Vaikai krykštauja, žaidžia, o jis stovi vienas ir stebi arba ramiai sau piešia įsispraudęs kamputyje. Ar sunerimti tėvams? Joris stovi ir šypsosi, kai vaikai žaidžia gaudynių. Kartais ir jis įsitraukia į darželinukų žaidimus, bet labai retai. Dažniausiai stebi iš tolo arba užsiima savo „darbais”. Net ir lauke, kai visi vaikai laksto kaip pašėlę, jis laikosi atokiai, stebi žole šliaužiančią miniatiūrinę kirmėlaitę, lėktuvą danguje. Joris kitoks nei jo draugai. Tai pastebėjo ir tėvai, ir auklėtojos.
Jam nerūpi „vietinės” reikšmės muštynės, susistumdymai prie pietų stalo. Jis turi ką veikti. Dažniausiai daro tai, kas jam patinka. Joris labai gabus, pirmasis išmoksta eilėraštuką ar dainelę, tačiau parodyti tai, ką sugeba, neskuba.
Vaikų individualumas ir temperamentas
Vieni mažyliai yra labai judrūs, jau nuo ankstyvosios kūdikystės nori bendrauti, kiti - lėtesni, ramesni, jiems ir bendrauti reikia mažiau. Gebėjimą bendrauti, ko gero, lemia įgimtas žmogaus temperamentas. Tačiau tai labai priklauso ir nuo tėvų požiūrio į mažylį. Tačiau yra vaikų intravertų. Jie mėgsta fantazuoti, geriausiai jaučiasi, kai žaidžia vieni. Tokie mažyliai žaisdami labai įsijaučia ir yra laimingi būdami vieni. Tačiau tai nereiškia, kad jie neįgauna bendravimo įgūdžių.
Socializacijos svarba
Žmogus yra sociali būtybė, kuriai reikia bendrauti, sulaukti kitų pripažinimo, jausti ryšį su aplinkiniais. Tiesiog vieni vaikai nori bendrauti daug, ilgai, kitiems pakanka vieno tikro draugo. Taigi net ir vienatvę mėgstantis vaikutis mokės bendrauti, jeigu tėvai yra bendraujantys ir savo pavyzdžiu rodo, kaip tai daryti. Toks mažylis ir darželyje neatrodys labai išskirtinis.
Kada sunerimti?
Tačiau jei darželinukas nuolatos būna vienas ir matyti, kad norėtų būti su kitais, bet nesugeba, tai rodo, kad nepasitiki savimi ir kitais. Akivaizdu, kad mažylis yra baikštus, drovus, o tėvai neparodė, kaip reikia bendrauti su kitais žmonėmis. Jau ankstyvoje kūdikystėje mažiukas suvokia, kad jis yra labai mylimas, laukiamas, geidžiamas, kad jo poreikius mama (tėtis) išgirsta ir į juos atsižvelgia.
Dažniausiai išties vieniši yra tie vaikai, kurie pasąmoningai jaučia, kad nebuvo labai laukiami. Tokie mažyliai linkę užsidaryti savo vidiniame pasaulyje, kuriame saugiai jaučiasi. Tokia vaiko vienatvė rodo skausmingą patirtį. Iš prigimties jautriam mažiukui nedaug tereikia, kad pasijustų nelauktas. Tačiau vaikai skirtingi. Ne visi net kūdikystėje taip skausmingai reaguos į mamos liūdesį. Kiti kaip tik yra tikri linksmuoliai ir taip nori bendrauti, kad savo nuolatine šypsena sugeba pralaužti bet kokius ledus. Vaikų skirtumai išryškėja labai anksti.
Tie, kurie labai anksti nusišypso, anksti pradeda guguoti ir čiauškėti, sparčiau ieško ryšio su pasauliu, bus ir labiau bendraujantys. O kiti tyrinėja aplinką, tarsi laukia, kaip tėvai su jais bendraus. Negalima sakyti, kad priežastis - tik mama, kuri, kai kūdikiui labiausiai jos reikėjo, sirgo depresija. Tai priklauso ir nuo kūdikio, kitas turi daug vidinės energijos. Vis dėlto galima ištaisyti klaidas.
