Klausimas dėl vaiko pilietybės, gimusio Amerikoje, yra aktualus daugeliui lietuvių, gyvenančių užsienyje ar planuojančių ten gyventi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvos įstatymai reglamentuoja pilietybės įgijimą gimimu, dvigubos pilietybės galimybes ir kokius veiksmus reikia atlikti, norint užtikrinti, kad vaikas turėtų tiek Lietuvos, tiek kitos šalies pilietybę.
Jus Soli Principas ir Lietuva
Jus soli (lot. "žemės teisė") principas, pagal kurį pilietybė suteikiama gimusiojo šalies teritorijoje, ypač paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Tačiau Europoje šis principas taikomas labai retai, o Lietuvoje - beveik niekada.
Jei Lietuvoje gyvenančių užsieniečių šeimoje gimsta vaikas, Lietuvos piliečiu jis netampa. Išimtis Europos šalyse ir Lietuvoje daroma tik nežinomų tėvų paliktiems vaikams.
Kai kurie Jus soli principo elementai taikyti dar antikoje, tačiau modernioji versija siejama su Prancūzija. Šioje šalyje 1789-ųjų metų Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu nuskambėjo šūkis - „Laisvė, lygybė, brolybė“.
Taip visi Prancūzijos gyventojai, kokia kalba jie bekalbėtų, tapo lygūs. Vėliau Jus soli principas išpopuliarėjo ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Taip imigrantai iš kitų šalių galėjo lengvai tapti kolonizuotų Amerikos valstybių piliečiais.
Dviguba Pilietybė Lietuvoje
Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais. Paprastai tai itin išskirtinės situacijos arba situacijos, kai dvigubą pilietybę turintis asmuo yra vaikas ar jaunuolis, gimęs užsienyje ar mišrioje šeimoje.
2024 surengtas Referendumas dėl dvigubos pilietybės, tačiau balsų priimti Konstitucijos pakeitimus neužteko.
Kada galima dviguba pilietybė?
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę
- Yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę
- Yra asmuo - LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 m. įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis
- Yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje
- Yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas
Lietuvos Respublikos piliečio, kartu turinčio ir kitos valstybės pilietybę, statusas Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.
Praktinis Pavyzdys ir Procedūros
Vokietijoje gyvenanti Austėja į LRT.lt portalo rubriką „Lituanica“ kreipėsi norėdama sužinoti apie galimybę užsienyje gimusiai dukrai turėti Lietuvos pilietybę. Moteris sako norinti, kad mergaitė turėtų ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos pilietybę.
„Mano vyras vokietis, mūsų dukrytė gimė Vokietijoje ir turi Vokietijos pilietybę. Su vyru vis pasikalbame ir svarstome pamėginti persikelti gyventi į Lietuvą. Taip pat norėčiau, kad dukra gautų ir Lietuvos pilietybę. Galbūt galėtumėte paaiškinti, kur reikėtų kreiptis, kokiais dokumentais pasirūpinti?
Šiuo atveju dviguba arba net daugybinė pilietybė yra galima, jeigu vaikas tas pilietybes įgijo gimdamas. Tai yra nebuvo papildomai pildomas prašymas dėl pilietybės. Lietuvoje galioja kraujo teisė, todėl vaiko gimimo lokacija nėra svarbi. Galima sakyti, yra bendroji procedūra - iš karto reikia registruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje, internetu per MEPIS (Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą - LRT) arba ambasadoje.
Tuo atveju, jei asmuo kreipiasi į ambasadą, paprastai visi dokumentai - tiek dėl lietuviško gimimo liudijimo, tiek dėl paso - teikiami vienu metu.
Anot E. „Dėl dvigubos pilietybės reikalingų dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo valstybės. Jeigu santuoka buvo sudaryta užsienyje, reikėtų ją įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Vokietijoje gyvenančios lietuvės atveju specialistė atkreipia dėmesį į tėvo paso galiojimo terminą.
Šalys, kuriose gimę vaikai gauna pilietybę (Jus Soli)
Tinklalapis sovereignman.com išskyrė keletą šalių, kurių teritorijoje gimę vaikai gauna tos šalies pilietybę.
Šalys, kurios remiasi "žemės teisės" pilietybės principu:
- JAV
- Antigva ir Barbuda
- Argentina
- Barbadosas
- Belizas
- Bolivija
- Brazilija
- Kanada
- Čilė
- Kolumbija
- Dominika
- Dominikos Respublika
- Ekvadoras
- Salvadoras
- Fidžis
- Grenada
- Gvatemala
- Gajana
- Hondūras
- Jamaika
- Lesotas
- Meksika
- Nikaragva
- Pakistanas
- Panama
- Paragvajus
- Peru
- Sent Kristoferis ir Nevis
- Sent Lusija
- Sent Vinsentas ir Grenadinai
- Trinidadas ir Tobagas
- Urugvajus
- Venesuela
Kai kurių šalių apžvalga
Brazilija: Jeigu vaikas gimė Brazilijoje, jis automatiškai tampa šios šalies piliečiu. O braziliškas pasas yra vienas geriausių kelionės dokumentų pasaulyje, mat su juo be vizos ar gavęs vizą vos atvykęs, gali lankytis net 146 šalyse.
Čilė: Čilė yra dar viena vieta, kur daugeliu atvejų jos teritorijoje gimę vaikai tampa piliečiais. Ir tai yra puiki galimybė. Čilė yra didžiulė ekonominė jėga Pietų Amerikoje.
