Vaikai darželyje paprastai krykštauja ir žaidžia, tačiau kartais pasitaiko, kad mažylis stovi vienas ir stebi arba ramiai piešia įsispraudęs kamputyje. Ar tai turėtų kelti tėvų susirūpinimą? Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kodėl vaikas gali nežaisti su kitais darželyje, ir patarimus, kaip tėvai gali padėti savo atžalai.
Vaikas Kitoks Nei Jo Draugai
Kartais vaikas tiesiog yra kitoks nei jo draugai. Pavyzdžiui, Joris stovi ir šypsosi, kai vaikai žaidžia gaudynių. Kartais ir jis įsitraukia į darželinukų žaidimus, bet labai retai. Dažniausiai stebi iš tolo arba užsiima savo „darbais”. Net ir lauke, kai visi vaikai laksto kaip pašėlę, jis laikosi atokiai, stebi žole šliaužiančią miniatiūrinę kirmėlaitę, lėktuvą danguje. Jam nerūpi „vietinės” reikšmės muštynės, susistumdymai prie pietų stalo. Jis turi ką veikti. Dažniausiai daro tai, kas jam patinka. Joris labai gabus, pirmasis išmoksta eilėraštuką ar dainelę, tačiau parodyti tai, ką sugeba, neskuba. Tai pastebėjo ir tėvai, ir auklėtojos.
Vieni mažyliai yra labai judrūs, jau nuo ankstyvosios kūdikystės nori bendrauti, kiti - lėtesni, ramesni, jiems ir bendrauti reikia mažiau. Gebėjimą bendrauti, ko gero, lemia įgimtas žmogaus temperamentas. Tačiau tai labai priklauso ir nuo tėvų požiūrio į mažylį. Tačiau yra vaikų intravertų. Jie mėgsta fantazuoti, geriausiai jaučiasi, kai žaidžia vieni. Tokie mažyliai žaisdami labai įsijaučia ir yra laimingi būdami vieni. Tačiau tai nereiškia, kad jie neįgauna bendravimo įgūdžių.
Bendravimo Svarba ir Tėvų Pavyzdys
Žmogus yra sociali būtybė, kuriai reikia bendrauti, sulaukti kitų pripažinimo, jausti ryšį su aplinkiniais. Tiesiog vieni vaikai nori bendrauti daug, ilgai, kitiems pakanka vieno tikro draugo. Taigi net ir vienatvę mėgstantis vaikutis mokės bendrauti, jeigu tėvai yra bendraujantys ir savo pavyzdžiu rodo, kaip tai daryti. Toks mažylis ir darželyje neatrodys labai išskirtinis.
Tačiau jei darželinukas nuolatos būna vienas ir matyti, kad norėtų būti su kitais, bet nesugeba, tai rodo, kad nepasitiki savimi ir kitais. Akivaizdu, kad mažylis yra baikštus, drovus, o tėvai neparodė, kaip reikia bendrauti su kitais žmonėmis.
Ankstyva Patirtis ir Poveikis Vaikui
Jau ankstyvoje kūdikystėje mažiukas suvokia, kad jis yra labai mylimas, laukiamas, geidžiamas, kad jo poreikius mama (tėtis) išgirsta ir į juos atsižvelgia. Taip pat supranta, kad kažkas yra negerai, jeigu, tarkim, mama serga pogimdine depresija ir negali būti pakankamai švelni pirmosiomis gyvenimo akimirkomis. Dažniausiai išties vieniši yra tie vaikai, kurie pasąmoningai jaučia, kad nebuvo labai laukiami. Tokie mažyliai linkę užsidaryti savo vidiniame pasaulyje, kuriame saugiai jaučiasi. Tokia vaiko vienatvė rodo skausmingą patirtį. Iš prigimties jautriam mažiukui nedaug tereikia, kad pasijustų nelauktas.
Tačiau vaikai skirtingi. Ne visi net kūdikystėje taip skausmingai reaguos į mamos liūdesį. Kiti kaip tik yra tikri linksmuoliai ir taip nori bendrauti, kad savo nuolatine šypsena sugeba pralaužti bet kokius ledus. Vaikų skirtumai išryškėja labai anksti. Tie, kurie labai anksti nusišypso, anksti pradeda guguoti ir čiauškėti, sparčiau ieško ryšio su pasauliu, bus ir labiau bendraujantys. O kiti tyrinėja aplinką, tarsi laukia, kaip tėvai su jais bendraus.
Negalima sakyti, kad priežastis - tik mama, kuri, kai kūdikiui labiausiai jos reikėjo, sirgo depresija. Tai priklauso ir nuo kūdikio, kitas turi daug vidinės energijos. Vis dėlto galima ištaisyti klaidas.
