas, kai padidėja pilvo spaudimas.
  • Trauma.
  • Kraujo krešumo sutrikimai, kurie dažniausiai atsiranda žmonėms, sergantiems kraujo ligomis: leukemija, hemofilija.

A. Povilauskienė aiškina, kad kraujosruva akyje gali atsirasti ir vartojant kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, aspiriną ar varfariną. Oftalmologė taip pat išskiria ir atvejus, kada priežastys - neaiškios: „Tada visko išklausiame, o jei pacientas atsako neigiamai, akcentuojame, kad galbūt silpnos kraujagyslių sienelės ir skiriame gerti vitaminų, kurie sustiprina, liaudiškai tariant, „vamzdžius.“

Kraujavimo Intensyvumas Ir Simptomai

Jos žodžiais, jei kraujas akyje išsilieja dėl kosulio, vėmimo, vidurių užkietėjimo, tada kraujosruvos atsiras abejose akyse, jei tai kiti atvejai - bus pažeista tik viena akis. Kraujavimo intensyvumas, kaip teigia A. Povilauskienė, taip pat gali būti įvairus: nuo nedidelės dėmelės, iki išsiliejusio kraujo aplink visą akies obuolį.

Pašnekovė aiškina, kad greta kosmetinių akies pokyčių gali atsirasti ir kitų simptomų, tačiau tai nutinka ne kiekvienu atveju: „Jeigu trūkusi smulki paviršinė kraujagyslė po akies jungine, jokių kitokių blogumų žmogui neturi būti. Aišku, vienu metu gali pakraujuoti ir po jungine, ir į akies vidų - stiklakūnį. Tokiais atvejais atsirastų kitokių nusiskundimų.“ Jos minimi skundai gali būti įvairūs, tačiau dažniausias - pablogėjęs matymas.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Gydytojos teigimu, kraujosruvoms atsirandant dažnai, reikia kreiptis pas gydytoją, tačiau okulistas čia padėti gali mažai. „Reikia, kad šeimos gydytojas ištirtų krešumo rodiklius, kad padarytų bendrą kraujo tyrimą, pažiūrėtų, ar nėra kraujo ligų, pasektų kraujo spaudimą ir ištirtų, ar neturime cukraligės. Jeigu tyrimai geri, tada reikia galvoti: gal yra silpnos kraujagyslių sienelės ir reikia pavartoti preparatų su vitaminu C“, - tikina oftalmologė.

A. Povilauskienė sako, kad į gydytoją reiktų kreiptis tada, kai atsiranda kiti simptomai, tokie kaip matymo pablogėjimas ar skausmas sukiojant akies obuolį.

Subkonjunktyvinis Kraujavimas

Labiau žinomas kaip trūkusi akies kraujagyslė, subkonjunktyvinis kraujavimas atsiranda, kai pratrūksta viena iš smulkiųjų kraujagyslių, esančių tiesiai po plonu akies apsauginiu sluoksniu (jungine), ir susidaro raudona išsiliejusio kraujo dėmelė ant baltosios akies dalies (skleros). Nors atrodo ir skamba grėsmingai, ši būklė, kai akies paviršiuje trūksta kraujagyslė, nesukelia skausmo ir dažniausiai yra nepavojinga.

Simptomai

Akivaizdžiausias simptomas yra raudona dėmelė ant baltosios akies dalies. Gali atrodyti bauginančiai, ir gali būti didesnė, jei vartojate tokius vaistus kaip aspirinas ar varfarinas, kurie veikia kraujo krešėjimą, tačiau jaudintis neverta. Išskyrus šį, nepatirsite jokių kitų subkonjunktyvinio kraujavimo simptomų. Nejausite jokio skausmo ir tai neturės jokios įtakos Jūsų regėjimui. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pilnumo pojūtis akyje arba pojūtis tarsi į akį būtų patekę smėlio.

Priežastys

Akies kraujagyslės trūkimas gali įvykti spontaniškai ir ne visada įmanoma nustatyti tikslią to priežastį, tačiau kai kurios subkonjunktyvinio kraujavimo priežastys gali būti:

  • Įtampa, kosulys ar čiaudulys.
  • Akies sužalojimas.
  • Akių operacija.
  • Aukštas kraujo spaudimas.

Diagnostika Ir Gydymas

Tais atvejais, kai subkonjunktyvinis kraujavimas įvyko spontaniškai, diagnozavimas yra gana nesudėtingas, reikia tik patyrusio gydytojo. Tačiau jei turėjote kokių nors akių operacijų, akies ar galvos traumų ar įtariate, kad kažkas galėjo patekti į akį, tuomet reikia išsamesnės apžiūros.

