Vaikų Karščiavimas: Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Karščiavimas yra natūrali organizmo imuninės sistemos reakcija, o ne liga. Normali vaiko organizmo vidaus temperatūra turi būti nuo 36 iki 37 °C. Jeigu kūno temperatūra kiek pakyla ir siekia 37-38 °C, manoma, kad vaiko kūno temperatūra yra pakilusi. Karščiavimas yra būklė, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38° C (matuojant tiesiojoje žarnoje).

Pakilusi temperatūra ir karščiavimas gali būti požymiai, kad organizmas kovoja su kenksmingu virusų ar bakterijų poveikiu. Kūno temperatūrą kontroliuoja ir normaliose ribose palaiko smegenų dalis, vadinama pagumburiu. Įvairūs ligas sukeliantys mikroorganizmai, pavyzdžiui, bakterijos ar virusai, gali padidinti pagumburio kontroliuojamą normalios temperatūros ribą. Kūno temperatūra pakyla, t. y. karščiuodamas organizmas kovoja su „įsibrovėliais“.

Kūno Temperatūros Skalė

• Normali kūno temperatūra: 36-37 °C
• Pakilusi kūno temperatūra: 37-38 °C
• Karščiavimas: > 38 °C
• Aukšta vaikų temperatūra: 40 °C
• Aukšta suaugusiųjų temperatūra: > 39 °C

Galimos Vaikų Karščiavimo Priežastys

Yra kelios galimos vaikų karščiavimo priežastys. Dažniausios jų yra peršalimas ir gripas, dantų dygimas, ausies ir gerklės skausmas. Karščiuojama ir sergant vadinamosiomis vaikų ligomis, pavyzdžiui: skarlatina, tymais ar kiaulyte. Jas sukelia bakterijos arba virusai.

Kitos vaikų karščiavimo priežastys gali būti aukšta aplinkos temperatūra ar pernelyg šilti rūbai. Karščiavimo priežastis ne visada yra infekcija.

Karščiavimo Simptomai ir Požymiai

Yra bendrų vaikų karščiavimo simptomų ir konkrečioms karščiavimo stadijoms būdingų simptomų:

Bendrieji Simptomai:

• dažnas verkimas;
• kojų, galvos skausmas;
• apetito netekimas
• ašaringos akys;
• nuovargis, išsekimas.

Pradedant Karščiuoti:

• blyškumas, šaltos plaštakos ir pėdos;
• pašiurpusi oda, šaltkrėtis.

Karščiavimui Mažėjant:

• karšta kakta, paraudę skruostai;
• šiltos, drėgnos plaštakos ir pėdos;
• prakaitavimas; troškulys ir noras gerti šaltus gėrimus.

Karščiavimo Gydymas

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl kiekvieną kartą pakilus temperatūrai jos malšinti nereikia. Tačiau karščiavimą malšinančios priemonės gali būti naudingos, nes padeda vaikui pasijusti geriau, ypač jei jis yra nusilpęs ar jam skauda.

Specialiai vaikams skirtų vaistų sudėtyje yra skirtingų veikliųjų medžiagų. Vaikams skirto preparato Ibustar® veiklioji medžiaga yra ibuprofenas, kuris, kaip buvo įrodyta, yra ypač veiksmingas. Ibuprofenas yra gerai toleruojamas ir greitai numalšina karščiavimą. Jo poveikis prasideda po 15 minučių ir trunka iki 8 valandų.

Be to, ibuprofenas (Ibustar®) veiksmingai numalšina skausmą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Ibustar® dozuojamas priklausomai nuo vaiko amžiaus arba svorio (vienkartinė dozė - 10mg/kg kūno svorio, maksimali paros dozė - 30mg/kg kūno svorio).

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. „Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.

Pagrindiniai Gydymo Principai:

1. Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
2. Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį.

Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną. Pavyzdžiui 12 kg sveriantis vaikas kasdien turėtų išgerti 1100 ml, o 13 kg - 1150 ml ir t.t įvairių skysčių per dieną - žinoma siekiat tobulumo būtų idealu, jei pagrindinis vaiko išgeriamas skystis būtų vanduo. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis.

Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui pvz. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).

Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.

Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.

Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.

Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukreNta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena.

Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.

„Dažniausiai ūmus trumpalaikis karščiavimas yra savaime praeinančių virusinių susirgimų išraiška, tačiau jis gali būti ir sunkios virusinės ar bakterinės ligos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, meningito, inkstų uždegimo, erkinio encefalito ar kitų susirgimų požymis“, - pasakoja šeimos gydytoja. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, kurie gali signalizuoti apie sunkią ligą, net jeigu temperatūra ir nėra aukšta, pavyzdžiui, neblykštantis bėrimas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas. Aukšta temperatūra, kuri nekrinta net pavartojus vaistų, taip pat gali signalizuoti apie sunkią ligą.

Ar Karščiavimas Gali Būti Žalingas?

Padidėjusi kūno temperatūra nėra liga - tai fiziologinė organizmo reakcija, paprastai kylanti dėl į organizmą patekusios infekcijos. Susirgus, kūne esančios pirogeninės medžiagos per kraują veikia termoreguliacijos centrą, esantį pagumburyje, ir sukelia temperatūros didėjimą. Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, metu stiprėja imuninės sistemos atsakas. Visgi, manoma, kad temperatūrai artėjant prie 40 laipsnių C, karščiavimo poveikis tampa atvirkštinis.

„Karščiuojant greitėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis bei anglies dioksido gamyba, taip pat auga širdies ir kraujagyslių sistemos bei plaučių poreikiai, todėl asmenims, serganties širdies ar plaučių ligomis pakilusi temperatūra gali sukelti daugiau žalos organizmui, nei naudos kovojant su infekcija“, - pažymi O. Šepetienė. Be to, tam tikrais atvejais karščiavimas 6 mėn.-5 m. amžiaus vaikams gali sukelti taip vadinamus febrilinius traukulius. Tai - gerybinė būklė, tačiau ja taip pat gali pasireikšti ir neuroinfekcija ar kitos nervų sistemos ligos, todėl visada būtina, kad traukulius patyrusį vaiką apžiūrėtų vaikų ligų gydytojas. Ištikus traukuliams, vaiką reikėtų paguldyti ant šono, stebėti jį, nebandyti sustabdyti traukulių ir kviesti greitąją medicininę pagalbą.

Kaip Teisingai Išmatuoti Temperatūrą?

Svarbu nepamiršti, kad temperatūra gali pakilti valgant, po fizinės veiklos ar rūkant, todėl ji turėtų būti matuojama ramybės būsenoje, po valgio praėjus kelioms valandoms. Ar kūno temperatūros padidėjimas yra laikomas karščiavimu, priklauso ne tik nuo jos dydžio, bet ir nuo sergančiojo amžiaus bei pasirinkto jos matavimo būdo.

„Vertinti reikėtų šerdinę kūno temperatūrą, kuri matuojama įvedus termometrą į kūno ertmes arba matuojant gleivinių temperatūrą - tiesiojoje žarnoje bei burnoje po liežuviu. Nors temperatūros matavimas pažastyje, ausyje ar kaktos srityje yra patogesnis, tačiau jis nėra toks tikslus. Pavyzdžiui, jei vaikui pažastyje išmatuojama temperatūra yra didesnė nei 37,2 laipsniai C ir vaikas atrodo sergantis, tikslinti temperatūros dydį vertėtų matuojant šerdinę kūno temperatūrą“, - sako šeimos gydytoja. Įprastai kūdikiams ir vaikams iki 3 m. amžiaus karščiavimu laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 37,9 laipsnių C, o vyresniems vaikams - virš 37.7 laipsnių C. Praktikoje suaugusiesiems asmenims karščiavimu dažniausiai laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 38 laipsnių C.