Kaip Padėti Neryžtingam Vaikui
Jeigu pastebėjote (o net jei ir ne), kad vaikas neryžtingas, šalinasi kitų, drovisi, parodykite jam, kaip reikia bendrauti. Būtinai pagirkite, kai ištiesia kitam vaikučiui ranką ir ragina kartu žaisti. Pagirkite, kai kitam mažyliui leidžia pažaisti savo žaislais. Sakykite tiesiai, ką turėtų daryti. Dažnai kartodama: „Koks tu šaunuolis, kaip gerai elgiesi”, sustiprinsite vaikučio norą ir toliau taip elgtis. Bendravimas yra įgūdis, o įgūdžių mes mokomės. Tai nereiškia, kad intravertiškas vaikutis pasikeis ir ims norėti nuolat su kitais žaisti, tačiau mokės tai daryti.
Vaikas, turintis didelį poreikį pabūti vienas, ir suaugęs toks bus. Nors puikiai mokės bendrauti, bet nenorės būti vakarėliuose, nejaus poreikio dažnai eiti į svečius ar kviestis svečių pas save. Paprastai vienišiams iš prigimties pakanka draugijoje pabūti valandą ir jie jau nori bėgti atgal į savo tylų ir ramų pasaulį.
Kada Kreiptis į Specialistą
Dažnai tėvai ir mokytojai per daug pabrėžia, kad vaikas yra vienišas. Tikrai nieko tokio, jeigu jis sėdi kamputyje ir tyliai žaidžia, nors kiti „eina galvomis”. Nieko tokio, jeigu vaikučiui daugiau nei kitiems reikia pabūti vienam. Jei vaikui gera būti vienam, bet retkarčiais žaidžia ir su kitais. Bėda kyla tada, jei mažylis nori bendrauti, akys net spindi, kaip siekia žaisti su vaikais, bet nesugeba. Tokį mažylį reikėtų parodyti psichologui. Ir geriau kuo anksčiau. Būna, ateina paaugliai, kurie klausia: „Apie ką kalbėtis su bendraamžiais, ką jiems sakyti”?
Šiuolaikinės Vertybės ir Tėvų Lūkesčiai
Reikėtų pabrėžti ir kitą dalyką. Šiais laikais bendravimas yra labai vertinamas, o kitos savybės, tarkim, jautrumas, dėmesingumas, gerumas, yra tarsi nustumtos į antrą planą. Dažnai mažylis yra įsikalęs į galvą, kad kuo daugiau knygų perskaitys, raidžių išmoks, tuo daugiau tėčio ir mamos dėmesio gaus. Juk tik už tai būna giriamas. Kartais vaikas užsidaro savyje ir dėl per didelių tėvų lūkesčių. Šie nori, kad vaikas būtų lyderis visose gyvenimo srityse. Tėvai gali tiesiai ir nesakyti, ko tikisi, bet mažylis vis tiek pajunta. Taip nuo mažens yra ugdomas perfekcionistas, tobulumo siekėjas. Dažnai tokie vaikai jaučia baimę bendrauti, nes jiems baisu, kas bus, jei bus atstumti, jei nebus geriausi?
Kartais tėvai tikrai padaro meškos paslaugą, tarkim, sakydami: „Jonas darželyje deklamavo ilgesnį eilėraštį, dar ir dainelę padainavo ir skaičiuoti moka. O tu?” To pakanka. Iš baimės, kad nėra tobulas, gali užsidaryti savyje, atsitraukti ir apskritai nieko nedaryti.
Adaptacija Darželyje: Individualus Procesas
Vaiko adaptacija darželyje tai procesas, kurį paprastai lydi didelės emocijos. Kartais tas procesas būna greitas ir „neskausmingas“, tačiau kartais trunka ganėtinai per ilgai, todėl tėvams sukelia daug nerimo. Kodėl tai vyksta? Kokia to priežastis ir kaip su tuo kovoti?
Kiekvienas vaikas turi adaptacijos problemų. Šis procesas yra labai individualus. Dažniausiai ilgalaikę adaptacijos problemą patiria vaikai, kurie niekada nebuvo palikti su močiute, seneliais ar aukle. Tai pagrįsta emocija, jungiančia mamą ir kūdikį, sukuriančia per didelį prisirišimą.
Trys Svarbūs Aspektai:
- Ar vaikas buvo likęs vienas be tėvų?
- Ar jis buvo kitų vaikų draugijoje?
- Ar išmoko būti nepriklausomas?