Daugeliu subkonjunktyvinio kraujavimo atvejų neprireikia jokio gydymo, nes, įprastai, jis praeina savaime po poros savaičių. Jei jaučiate ar dirginimą ar pojūtį, tarsi akyse būtų pripilta smėlio, galite pavartoti drėkinamuosius akių lašus. Jei trūkusi kraujagyslė atsirado dėl akies sužalojimo, turėtumėte kreiptis pas savo akių specialistą, kad įsitikintumėte, jog akyje nėra stipresnių sužalojimų.

Kitos Kūdikių Akių Problemos

Gimstant plėvelė kanalėliuose turi suplyšti, kad ašaros sutekėtų į maišelį prie nosies. Kartais ši plėvelė lieka sveika. Ir net ne vienos, bet abiejų akių. Tada kampuose prisikaupia pūlių, o jos pačios būna sklidinos skysčio. Nosis nėra vilgoma ašaromis ir naujagimiui sunku kvėpuoti, gali prireikti itin skubios pagalbos kuo greičiau atverti ašarų latakus.

Jei vaikas nedūsta, galima palaukti iki trijų mėnesių. Atliekant procedūrą skiriamas vietinis nuskausminimas, latakams išvalyti užtenka vos kelių minučių. Po procedūros akys nustoja ašaroti ir pūliuoti.

Jei naujagimis gimsta sirgdamas akių uždegimu, akys gali ne tik pūliuoti. Gali skirtis vyzdžių dydis, rainelių spalva, o baltmė būti paraudusi. Vėliau akių junginės uždegimu (konjunktyvitu) mažylis gali susirgti į jas patekus bakteriniam ar virusiniam užkratui. Jei uždegimą sukelia bakterijos, akys parausta, ašaroja, pūliuoja, rytais vokai būna sulipinti traiškanų, o sergant virusinės kilmės uždegimu jos nepūliuoja arba pūliuoja mažai, išskyros būna vandeningos. Tinkamai (kaip skyrė gydytojas) lašinant ir laikant vaistukus uždegimas nesunkiai išgydomas.

Dažno kūdikio akys ne pūliuoja, o tik traiškanoja. Neretai tėvams atrodo, kad kūdikis žvairuoja. Toks įspūdis gali kilti, kai dalį akies (šalia nosies) dengia trečiasis vokas ir nematyti akies obuolio baltmės arba yra užkritęs vienos akies vokas, labiau įkritusi viena akis. Kūdikio akyčių judesiai iki dviejų keturių mėnesių dar nesuderinti, nėra abiakės regos, todėl vaikelis gali žvairuoti. Ryšys tarp akių atsiranda maždaug antrą mėnesį. Kai akių raida tampa įprasta, jos niekur „nebeklaidžioja“, žvairumo įspūdis dingsta.

Tačiau jei tėvams neramu, gali ir anksčiau kreiptis į vaikų okulistą. O jei sulaukęs trijų mėnesių vaikas vis tiek žvairuoja, gydytojo konsultacija tiesiog būtina. Vaikui iki vienų metų daug dažniau akytės pakrypsta dėl raumenų pokyčių. Jei taip nutinka, mažylį reikia operuoti, kai sulaukia dvejų ketverių metukų.

Kai vaikas žvairuoja dėl didelės toliaregystės, trumparegystės ar astigmatizmo, liga išnyksta laiku paskyrus akinius arba pradėjus dengti sveiką akį (kad žvairoji įprastų prie darbo), mankštinti. Bet kartais prireikia operacijos (sulaukus vienų ar trejų metukų).

Blefaritas

Blefaritas - tai vieno ar abiejų vokų krašto uždegimas. Neretai blefaritas apibūdinamas kaip lėtinė akies patologija, kuriai būdinga voko uždegimas ir protarpiniai ligos paūmėjimai. Anatomiškai skiriami du blefarito tipai- priekinis ir užpakalinis.

Simptomai ir požymiai

Blefaritu sergantys pacientai gali nejausti jokių simptomų ir kreipiasi į gydytoją tik todėl, kad akių vokai yra paraudę ir negražiai atrodo. Kitiems pacientams būdingi akių sudirgimo simptomai. Dažniausiai pasitaikantys pacientų nusiskundimai yra:

  • Akių paraudimas
  • Ašarojimas ar akių sausumas
  • Smėlio ar deginimo pojūtis akyse
  • Akies vokų niežulys
  • Vokų paraudimas, patinimas
  • Traiškanotos, sulipę blakstienos ryte
  • Pleiskanojanti vokų oda
  • Šviesos baimė
  • Pablogėjęs matymas