„Karščiavimo intensyvumas nėra vienintelis ligos sunkumą rodantis požymis, nes pavojingą infekciją gali lydėti ir neaukšta temperatūra, o virusinė infekcija gali pasireikšti atkakliu temperatūros pakilimu, todėl ligos sunkumo vertinti tik pagal karščiavimo trukmę ir temperatūros dydį nederėtų“, - teigia O. Šepetienė.

Kada Svarbu Kreiptis Į Gydytoją?

Dažniausiai karščiuojantis pacientas gali gydytis ir namuose, tačiau tėvams derėtų prisiminti tam tikrus atvejus, kai dėl vaikų karščiavimo svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:

• kai jaunesnio nei 3 mėn. kūdikio rektalinė (išmatuota tiesiojoje žarnoje) temperatūra yra 38 laipsniai C arba aukštesnė;
• 3 mėn.-3 m. amžiaus vaiko rektalinė temperatūra yra 38 laipsniai C ir nekrenta ilgiau nei 3 dienas arba mažametis atrodo sergantis - atsisako gerti, yra labai irzlus ar temperatūra pakyla virš 38,9 laipsnių C;
• bet kokio amžiaus vaiko temperatūra pažastyje yra 39,4 laipsniai C arba aukštesnė;
• pasikartoja temperatūros pakilimai, nors ir trunkantys keletą valandų bei nesant kitų simptomų ir tokia būklė tęsiasi 7 d. ar ilgiau;
• karščiuojančiam kūdikiui ar vaikui pasireiškė traukuliai;
• karščiuojančiam kūdikiui ar vaikui ant odos atsirado naujų bėrimų;
• karščiuojantis vaikas serga lėtinėmis plaučių, širdies, kraujo ar kitomis ligomis;
• temperatūra nekrinta nuo ją mažinančių vaistų;
• kai tėvams kyla klausimų, kaip gydyti sergantį vaiką, arba vaiko būklė kelia nerimą.

Kreiptis į šeimos gydytoją karščiuojantis suaugęs ligonis turėtų, jeigu neseniai buvo gydytas ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, yra taikoma chemoterapija arba asmuo vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus, taip pat besilaukiančioms moterims bei pacientams, kuriems yra diagnozuotos lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, širdies, kraujo ar onkologiniai susirgimai, arba neseniai buvo įsisiurbusi erkė.

„Pasitarti su savo gydytoju vertėtų ir tais atvejais, kai karščiuojant pasireiškia tokie simptomai, kaip naujas bėrimas, dusulys, apsunkęs kvėpavimas, stiprus galvos ar kaklo skausmas, traukuliai ar sumišimas, stiprus pilvo, nugaros, šonų skausmas. Kreiptis į gydymo įstaigą visada naudinga, kai pasireiškia bet kokie pacientui nerimą keliantys simptomai ar kyla abejonių, kaip tinkamai gydytis“, - pabrėžia šeimos gydytoja.

Kada Reikėtų Mušti Temperatūrą Vaistais?

Gretutinėmis ligomis nesergantiems ir vyresniems nei 3 mėn. kūdikiams ir vaikams, kurių rektalinė temperatūra mažesnė nei 38,9 laipsniai C, rutiniškai mušti temperatūros vaistais nėra būtina. Aukštesnė kūno temperatūra reikalinga tam, kad imuninė sistema galėtų susidoroti su infekcija. Visgi, karščiavimas gali sekinti, mažasis pacientas gali jaustis irzlus, pavargęs, todėl vertėtų pasirūpinti, kad sergantysis galėtų ilsėtis tiek, kiek nori. Taip pat labai svarbu užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą - gerti reikia tiek, kad šlapimas būtų skaidrus.