Kaip padėti vaikui bendrauti?
Jeigu pastebėjote (o net jei ir ne), kad vaikas neryžtingas, šalinasi kitų, drovisi, parodykite jam, kaip reikia bendrauti. Būtinai pagirkite, kai ištiesia kitam vaikučiui ranką ir ragina kartu žaisti. Pagirkite, kai kitam mažyliui leidžia pažaisti savo žaislais. Sakykite tiesiai, ką turėtų daryti. Dažnai kartodama: „Koks tu šaunuolis, kaip gerai elgiesi”, sustiprinsite vaikučio norą ir toliau taip elgtis.
Bendravimas yra įgūdis, o įgūdžių mes mokomės. Tai nereiškia, kad intravertiškas vaikutis pasikeis ir ims norėti nuolat su kitais žaisti, tačiau mokės tai daryti. Vaikas, turintis didelį poreikį pabūti vienas, ir suaugęs toks bus. Nors puikiai mokės bendrauti, bet nenorės būti vakarėliuose, nejaus poreikio dažnai eiti į svečius ar kviestis svečių pas save. Paprastai vienišiams iš prigimties pakanka draugijoje pabūti valandą ir jie jau nori bėgti atgal į savo tylų ir ramų pasaulį.
Dažnai tėvai ir mokytojai per daug pabrėžia, kad vaikas yra vienišas. Tikrai nieko tokio, jeigu jis sėdi kamputyje ir tyliai žaidžia, nors kiti „eina galvomis”. Nieko tokio, jeigu vaikučiui daugiau nei kitiems reikia pabūti vienam. Jei vaikui gera būti vienam, bet retkarčiais žaidžia ir su kitais. Bėda kyla tada, jei mažylis nori bendrauti, akys net spindi, kaip siekia žaisti su vaikais, bet nesugeba. Tokį mažylį reikėtų parodyti psichologui. Ir geriau kuo anksčiau. Būna, ateina paaugliai, kurie klausia: „Apie ką kalbėtis su bendraamžiais, ką jiems sakyti”?
Kitų savybių svarba
Reikėtų pabrėžti ir kitą dalyką. Šiais laikais bendravimas yra labai vertinamas, o kitos savybės, tarkim, jautrumas, dėmesingumas, gerumas, yra tarsi nustumtos į antrą planą. Dažnai mažylis yra įsikalęs į galvą, kad kuo daugiau knygų perskaitys, raidžių išmoks, tuo daugiau tėčio ir mamos dėmesio gaus. Juk tik už tai būna giriamas. Kartais vaikas užsidaro savyje ir dėl per didelių tėvų lūkesčių. Šie nori, kad vaikas būtų lyderis visose gyvenimo srityse. Tėvai gali tiesiai ir nesakyti, ko tikisi, bet mažylis vis tiek pajunta. Taip nuo mažens yra ugdomas perfekcionistas, tobulumo siekėjas.
Dažnai tokie vaikai jaučia baimę bendrauti, nes jiems baisu, kas bus, jei bus atstumti, jei nebus geriausi? Kartais tėvai tikrai padaro meškos paslaugą, tarkim, sakydami: „Jonas darželyje deklamavo ilgesnį eilėraštį, dar ir dainelę padainavo ir skaičiuoti moka. O tu?” To pakanka. Iš baimės, kad nėra tobulas, gali užsidaryti savyje, atsitraukti ir apskritai nieko nedaryti.
Kitos galimos priežastys
Kai vaikas mokykloje ar darželyje dažniausiai būna vienas ir tėvai pastebi, kad jis nežaidžia su kitais, jie išsigąsta, kad jis gali pasirodyti esąs autistas. Tėvams svarbu neskubėti nustatinėti diagnozių, o pasistengti surasti tokio elgesio priežastį ir padėti savo atžalai. Kodėl vaikas neskuba susidraugauti su kitais?