Gydymas

Svarbiausia blefarito gydyme yra paciento mokymas. Kadangi blefaritas yra lėtinė akių būklė, todėl gydymo tikslas yra palengvinti ligos paūmėjimo simptomus ir išvengti ar kiek įmanoma sumažinti ligos pasikartojimus.Gydant blefaritą, svarbu tinkama ir ilgalaikė vokų krašto higiena. Nuo pačio voko krašto (ne nuo voko odos) turi būti pašalinamos prilipusios pleiskanos, traiškanos, nuvalomos liaukų žiotys. Valymui naudojamas paprastas vanduo, į vandenį galima įpilti vaikiško šampūno. Valant voko kraštą, stengtis neliesti akies obuolio. Nuvalius voko kraštą, ant voko dedami šilti kompresai. Kompresai suskystina Meibomo liaukos sekretą ir pagerina jo nutekėjimą. Esant ūmiam blefaritui, kompresai turėtų buti laikomi 5-10 minučių ir dedami 2-4 kartus per dieną, o tarp paūmėjimų juos reikia dėti rečiau.

Konjunktyvitas

Konjunktyvitu vadinamas junginės − skaidrios gleivinės plėvelės, dengiančios vidinį vokų paviršių ir akies obuolį iki limbo, kur odena pereina į rageną, − uždegimas. Junginės liaukos gamina sekretą su antikūnais, jis padeda išlaikyti akies drėgnumą ir apsaugo nuo infekcijų. Konjunktyvitai skirstomi į kelias pagrindines grupes: infekcinius (virusinius, bakterinius) ir neinfekcinius (alerginius, toksinius).

Dažniausia priežastis yra virusinė ar bakterinė infekcija. Konjunktyvitą taip pat gali sukelti cheminiai dirgikliai, vaistai ar alergija.

Infekciniai konjuktyvitai

Virusinis konjunktyvitas

Virusinis konjunktyvitas prasideda staiga. Svetimkūnio jausmas akyje, junginės hiperemija, pasireiškiantys folikulai vokų junginėje, serozinės išskyros junginės maišelyje, junginės plėvės, periorbitinis skausmas. Konjunktyvitas dažniausiai prasideda vienoje akyje, vėliau pažeidžiama ir antroji.

Bakteriniams konjunktyvitams

Būdinga staigi pradžia, svetimkūnio jausmas akyse, junginės hiperemija, chemozė, pasireiškiančios junginės papilos ir folikulai, junginės maišelyje pūlingos išskyros. Bakteriniai konjunktyvitai nuo virusinių skiriasi tuo, kad būna daug daugiau išskyrų ir patinsta vokas. Nuo išskyrų rytais dažnai sulimpa vokai. Gonokokinio konjunktyvito atveju būna bendri simptomai: karščiavimas, preaurikulinė limfadenopatija, sąnarių skausmai. Bakteriniai konjunktyvitai skirstomi į ūminius, poūmius ir lėtinius.

Neinfekciniai konjuktyvitai

Alerginiai konjunktyvitai

Yra kelių rūšių:

  • sezoninis konjunktyvitas (šienligė) ir lėtinis konjunktyvitas;
  • gigantiškų papilių konjunktyvitas;
  • pavasarinis (vernalinis) keratokonjunktyvitas;
  • atopinis keratokonjunktyvitas;
  • kontaktinis konjunktyvitas.

Gydymas

Virusinis konjunktyvitas

Specifinio virusinio konjunktyvito gydymo nėra. Antibiotikų lašai apsaugo nuo antrinės bakterinės infekcijos − antibiotikų lašai skiriami vietiškai 4 kartus per dieną 1-2 savaites. Virusinių konjunktyvitų nereikėtų gydyti kortikosteroidų lašais.

Bakterinis konjunktyvitas

Skiriami plataus spektro antibiotikų lašai vietiškai 4-6 kartus per dieną 1-2 savaites. Būklei negerėjant 2-3 dienas, būtina akių gydytojo konsultacija. Gonokokinio konjunktyvito atveju skiriami antibiotikai sistemiškai.

Alerginis konjunktyvitas

Būtina nutraukti kontaktą su alergenu, tinka šalti kompresai. Skiriama tukliųjų ląstelių stabilizatorių lašų, vietinių antihistamininių preparatų, kortikosteroidų lašų vietiškai; sunkiais atvejais skiriama sisteminių antihistamininių vaistų, trumpas vietinio veikimo kortikosteroidų kursas. Galima skirti ir kortikosteroidų tepalų. Jų, kaip ir kitų tepalų, geriau skirti nakčiai, atsargiai - glaukoma ir katarakta sergantiems pacientams.

Svarbu kreiptis į specialistą, jei pastebėjote bet kokius neįprastus simptomus ar pokyčius kūdikio akyse. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti rimtesnių problemų ateityje.

žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu

Panašus: