Mūsų šalyje labai trūksta žmonių, kurie savo namų duris ir širdis atvertų tėvų globos netekusiam vaikui. Priežastys, kodėl žmonės nesiryžta šiam svarbiam žingsniui, yra įvairios, viena iš jų - baimė, jog sunku bus įveikti auginimo ir auklėjimo iššūkius.
Visi tėvų globos netekę vaikai yra patyrę vienokių ar kitokių psichologinių traumų, kurių pasekmės dažniausiai ilgalaikės. Reikia tai žinoti, tačiau nesibaiminti, nes žaizdos išgydomos - sako paramos šeimai centro „Darnūs namai“ įkūrėja ir vadovė Daiva Matulevičiūtė. Ji kartu su kolegomis apmoko būsimuosius įtėvius ir globėjus, konsultuoja su problemomis susiduriančias šeimas, kuriose jau gyvena įvaikintas ar globojamas vaikas.
Žemos savivertės vaikas - tai ne tik nedrąsus, neryžtingas, nerimaujantis socialinėse situacijose vaikas. - norėdamas apsaugoti ir taip trapią savivertę, jis gali atrodyti pasyvus ir niekuo nesidomintis. Vaiko savivertės ugdymas yra mūsų, kaip tėvų, įtėvių, globėjų atsakomybė.
Pateikiame 10 paprastų strategijų, kurios padės ugdyti vaiko savivertę."Vaiko savęs vertinimas iki 11-12 m. priklauso nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų požiūrio ir elgesio su juo. Vėliau paauglystėje pasitikėjimą savimi lemia bendraamžių vertinimas ir pačio savęs supratimas ir priėmimas. Taigi kuo anksčiau pastebėsite vaiko žemą savivertę ir imsitės veiksmų, tuo bus lengviau ateityje." - teigia psichologė Vitalija Mikutaitienė.
Kas yra potrauminio streso sutrikimas?
Potrauminis streso sutrikimas yra diagnozuojamas psichiatrų, jis yra apibrėžtas sisteminiame ligų sąraše. Kartais mus ištinka įvykiai, kurių negalima nuspėti ar jiems pasiruošti.
Trauma kyla dėl staigaus, intensyvaus, netikėto įvykio, kuris verčia mus išgyventi bejėgystę, baimę, prarasti saugumą bei galimybę kontroliuoti kilusią situaciją. Viskas, kas primena įvykusią traumą, sukelia pavojaus reakciją.
Pavėluota ar užsitęsusi reakcija į trauminį įvykį pasireiškia įkyriu ir pasikartojančiu stresą sukėlusio įvykio išgyvenimu prisiminimuose ir sapnuose, dirglumu, baime, nemiga, emociniu sustingimu, traumą primenančių veiksmų ir situacijų vengimu: visa, kas primena stresinį įvykį, sukelia stresą, nors jokio pavojaus nėra.
Pavyzdžiui jeigu jums vaikystėje įkando šuo, jūs galite ilgą laiką bijoti net ir mažų šuniukų arba, jeigu patyrėte avariją, jūs kurį laiką bijosite sėsti prie vairo.
Visi vaikai augdami patiria įvairių įvykių, kurie sukelia jiems sunkius jausmus: nusivylimą, liūdesį, pyktį ar įniršį. Tai gali būti brolio ar sesers gimimas, darželio lankymo pradžia, konfliktai su draugais, paguldymas į ligoninę ir panašiai. Šie jausmai praeina per gana trumpą laiką ir nepalieka sunkių pasekmių.
Jeigu vaikas jaučiasi mylimas, suprastas ir saugus, jis greit atsigauna po trauminių patirčių. Tačiau yra vaikų, kurie patiria įvykius, peržengiančius jų įprasto patyrimo ribas, tai gali būti prieš juos naudojamas emocinis, fizinis, seksualinis smurtas, mažo vaiko palikimas vieno namuose, matymas, kaip tėvai smurtauja vienas prieš kitą, badavimas.
Visi vaikai, kurie yra netekę tėvų globos yra patyrę didesnes ar mažesnes psichologines traumas savo biologinėse šeimose. Tai gali būti vienkartinės trauminės situacijos, pvz., avarija, gaisras, arba pasikartojančios situacijos, pvz., vaikas yra dažnai mušamas girto tėvo ar mamos arba vaikas yra paliekamas nakčiai vienas.