Tėvų Klaidos ir Teisingas Požiūris
Kai kurie tėvai sako, kad „kadangi tu negali to padaryti, eisi į darželį, auklėtoja tave ten to išmokys“. Vaikas jau gauna tokį signalą, kad šiame darželyje kažkas nutiks, nes mama su manimi nesusitvarko, o auklėtoja susitvarkys. Savo vaikui turėtumėte sakyti kitaip, kad ten nieko blogo nelaukia, „tu žaisi, statysi iš kaladėlių, važinėsi automobiliukais, klausysitės eilėraščių ir mes susitiksime po antrų pietų ar sriubytės“.
Jei vaikas verkia, tai ne visada reiškia, kad kažkas čia vyksta. Dažniausiai būna taip, kad vaikas į kambarį įeina verkdamas ir praleidžia visą dieną šiame kambaryje be jokio triukšmo, prisiminimo ar verkimo. Šis verksmas tęsiasi tik rūbinėje ir akimirką įėjus į salę. Jei ilginsime išsiskyrimo procesą, per ilgai glostysime ar apkabinsime, vaikui bus blogiau. Tai turėtų užtrukti labai trumpai. Vaikas neturėtų matyti, kad mes nervinamės, ar esame liūdni. Blogiausia, kai nutinka tokia situacija, kai mes, mokytojos, turime per prievartą vaiką išplėšti iš tėvų. Nemanau, kad verksmai išsiskyrimo metu yra priežastis to, kad kažkas čia vyksta. Geriausia visada paklausti mokytojo, kaip buvo dieną, kiek truko ilgesio procesas.
Jei vaikas pirmą dieną neverkė, pirmąją savaitę neverkė, būkite pasiruošę, kad vieną savaitę jis pradės verkti, nes vaikas turi tokį poreikį. Ateis momentas, kai jis ką nors prisimins ir kils krizė. Jei jos iš pradžių nėra, ji gali kilti šiek tiek vėliau. Nors yra ir tokių vaikų, kurie visiškai neišgyvena krizės, bet geriau būti jai pasirengusiam.
Kada Nerimauti Dėl Vaiko Elgesio
Koks vaiko elgesys turėtų sukelti tėvų nerimą (negalavimas, apetito stoka, miego trūkumas, dirglumas, nuolatinis viduriavimas)? Tėvai pakankamai gerai pažįsta savo vaiką, kad žinotų, kada kažkas vyksta. Naktį vaikas mušasi, muša žaislus, neramiai miega. Tačiau labiausiai tėvai gali nerimauti dėl to, kas nuolat vyksta vaikui miegant. Tai turi būti kažkas, ko dar nebuvo nutikę, ir nuo to momento, kai vaikas pradėjo lankyti darželį, tai kartojasi diena po dienos.
Jei tai trunka antrą ar trečią mėnesį ir dieną po dienos vaikas darželyje yra liūdnas, prislėgtas, jis nedaro nieko kito, tik sėdi ir laukia, tai akivaizdus ženklas, kad jis vis dar nesubrendęs. Rūbinės signalas nėra visiškai objektyvus. Tačiau neįsivaizduoju situacijos, kai vaikas po dviejų ar trijų mėnesių dar nenori vaikščioti į darželį. Rūbinės signalas nėra visiškai objektyvus. Jei vaikas įžengia į kambarį ir čia save atranda, žaidžia, nesijaučia liūdnas, nesiilgi, nesėdi, jei dar nežaidžia su vaikais, bet kalbasi su mokytoja, tada jis tinka darželiui.
Ką Daryti Pastebėjus Neįprastą Elgesį
Būtinai nedelsdami pasikalbėkite su mokytoju. Po pokalbio tėvas priims išvadą, ar mokytojas nuo kažko ginasi, ar rimtai į tai žiūri ir bando išspręsti problemą. Jei pokalbis su mokytoju neatneš jokio rezultato, pasikalbėkite su kitu (grupėje visada yra du mokytojai). Jei nuomonės sutampa ir tėvai negavo sprendimo ar užtikrinimo, kad mokytojas bandys problemą išspręsti, visada yra direktorius. Psichologas taip pat galėjo ateiti į grupę ir pamatyti, kas ten yra.
Pakartotinė Adaptacija Po Ligos
Po ilgos ligos pakartotinė adaptacija neturėtų ilgai trukti. Po ilgos ligos pakartotinė adaptacija neturėtų ilgai trukti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai suserga infekcijomis ir kartais būna namuose savaitę ar dvi. Po tokio laikotarpio jiems taip pat sunku persijungti prie kito ritmo. Kaip padėti vaikui prisitaikyti?