Gali būti įvairių priežasčių, kodėl vaikas nenori žaisti su kitais. Kai kurie sugeba puikiai užimti save patys, kiti būna labai drovūs ir nedrįsta prieiti prie kitų vaikų.„Pasitaiko trimečių, kurie įžengia pirmą kartą į darželį ir pareiškia: „Aš atėjau!“. O kai kuriems penkiamečiams reikia artimųjų pagalbos, kad galėtų prieiti prie vaikų“, -aiškina vokiečių pedagogė Martina Bentenrieder.Kontaktai su bendraamžiais vaikui yra labai svarbūs, kad įgautų socialinio gyvenimo įgūdžių, išmoktų dalintis daiktais, derėtis ir kartu ieškoti sprendimų.
Kaip atpažinti drovumą?
Jeigu drovumas yra priežastis, kodėl vaikas laikosi atokiai nuo kitų, reikėtų jam padėti stiprinti pasitikėjimą savimi.Pirmiausia vaiko drovumą išduoda nuraudimas, sutrikusi veido išraiška ir žvilgsnis į šalį, tylus kalbėjimas.Neretai drovius vaikus kiti laiko arogantiškais, pasipūtusiais ar nesidominčiais. Jei pastebite, kad jūsų vaikas nežaidžia su kitais bendraamžiais, tada reikėtų pasiteirauti darželio auklių ar pradinukų auklėtojos, gal jūsų atžalos nemėgsta kiti vaikai ir ignoruoja jį dėl minėtų priežasčių.
Kaip suteikti vaikui daugiau pasitikėjimo savimi?
Pasitikėjimą savimi reikia skatinti nuo ankstyvos vaikystės. Pasistenkite, kad jūsų vaikas kuo anksčiau užmegztų kontaktus su bendraamžiais, pavyzdžiui, lopšelinukų grupėje ar kieme, vaikų žaidimo aikštelėje, smėlio dėžėje. Tada jam ateityje lengviau seksis prieiti prie nepažįstamų vaikų ir susidraugauti.
Tėvai visada yra pirmasis pavyzdys vaikui. Jūs taip pat turite turėti gerų socialinių kontaktų ir susitikinėti su savo draugais. Taip jūsų atžala išmoks susirasti sau draugų. Jeigu patys esate uždari ir neturite gerų draugų, nesitikėkite to iš savo vaiko.Jei konstatavote, kad jūsų vaikas nežaidžia su kitais, pasistenkite jam skirti daugiau dėmesio, o ne šaipytis iš jo. Droviems vaikams reikia juos palaikančio užnugario. Pasiūlykite jam pasikviesti į svečius kitų vaikų. Gerai pažįstamoje namų aplinkoje jis jausis drąsesnis.
Informacijos šaltinis: Ir visų darželinukų tėvus prašo savyje suderinti tvirtumą ir apsisprendimą bei švelnumą bei supratingumą.
Adaptacijos sunkumai ir kaip juos įveikti
Vakare pasireiškiantis vaikų irzlumas yra labai dažnas ir visiškai normalus reiškinys. Darželyje vaikai visą dieną susiduria su įvairiomis situacijomis, išgyvena tiek malonias, tiek nemalonias emocijas, jiems tenka laikytis susitarimų, bendradarbiauti, dalintis žaislais bei dėmesiu, išbūti tarp įvairių dirgiklių (garsų, šviesų, kvapų), o svarbiausia - jie turi visa tai patirti ir išbūti atsiskyrę nuo artimųjų“, - sako Vitlio darželio psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. Pasak specialistės, kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja. Jis įvairiais būdais išgyvena visas emocijas, nuovargį, frustraciją. Kartais tie būdai būna tinkami, o kartais ne.
Kaip atpažinti pervargimą?
Jos teigimu, tėvams svarbu stebėti tokio elgesio tendencijas. Jei vaikas yra irzlus be aiškios priežasties, dažniau nei įprastai nori būti laikomas ant rankų, greitai susierzina, tai gali būti fizinio nuovargio požymiai. Jei jis vengia garsų, šviesų, triukšmo, nepriima drabužių ar maisto, kuriuos įprastai mėgsta, tai signalizuoja apie sensorinį pervargimą. Verkimas be aiškios priežasties, pykčio protrūkiai, tėvų atstūmimas (pvz., vaikas sako - „nenoriu tavęs“, „tu bloga(s)“), rodo emocinį išsikrovimą. Jei vaikas vengia kontakto, nori būti vienas, arba priešingai - klimpsta į ginčus ar konkurenciją su broliais/seserimis, tai indikuoja, kad jis patiria socialinį nuovargį.
Kaip padėti vaikui?
Psichologės-psichoterapeutės teigimu, norint padėti vaikui, reikia apgalvoti, koks buvo jo dienos ritmas, pabandyti identifikuoti, kas provokuoja tokias emocijas. Visų prima, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? Vaiko irzlumą gali kelti ir tam tikri pasikeitimai darželyje, pavyzdžiui, nauja mokytoja ar naujas vaikas darželio grupėje.
„Tikslas - ne vengti nemalonių emocijų, o išmokti jas atpažinti, suprasti ir išgyventi saugiu būdu. Nerekomenduojama vaiko kontroliuoti ar moralizuoti, verčiau stengtis padėti išmokti savireguliacijos įgūdžių. Kai tėvai priima vaiko emocijas („matau, kad tau dabar sunku“), įvardija jas („suprantu, kad tau dabar yra pikta, nes...“) ir būna šalia, bet nemoralizuoja, vaiko smegenyse formuojasi neuroniniai keliai, kurie leidžia vaikui ateityje pačiam atpažinti ir tinkamai reikšti emocijas“, - pastebi E.Baltrūnaitė.
Ritualai namuose
Psichologė-psichoterapeutė pataria grįžus namo leisti vaikui ramiai pabūti, neapkrauti jo klausimais apie tai, kaip jam sekėsi. Pirmiausia užtenka tik apkabinimo, mielo žodžio, mėgstamo užkandžio ir tylos. Taip pat galima kartu klausytis ramios muzikos, pvz., gamtos garsų. Jei vaikas mėgsta fizinį kontaktą, galima leisti pasėdėti glėbyje, apipilti bučinių lietumi, supti (tai veikia raminančiai per parasimpatinę nervų sistemą). Jei vaikas pratrūko iš pykčio, reikia mokyti jį tinkamai paleisti susikaupusias emocijas - piešti, lipdyti, spalvinti, dainuoti ar užsiimti kitomis panašiomis veiklomis.
„Vaikams labai svarbi rutina, dėl to rekomenduojama nuosekliai laikytis vakarinių veiklų sekos. Pavyzdžiui, grįžimas namo - poilsio laikas - vakarienė - vonia - pasaka - miegas. Rutina vaikams suteikia saugumo jausmą“, - sako E.Baltrūnaitė.
Kada kreiptis į specialistus?
Emocijų sprogimas grįžus iš darželio gali būti signalas ir apie gilesnius sunkumus, jei toks irzlumas ar pykčio protrūkiai būna intensyvūs ir nuolat kartojasi. Pavyzdžiui, vaikas verkia valandų valandas, naktį ima šlapintis į lovą ar žodinė kalba tampa ribota.
„Dažnai vaikai išgyvena stiprias emocijas, jei darželyje jaučiasi atstumti, nesuprasti, nesijaučia saugūs. Taip pat labai dažnai pasitaiko atsiskyrimo nerimas, kai sunku atsisveikinti su tėvais ryte. Sunkumai neišvengiamai kyla ir tada, kai vaikai išgyvena didelius pokyčius, pavyzdžiui, skiriantis tėvams, atsirandant naujam šeimos nariui ir pan. Visais šiais atvejais pirmiausia reikėtų pasikalbėti su grupės mokytoja, suprasti, kaip vaikas elgiasi dienos metu, kaip bendrauja su kitais vaikais. Atrasti tam tikras emocinės iškrovos tendencijas, kada kartojasi toks elgesys. Rekomenduojama su vaikais kalbėtis pasitelkiant projekcinius metodus (piešinius, žaisliukus) - tai padeda geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį. Jei patiems nepavyksta padėti vaikui, visuomet galima kreiptis į psichologą“, - pastebi E.Baltrūnaitė.
Kada leisti vaiką į darželį?