Turėdamas tokias patirtis, vaikas ima bijoti, kad situacija pasikartos, išgyvena beviltiškumo jausmą, nes jis nieko negali pakeisti: baimė jį užvaldo, širdelė daužosi, dreba, vaikas negali kontroliuoti savo šlapinimosi ar tuštinimosi. Patirdamas pasikartojančius trauminius įvykius, vaikas susidaro vaizdą, kad pasaulis yra pavojinga vieta, kad suaugę žmonės yra žiaurūs ir neprognozuojami.
Be to, pats atskyrimas nuo tėvų taip pat sukelia vaikui traumą, nes vaikas paimamas iš jam įprastos aplinkos: tai yra vieninteliai jo namai, kitokio gyvenimo jis nežino. Paėmus vaiką iš jo biologinės šeimos, pasikeičia viskas: žmonės, vietos, daiktai, rutina, bendravimo būdas, valgymo įpročiai.
Įsivaizduokite, kad jums reikia staiga pakeisti savo gyvenimą. Kaip tada jaustumėtės? Ką patirtumėte? Ko ilgėtumėės? Tikrai nebūtų lengva.
Kaip dažnai susiduriama su potrauminio streso sutrikimu?
Apie tai, kad vaikas išgyvena potrauminį stresą galima spręsti iš jo globėjų pasakojimo apie vaiko elgesį, jo emocinę būseną: globėjai pasakoja, kad vaiką kankina košmarai, jis turi specifinių baimių, yra pernelyg susijaudinęs, nerimastingas, irzlus, nervingas, kartais regresuoja į ankstesnį amžiaus tarpsnį: ima šlapintis į lovą, čiulpti pirštą, jam sunku susikaupti, mokytis naujų dalykų, kankina įkyrios mintys.
Vaikas gali būti perdėtai lipšnus ir neatsitraukti nuo jį globojančio žmogaus, nes bijo, kad globėjas išeis ir negrįš arba bijo, kad jis bus paliktas, apleistas, todėl nuolat klausia: „ar aš čia dar grįšiu?“, „ar tu nepaliksi manęs“.
Kartais vaikas, bijodamas vėl išgyventi nusivylimą ir neviltį, stengiasi išlaikyti emocinį atstumą nuo globėjo, bijo prisirišti, nes jau turi patirties, kaip sunku netekti svarbaus žmogaus.
Bet kuri smurto rūšis gali vaikui sukelti potrauminį stresą: nuolatinis žeminimas, niekinimas, vertimas jaustis kaltu ir nereikalingu, mušimas, seksualinis išnaudojimas, vaiko apleistumas. Vaikai, kurie patenką į globą dažnai nuo ankstyvojo amžiaus būna patyrę daugybę trauminių įvykių, kuriuos sukelia suaugusiųjų, turinčių rūpintis vaiku, veiksmai ir bendravimas.
Tokios traumos turi neigiamų pasekmių vaiko fizinei ir psichologinei sveikatai, nes vaikas nuolat patirdavo nuolatinį stresą ir įveikti jo negalėjo. Dėl to šiems vaikams sunku reguliuoti savo jausmus, jie nuolat jaučiasi nesaugūs, sunkiai pasitiki kitais, sunkiai prisitaiko prie pokyčių, demonstruoja ypatingai stiprias fizines ir emocines reakcijas į stresą. Traumą patyręs vaikas gali nematyti ateities perspektyvos, būti “užstrigęs” praeityje.
Ką vaiko globėjams (rūpintojams) reikėtų žinoti apie traumuotą, potrauminį streso sutrikimą išgyvenantį vaiką?
2018 m. mūsų šalyje buvo patvirtinta Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa GIMK. Joje yra dalis, kuri vadinasi „Globojamų vaikų traumos ir krizės“, joje pristatoma, kas yra trauma ir koks jos atradimo mechanizmas, kokios yra traumų rūšys ir jų pasireiškimo požymiai.
Būsimieji globėjai, įtėviai sužino, kaip patirta trauma paveikia vaikų fiziologiją ir kokie procesai vyksta smegenyse, jie mokomi kurti saugią ir stabilią aplinką vaikui. Globėjams labai svarbu suvokti, kad praktiškai kiekvienas į globą patekęs vaikas yra patyręs vienokias ar kitokias traumas.
Kalbėdami su būsimaisiais globėjais apie vaikų traumas, pasitelkiame metaforą: įsivaizduokite, kad vaikas su savimi nešiojasi labai sunkų lagaminą, kuriame prigrūsta stiprių neigiamų įsitikinimų apie save ir pasaulį. Vaikui labai sunku nuolat nešiotis šį lagaminą, todėl jūs turite tapti žmonėmis, kurie palengva, švelniai ir su meile padės vaikui šį lagaminą iškrauti.