Kanada: Kanada, kaip ir Jungtinės Amerikos Valstijos, suteikia besąlygišką prigimtinę teisę į pilietybę bet kuriam vaikui, gimusiam jos teritorijoje.
Panama: Panamos konstitucijos devintas straipsnis aiškiai pažymi, kad kiekvienas, gimęs Panamos žemėje, yra šios šalies pilietis.
Barbadosas: Ši buvusi britų kolonija šiuo metu yra puiki galimybė tėvams, savo vaikams ieškantiems prigimtine teise įgyjamos pilietybės.
Lietuvos Teisės Aktai ir Vaikų Pilietybė
Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas.
Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai;
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis;
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo;
- Vaiko tėvai yra asmenys be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje, o vaikas neįgijo kitos valstybės pilietybės;
- Po 2011 04 01 Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą.
Prieš kreipiantis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo, reikėtų gauti vaiko gimimo liudijimą.
Vaikų dviguba pilietybė
Kai lietuvių, išvykstančių gyventi į užsienį, daugėja, vis aktualesnis tampa vaikų, gimusių užsienyje arba šeimose, kur vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, dvigubos pilietybės klausimas.
Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę vaikas įgijo gimimu.
2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę.
Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę, t. y. Jeigu vaikas gimė nuo 1990 03 11 iki 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus.
Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko gimimas turi būti registruotas arba įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.
Dokumentai, reikalingi vaiko pilietybės turėjimo faktui konstatuoti
Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu;
- Vaiko gimimo liudijimą;
- Dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tevų buvo Lietuvos piliečiai;
- Dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę.
Prašymas laikyti vaiką Lietuvos piliečiu turi būti surašytas lietuvių kalba, o prie jo pridėti dokumentai išversti į lietuvių kalbą, jei jie surašyti ne lietuvių kalba. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti Apostille, jei Lietuvos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Dokumentai pateikiami Lietuvos atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje arba Migracijos departamente Lietuvoje.
Jei vaikas gimė po 2008 07 22 ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo.
Kai vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nežinomi, mirė, nežinia kur esantys, neveiksnūs ar jiems apribota tėvų valdžia:
Lietuvos teritorijoje rastas arba gyvenantis vaikas laikomas gimusiu Lietuvoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu vaikas nėra kitos valstybės pilietis ar nėra aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę, ir jo tėvai arba turėtas vienintelis iš tevų:
- nežinomi;
- mirė;
- pripažinti nežinia kur esančiais;
- pripažinti neveiksniais;
Įvaikinto vaiko pilietybė:
Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas Lietuvos pilietybę įgyja nuo įvaikinimo momento. Jei vaiką Lietuvos pilietį įvaikina užsieniečiai, vaikas išlieka Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, ar jis tampa užsienio valstybės piliečiu ar ne po įvaikinimo.
Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu įvaikintas vaikas gali būti iki 21 metų. Sulaukęs 21 metų asmuo turės apsispręsti, kokios valstybės pilietybę pasilikti (nuo 2018 10 31 šis reikalavimas nėra taikomas.
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė, ar vaiko tėvai Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu:
Kai vaiko tėvams atkuriama Lietuvos pilietybė ar jie Lietuvos pilietybę įgyja kitu būdu, vaikas taip pat tampa Lietuvos piliečiu, jei jo amžius iki 14 metų. Jei vaiko amžius nuo 14 - 18 metų, Lietuvos pilietybei įgyti reikalingas vaiko rašytinis sutikimas.
Vaikas gali būti tik Lietuvos piliečiu, t. y.
Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Jeigu esate Lietuvos Respublikos pilietis ir įgijote kitos valstybės pilietybę apie tai privalote per 2 mėnesius informuoti Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
Asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m.
Asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m.
Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d.
- Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.
- Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m.
- asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m.
Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.
Taip pat gali būti pateikiamas užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai, pvz.: dokumentai apie turėtą nekilnojamąjį turtą ir (ar) žemę, apie dalyvavimą rinkimuose iki 1940 m. birželio 15 d.
Asmeniu, ištremtu iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d.
Asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jei 1990 m. kovo 11 d.
Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. - kelionės sutartys, sudarytos iki 1940 m. birželio 15 d.
Vaikų iki 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, pranešimus apie įgytą kitos valstybės pilietybę paduoda jų atstovai, t. y. Tokiu atveju prie pranešimo taip pat būtina pridėti galiojantį atstovo asmens tapatybės dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Jungtinės Karalystės pilietybės įgijimą gimimu gali patvirtinti Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos (pavyzdžiui, HM Passport Office) išduota pažyma arba tėvų (vieno iš tėvų) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės paso, galiojusio vaiko gimimo metu, kopija.
Pranešime turite nurodyti savo asmeninį el. Užpildžius pranešimą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie pranešimo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą).
Migracijos departamentas nagrinėja pranešimus apie asmenų įgytą kitos valstybės pilietybę ir priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo, kuomet asmenys turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, arba teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priima vidaus reikalų ministras. Nepranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 Eur baudą.
Asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, jei turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
Vaikų iki 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduoda jų atstovai, t. y. Tokiu atveju prie prašymo taip pat būtina pridėti galiojantį atstovo asmens tapatybės dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Užpildžius prašymą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Dokumentų originalai Migracijos departamentui turi būti pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos.
Sprendimą priima ir Lietuvos Respublikos pilietybę dekretu išsaugo Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Žaidimai mažiausiems vaikams: tradiciniai ir modernūs sprendimai jūsų mažyliui
- Ar 15 eurų pašalpa vaikams iš tiesų priklauso socialinei paramai? Sužinokite tiesą!