Psichologai sako, kad geriausia leisti vaiką į darželį, kai jam sukanka treji metukai. Nuo trejų metų vaikas jau savarankiškesnis - jis moka naudotis tualetu, pavalgyti, turi savo emocijų valdymo patirtį. „Vaiko savarankiškumas priklauso nuo mamos įdirbio. Jei mąstote apie darželį, leiskite jau šiandien vaikui būti savarankiškam - apsiauti pačiam batus, apsirengti ir pan.“, - pataria G. Veličkienė. Trečiaisiais gyvenimo metais didėja vaiko poreikis būti kolektyve. Po antro gimtadienio vaikas ima suprasti, kad jis nėra vienas asmuo kartu su mama.
Pasiruošimas darželiui
Pasak Sąmoningų mamų bendruomenės įkūrėjos, ilgai žindomi vaikai, miegantys su tėvais, ima suvokti save kaip vieną asmenį su mama. „Tas prieraišumas yra gerai, bet jį reikia kurti tokį, kad vaikui būtų lengva atsiskirti. Iki trejų metų vaikui atrodo, kad jei mama išėjo, ji niekada negrįš. Todėl vaiko negalima palikti vieno. Sąmoningai ruošiantis į darželį, reikia stengtis sukurti vaikui sąlygas kaip darželyje. Palikti jį su močiute - tai ne tas pats, reikia iš tikrųjų atsiskirti nuo vaiko ir vaikui atsiskirti nuo įprastos aplinkos. Tai bus jo ir jūsų patirtis. Siūlau vaiką palikti žaidimų kambaryje 5-10 minučių, jis turi pajusti, ką reiškia būti vienam. Jeigu grupėje vaikas laikosi labiau jūsų, o ne žaidžia su kitais vaikais, verta dar kartą pagalvoti, ar dabar tikrai laikas leisti jį į darželį“, - atkreipia dėmesį G. Veličkienė.
Taip pat specialistė nurodo dar vieną aplinkybę, kuri gali būti kliūtis vaikui eiti darželį. „Pagalvokite, ar šeimoje nėra kitos stresinės situacijos, pavyzdžiui, gimė kitas vaikas, keičiate gyvenamąją vietą. Dėl streso vaikui sutrinka miegas, gali užkietėti viduriai. Todėl labai svarbu, kad ėjimas į darželį nesutaptų su kita gyvenimiška situacija“, - sako pokalbininkė. Ji atkreipia dėmesį ir į tėvų jausmus.
„Normalu tuo metu jausti dvejopus jausmus - „man reikia eiti į darbą, bet jaudinuosi, ar darželyje mano vaiku tinkamai pasirūpins, ar jis nepradės nuolat sirgti ir pan.“. Kalbėkitės apie tai su kitomis mamomis, bet geriau, kad jūsų dvejonių negirdėtų vaikas - išgirdus tokias kalbas, jame gali pasisėti nerimo sėkla ir jis gali imti jaustis kaltas“, - pataria G. Veličkienė.
Svarbiausi dalykai
Specialistės manymu, būtina atsakyti sau į klausimą, kodėl leidžiate vaiką į darželį dabar. „Jūsų apsisprendimas turi būti negrįžtamas - vaikas eina į darželį ir mūsų gyvenimas teka įprastine vaga. Kontroliuokite savo mintis. Jei galvosite: „Nežinau, ar geras tas darželis, gal reikėjo leisti į kitą?“ - nebus gero rezultato. Jūsų dvejonės persiduos vaikui, jam bus sunkiau adaptuotis. Negali būti tokių žaidimų kaip „bandau leisti, jei jam ten blogai, bus daug ašarų, tada bandau vėl leisti po kelių savaičių ar mėnesių“. Vieno darželio metodininkė sakė, kad labiau apsisprendusių tėvų vaikai greičiau adaptavosi ir mažiau sirgo“, - sako G. Veličkienė.
Ji pataria pasikalbėti su auklėtoja, kaip elgtis pirmą dieną - kaip vaiką paduosite, pastatysite, apkabinsite ir pan. Ir priduria, kad jokiu būdu negalima iš anksto griežtai vertinti auklėtojos ir kelti jai aukštus reikalavimus.