Antra labai svarbi žinia, kurią turi sužinoti globėjai yra ta, kad nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra vaikas ir kokias traumas jis patyrė per savo neilgą gyvenimą, išgijimas yra įmanomas. Suprastas, mylimas, palaikomas ir saugiai besijaučiantis vaikas vėl gali atgauti pasitikėjimą savimi ir kitais bei viltį, kad pasaulis yra geras.
Kaip padėti vaikui, kuriam yra potrauminio streso sutrikimas?
Būtina nusiteikti, kad greitų pokyčių nebus, nes traumos pasekmėms įveikti reikia laiko. Reikia nebijoti priimti vaiko skaudžią patirtį, neneigti jos, suprasti, kad jums nepatinkantis, destruktyvus vaiko elgesys yra jo pagalbos šauksmas. Taip pat būtina užtikrinti vaikui struktūruotą, nuspėjamą ir saugią aplinką, kurioje gyvendamas jis suvoks, kad jo gyvenime gali būti pastovumas.
Svarbu išklausyti ką vaikas kalba, leisti jam kalbėti, nekaltinti, nesmerkti, o tik klausyti, girdėti, priimti: „Aš priimu tave tokį, koks tu esi“. Kalbėjimas apie patirtus išgyvenimus padeda vaikui suprasti, jog galima kalbėti apie tokius dalykus, kuriuos, atrodo, sunku išsakyti žodžiais.
Kalbėjimas perduoda žinią, kad vaikas nėra atsakingas už traumą, padeda suprasti, kad trauma nenulemia viso jo gyvenimo, padeda koreguoti klaidingus vaiko įsitikinimus. Tik atminkite, kad suaugęs žmogus turi įsisąmoninti savo emocines reakcijas, būti pasiruošęs klausytis vaiko ir suteikti jam palaikymą. Būtina rasti patikimus specialistus ir bendradarbiauti su jais.
Taip pat globėjai gali padėti vaikui įveikti traumą žaisdami su vaiku įvairius žaidimus. Nepatartume tokio vaiko bausti atskiriant jį nuo globėjo, nekalbant su vaiku, nes atskyrimo traumą patyrusiam vaikui nėra nieko baisiau už atskyrimą, atstūmimą.
Tokiam vaikui labai svarbus fizinis kontaktas su globėju: apkabinimas, priglaudimas. Gali nutikti, kad vaikas gali priešinsis fiziniam kontaktui, taip norėdamas išvengti prisirišimo. Reikėtų gerbti jo pasipriešinimą ir palaukti, kol vaikas ims pasitikėti.
Svarbu nutraukti traumos sukeltą “ydingą ratą”, o tai galima padaryti nebijant kalbėtis su vaiku apie jo sunkius išgyvenimus, atlaikant stiprias vaiko emocijas, padedant jam susieti praeitį su dabartimi bei atgauti saugumo jausmą.
Traumą patyrę vaikai yra linkę atkartoti senus santykius su naujais žmonėmis, provokuodami tas pačias suaugusiųjų reakcijas, kurias patyrė praeityje, tad globėjai turėtų nepasiduoti provokacijoms, būti kantrūs, parodyti, kad jie gali toleruoti jo elgesį be vaikui pažįstamų iš praeities reakcijų, prie kurių jis buvo įpratęs: atstūmimo, baudimo.
Vaiko elgesio korekcija gali trukti ilgai, nes jam reikia laiko išmokti elgtis naujai, pasitikėti bei pakeisti savo neigiamus įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį. Nepamirškite džiaugtis kartu su vaiku: juoktis iš širdies, žaisti.
Dar globėjams labai svarbu nepamiršti pasirūpinti savimi. Tenka susitikti su globėjais, kurie yra emociškai išsekę, pervargę, nusivylę savimi. Globėjams siūlyčiau perskaityti šias knygas: „Vaikas, gimęs mūsų širdyse: atmintinė globėjams ir įtėviams“ bei „Prieraišusis žaidimas.
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose.
Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi.
Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio.
Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities.
Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę.
Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito.
Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti.
Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti.
Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku.
Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi.
Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose.
Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Neįtikėtinas Žmogaus Kūno Stebuklas: Nuo Apvaisinimo Iki Naujos Ląstelės Susidarymo!
- Šokiruojančios Nėštumo Kraujavimo Priežastys ir Būtiniausi Veiksmai Kiekvienai Motinai