Valgymo Sutrikimai Darželyje
Adaptacijos darželyje metu viena iš galimų vaikų reakcijų yra valgymo sutrikimai. Kalbant apie emocinius sunkumus, kuriuos išgyvena vaikai, ne visada yra lengva pasakyti, kokios tikrosios jų priežastys. Sutrikimus gali sukelti ne vienas gyvenimo pokytis, o keli. Galbūt pradėjęs lankyti darželį vaikutis ten nevalgo dėl to, kad išgyvena stresą dėl adaptacijos, gal jam nepatinka darželio maistas, gal tuo pat metu gyvenime vyksta dar kažkas svarbaus, pavyzdžiui, nesutaria arba skiriasi tėvai, mirė močiutė, teko persikraustyti į kitą gyvenamąją vietą, gimė broliukas arba sesutė… Šios priežastys gali sunkinti ir prisitaikymą darželyje. Jei įmanoma, šiuo laikotarpiu būtų puiku vengti papildomų pokyčių vaiko gyvenime.
Ką Daryti, Jei Vaikas Darželyje Nevalgo
Jeigu kitų problemų nepastebite, berniukas yra linksmas, žvalus, nekrenta jo svoris, jis ryte prieš darželį ir vakare grįžęs namo pavalgo visaverčio maisto - galbūt jam tiesiog nepatinka darželio maistas. Jeigu pastebėjote ir kitų blogos savijautos požymių, reikėtų pagalvoti apie adaptacijos darželyje sutrikimą.
Paprasčiausias būdas plėsti vaiko racioną - tiesiog jam nuosekliai siūlyti maisto, prie kurio norėtumėte pripratinti. Pavyzdžiui, jei Jums norisi, kad sūnus pradėtų valgyti burokėlių - išbandykite įvairius burokėlių ruošimo būdus namie: virkite sriubą, ruoškite salotas, mišraines su įvairiomis kitomis daržovėmis ir užpilais. Siūlykite šių patiekalų dažnai, tačiau neverskite vaiko valgyti, jei jis nenori. Tiesiog suteikite galimybę paragauti, jei kils toks noras.
Svarbu neužmiršti, jog vis dėlto tėvai galų gale lemia, ką vaikas valgys. Jei vaikas turi galimybę rinktis iš patiekalų, kuriuos jis mėgsta, jis ja ir naudojasi. Galite pasiūlyti ir nemėgstamų, tačiau, Jūsų nuomone, reikalingų maisto produktų prieš numatomą desertą: pavyzdžiui, pasakykite, kad pirmiausia reikia suvalgyti patiekto maisto, tada gaus kažką skanaus. Arba po kelių kąsnių „nemėgstamų“ produktų duokite mėgstamų.
Maisto „kimšimas“ prievarta gali sukelti didelį pasibjaurėjimą maistu, didelių emocinių sutrikimų, netgi gali būti apskritai sunku valgyti (tai yra, pats valgymo procesas vaikui ima sietis su nemaloniais išgyvenimais, todėl jis gali imti mažai valgyti ir namuose). Taigi toks sprendimas, kokį priėmė auklėtojos, yra geresnis, nei valgydinti vaiką, kai jis nenori.
Psichologinės Priemonės Skatinti Vaiką Valgyti
Apdovanoti už suvalgytą maistą nėra pats geriausias sprendimas, nes valgymas neturėtų tapti „geru darbu“ tėvams. Jeigu vaikas sveikas, nepažeistas jo alkio ir sotumo jausmas (jei nesiūloma užkandžių nuolat, leidžiama vaikui praalkti, kad jis jau norėtų valgyti), net ir labai nevalgūs vaikai turi tam tikrą svorio pusiausvyrą, dėl ko jie netampa ypač išsekę. Taigi nepavalgęs vieną kartą sveikas vaikas tiesiog labiau norės valgyti kito valgymo metu.
Tai, ką Jūs galite padaryti - tiesiog pasiūlyti suvalgyti kokio nors vertingo, Jūsų nuomone, maisto (sriubos, mėsos, daržovių…), kad ir kelis kąsnelius ar šaukštelius, ir po to leisti suvalgyti tai, ką vaikas norėtų: sūrelį, saldų vaisių ar kokį desertą. Tačiau saldumynais nereikėtų piktnaudžiauti, nes jie kaip tik sumažina apetitą, ir kitą kartą gali nesinorėti valgyti paprasčiausiai dėl to, kad vaikas dar neišalko.