Vaiko adaptacijos fazės
Psichologinėje literatūroje aprašomos kelios vaiko adaptacijos naujoje aplinkoje fazės. G. Veličkienė pataria - leiskite vaikui jas visas išgyventi:
- Nesaugumo jausmas. Vaikas jaučia stresą naujoje aplinkoje, kur daug naujų žmonių. Vaikams šiuo periodu gali pasireikšti neadekvačios reakcijos. Mamos pasakojo, kad vaikai ima bijoti pravažiuojančių mašinų, pasidaro jautresni stipresniems garsams ir pan. Toks padidėjęs vaiko jautrumas yra normalus.
- Intraversija ir stebėjimas. Šiuo periodu vaikas sėdi ir stebi. Jis stengiasi suvokti darželio aplinką, perprasti hierarchiją, bando prie viso to prisitaikyti. Nepulkite į paniką, jei kokią savaitę vaikas su niekuo nebendrauja, sėdi kampe. Tai adaptacijos pradžia.
- Kontaktų paieška. Jis bando susirasti artimą sielą, tai gali būti vaikas ar darželio auklėtoja - tai jau sveikintinas dalykas.
- Kovojimas už vietą po saule. Šiuo periodu būna daug apsikandžiojimo, pastūmimo, susimušimo atvejų. Tai irgi adaptacijos etapas.
„Šiuos etapus reikia pereiti ir jų negalima nutraukti. Kartais tėvai intraversijos stadijoje išsigąsta ir nustoja vaiką vesti į darželį. Adaptacija įvyksta po 6 mėnesių. Namuose gali būti verkimo priepuoliai. Jei vaikas neišlieja tų emocijų, kūnas ima jas deginti ir vaikui gali be priežasties kilti temperatūra. Todėl leiskite jam išlieti emocijas“, - sako vaikų priežiūros specialistė.
Papasakoti iš anksto
„Nereikia vaikui kalbėti apie darželį prieš du mėnesius. Vakare pasekite pasaką apie kokį vaiką, kuris eina į darželį. Tegul jūsų vaikas iš pasakos supranta, kokia ten dienotvarkė, kas ten daroma. Bet nereikia pasakoti, kad ten viskas būna tik gerai. Reikia pasakoti ir apie darželio sunkumus. Kelis vakarus pasekate tokią pasaką, o paskui klausiate vaiko, gal jis norėtų nueiti pažiūrėti gyvai, kaip tas darželis atrodo ir kaip vaikai ten jaučiasi. Nereikia su vaiku iš karto eiti į darželio vidų, kalbėti su auklėtoja ir pan. Geriau pradėti pažintį su darželiu nuo lauko, kad jūsų vaikas pamatytų, ką vaikai veikia lauke“, - pataria G. Veličkienė.
Atsiskyrimas nuo mamos
Tobuluoju atveju atsiskyrimas nuo mamos turi įvykti per penkias dienas. „Pirmosiomis dienomis, kai būsite su vaiku darželyje, būkite mamos vietoje. Nereikia su vaiku žaisti, sėstis prie stalų ar kartu valgyti. Vaikas manys, kad taip ir toliau bus, nereikia jam sukurti tokios iliuzijos. Trečią dieną vaikas paliekamas ilgėliau. Penktadienį vaikas paliekamas miegoti pietų miego. Bet tai yra optimistinis variantas. Aš jau pačią pirmą dieną palikau savo Arvydėlį 8 valandoms. Jis trečią dieną man pasakė - jau išeik. Bet tai priklauso nuo vaiko temperamento. Blogai, kai tėvai per ilgai užsibūna darželyje, valgo kartu, vaikui susikuria iliuziją, kad į darželį reikia eiti kartu su tėvais. Tėvai darželyje turi būti ne ilgiau kaip penkias dienas. Jeigu vaikas vyresnis nei dvejų metukų, jam galima sakyti, kad ateisite po pietų miegelio ar kai jis pavalgys pietukus. Vaikui reikia aiškiai pasakyti: ateisiu tavęs pasiimti, dabar einu į darbą, tu lieki darželyje“, - sako Sąmoningų mamų bendruomenės įkūrėja.