„Tėveliams svarbu įsidėmėti, kad visi karščiuojantys kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus turėtų būti apžiūrėti gydytojo, prieš nusprendžiant mažinti jų temperatūrą vaistais. Taip pat gydytojo apžiūra naudinga ir visiems kūdikiams iki 6 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę pacientai karščiuodami gali jausti kūno, raumenų skausmus, vaikai gali atsisakyti gerti - tokiais atvejais galima mažinti kūno temperatūrą vaistais siekiant pagerinti ligonio savijautą, net jeigu ji nėra labai aukšta“, - atkreipia dėmesį O. Šepetienė.

Paprastai vaistai temperatūrą sumažina 1-1,5 laipsnio C, todėl vartoti papildomas vaistų dozes tam, kad pavyktų ją numušti iki normalios, nėra reikalinga.

„Vaistai nuo temperatūros yra saugūs, jeigu jie vartojami tinkamai, laikantis gydytojo ar vaistininko suteiktų ar informaciniame lapelyje nurodytų rekomendacijų. Temperatūrai ir skausmui mažinti turėtų būti pasirenkamas paracetamolis arba ibuprofenas. Tėvams svarbu įsidėmėti, kad iki 18 m. amžiaus vaikams negalima temperatūros mažinti aspirinu, nes jis gali lemti sveikatai pavojingą Reye sindromą“, - sako šeimos gydytoja.

Naudinga atsiminti, kad vartojant vaistus, kai temperatūra nėra aukšta, galima užmaskuoti tikrąjį jos dydį ir simptomus, kurie gali signalizuoti apie ligos priežastis ar sunkesnę eigą, todėl svarbu atidžiai stebėti savijautą, o kylant klausimams - pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Karščiavimo Valdymas Namuose: Rekomendacijos

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.

Galima likti namie, jei vaikas karščiuoja, bet geria (išgeria savo paros normą ir papildomus skysčius dėl karščiavimo, šlapinasi dažnai, skaidriai), užkandžiauja, domisi žaidimais, kalbinamas šypsosi, vaiko odos spalva nepakitusi ir jaučiasi gerai, kai temperatūra krenta, yra aiški karščiavimo priežastis.

Kada Konsultuotis Su Vaikų Ligos Gydytoju-Pediatru, Kai Vaikas Karščiuoja >38°C?

• Yra jaunesnis nei 6 mėn;
• Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
• Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
• Kūdikis prastai valgo;
• Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
• Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
• Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
• Temperatūra kyla >40°C;
• Vaikas karščiuoja >5 d.;
• Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
• Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
• Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
• Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina Skubi Vaikų Ligos Gydytojo-Pediatro Konsultacija, Jei Karščiuoja Vaikas >38°C Ir:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
• Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
• Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
• Nuolat verkia;
• Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
• Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
• Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
• Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
• Vemia tulžimi;
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);

* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu

Gydymas Namuose | Rekomendacijos

1. Gerti Pakankamai SkysčiųReguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme
2. Nepkrauti SkrandžioVaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
3. Malšinti KarščiavimąKarščiavimo malšinimasRekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą).Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.Kitas karščiavimą mažinantis preparatas:Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
4. Leisti Vaikui IlsėtisLeisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
5. Pakartotinė KonsultacijaBūtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Skysčių Poreikis Pagal Vaiko Svorį

Vaiko svoris (kg)	Skysčių kiekis per parą (ml)
Iki 10	100 ml/kg
11-20	1000 ml + 50 ml/kg kiekvienam kg virš 10 kg
Daugiau nei 20	1500 ml + 20 ml/kg kiekvienam kg virš 20 kg

žymės: #Vaika

Panašus:

• Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
• Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
• Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
• Sužinokite, kada tiksliai nėščiosios pilvas pradeda matytis – stebinantys faktai!
• Gardžios Košės Kūdikiams Nuo 6 Mėnesių – Lengvi Receptai Ir Nepakeičiami Patarimai