Ašaros, nemiga ir vidurių užkietėjimas
Sutrikęs miegas yra normalus reiškinys, nes vaikas miego metu dėlioja savo emocijas, patirtį. Prieš miegą vertėtų vaiko paklausti, kaip jis jaučiasi, o ne ką šiandien veikė ar valgė. „Dažniau vaiką priglauskite, pamyluokite. Miegą pagerins pasivaikščiojimai prieš miegą, ramūs žaidimai namie. Dažnai tėvai po darželio veža vaiką į kiną, kavinę, bet jam tuo laikotarpiu ir taip daug emocijų ir patirties, jam po darželio reikia ramiai pabūti, pažaisti pažįstamoje aplinkoje“, - atkreipia dėmesį G. Veličkienė. Tuo jautriuoju periodu mažesniems vaikams (1-2 metų) nereikėtų prieš miegą žiūrėti televizoriaus.
Specialistė pataria, kaip elgtis, kai vaikas verkia: „Sakykite, kad jį suprantate, kad jam skaudu. Nesakykite - „Neverk, būk vyras, kiti į tave žiūri, verkti negražu“ ir pan. Vaikas manys, kad mama jo nevertina. Reikia leisti vaikui išlieti emocijas“.
Vaikas, pradėjęs eiti į darželį, gali pradėti šlapintis į lovą. Nereaguokite. Leiskite tam tęstis 7-10 dienų. Jei užsitęsia ilgiau, susimąstykite, ar adaptacija vyksta gerai. Pasak G. Veličkienės, adaptacijos prie darželio periodu vaikas gali norėti dažniau būti ant rankų, nešiojamas, miegoti kartu, dažniau verkia. Jis nori gauti dėmesio - duokite jiems tą dėmesį. Dažniau panešiokite ant rankų, pamyluokite, suteikite vaikui jam reikiamos meilės ir dėmesio“, - sako specialistė.
Kvapni pagalba
Besidominčioms aromaterapija Giedrė Veličkienė siūlo šiuo laikotarpiu pasitelkti kelis kvapus:
- Levandos. Levandos naudojamos miego sutrikimams gydyti. Vakarais prieš miegą išbandykite vonią su levandų aliejumi - į saują druskos įlašinkite 3-5 lašus levandų eterinio aliejaus ir ištirpkite šiltame vandenyje. Tegul vaikas 10-15 min. tokioje vonioje pasimaudo. Jei vaiko odelė sausa, tinka eterinį aliejų įlašinti į pieno stiklinę ir ją supilti į vonią. Galima vieną lašą levandų aliejaus užlašinti ant pagalvėlės, kad miego metu garuotų.
- Mandarinų eterinis aliejus. Tuštinimosi sutrikimai - vidurių užkietėjimas, viduriavimas - itin dažni pradėjus eiti į darželį. Su tuo susitvarkyti padės pilvuko masažas. Tai geriausia, ką galite tuo laikotarpiu pasiūlyti savo vaikui - 15 min. masažas su mandarinų eteriniu aliejumi. Imkite 50 ml bazinio aliejaus (migdolų, kokosų) ir 2-3 lašus mandarinų eterinio aliejaus. Švelnus pilvuko ir viso kūnelio masažas suteiks jūsų vaikui fizinės meilės dozę. Masažuokite vaiką ir kalbėkite jam, kad jį mylite, kad juo didžiuojatės, nes jis jau didelis, savarankiškas, eina į darželį.
Dar keli patarimai:
- Leiskite vaikui į darželį neštis namais kvepiantį žaisliuką;
- Darželio režimas turi būti pradėtas taikyti namuose dar iki ėjimo į darželį;
- Pradėjus vaikui lankyti darželį, režimo namuose turi būti laikomasi ir savaitgaliais.
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Geriausia arbata vaikams nuo peršalimo – veiksmingi receptai ir patarimai
- Kaip Sėkmingai Žindyti Kūdikį: Nepakeičiami Patarimai ir Profesionalios Rekomendacijos