Kalbant apie psichologines priemones, reikėtų nepamiršti, kad valgymas - tai ne tik maisto medžiagų suvartojimas, bet valgant neretai bendraujama, kalbamasi, yra proga pabūti kartu. Taigi galite šeimoje surengti bendrus pietus ar vakarienes, kai visi susėdate prie vieno stalo, kalbatės apie tai, kaip praėjo diena, domitės vienas kitu. Jei nevalgiukas ir nevalgys, jam turėtų patikti būti kartu su tėčiu ir mama, ir ilgainiui, matydamas, kaip valgo tėvai, jis turėtų ir pats pradėti valgyti.
Mitybos Organizavimas, Jei Vaikas Darželyje Nevalgo
Sveikiausia, jei valgoma taip, kad maisto kiekis dienos metu paskirstomas nedidelėmis porcijomis, o tarpai tarp valgymų nėra tokie dideli, kad vaikas labai išalktų. Reikėtų vis tiek siūlyti darželyje vaiką sodinti kartu su kitais vaikais, pakalbėti su juo, kad galima suvalgyti bent jau tai, ką jis mėgsta: duoną, bulves be padažo ar košę. Ryte, žinoma, pavalgydinkite sočiai, tačiau būtų per sunku apkrauti skrandį sriuba ir kokiu rimtu patiekalu, kaip kotletais su bulvėmis. Geriau tegul maistas būna lengvas, tačiau ilgesniam laikui suteikiantis sotumo, pavyzdžiui, kruopų košė.
Jei Jūsų mažylis pakankamai subrendęs, kad eitų į darželį, jis greičiausiai gali ir pats pavalgyti. Bandykite leisti jam valgyti savarankiškai ir namie. Jei labai neramu, kad nieko nevalgys ir bus nuolat alkanas - galite iš pradžių leisti valgyti tiek, kiek jis pats nori ir gali, o tada dar kelis šaukštelius pasiūlyti jau žaidžiant. Bet iš esmės augdamas vaikas turėtų tapti vis labiau savarankiškas, o tai reiškia, kad turi mokėti ir pavalgyti pats, be aplinkinių pagalbos.
Ką Daryti, Jei Vaikas Atsisako Valgyti Darželyje Siūlomą Maistą
Iš tiesų prievarta maisto kišti nereikėtų, nes tokio „kišimo“ pasekmės gali būti kur kas stipresnės nei nepavalgymas. Kita vertus, kaip ir minėjau, nevalgymo darželyje priežasčių gali būti daug, ir nėra paprasta suprasti, kurios iš jų aktualios būtent tuo metu. Beje, vaikai neretai kaip tik mėgsta darželio maistą, ar bent tam tikrus patiekalus, ir iš viso darželyje pateikiamo valgiaraščio tikriausiai galima rasti ką nors, kas vaikui patiktų.
Susitarimas Su Auklėtojomis Dėl Užkandžių
Jeigu norite duoti savo užkandžių, tai turėtų būti maistas, neprimenantis deserto, kad kiti vaikai nepavydėtų, ir dar geriau, jei, atsiradus prašančių, Jūsų sūnus galėtų su jais pasidalinti. Tiktų morkos, obuoliai - sveikas maistas, ne per daug kaloringas, kad dar liktų noro darželio maistui, tačiau vaikas galėtų numarinti alkį, jei jam labai jau nesinori to, kas siūloma visiems. Galite bandyti kalbėtis su sūnumi, kad jis iš darželyje siūlomų patiekalų suvalgytų bent jau tai, kas jam labiausiai priimtina: pavyzdžiui, duoną, bulves, kruopas, riestainiukus ar sausainius. Tegul vis tiek sėdasi kartu su kitais vaikais prie stalo, nesvarbu, kad jis nevalgo ir tik žiūri į kitus.
Drovumas ir Pasitikėjimo Savimi Stoka
Kai vaikas mokykloje ar darželyje dažniausiai būna vienas ir tėvai pastebi, kad jis nežaidžia su kitais, jie išsigąsta, kad jis gali pasirodyti esąs autistas. Tėvams svarbu neskubėti nustatinėti diagnozių, o pasistengti surasti tokio elgesio priežastį ir padėti savo atžalai.
Kodėl vaikas neskuba susidraugauti su kitais?
Gali būti įvairių priežasčių, kodėl vaikas nenori žaisti su kitais. Kai kurie sugeba puikiai užimti save patys, kiti būna labai drovūs ir nedrįsta prieiti prie kitų vaikų. Kontaktai su bendraamžiais vaikui yra labai svarbūs, kad įgautų socialinio gyvenimo įgūdžių, išmoktų dalintis daiktais, derėtis ir kartu ieškoti sprendimų.
Kaip suteikti vaikui daugiau pasitikėjimo savimi?
Pasitikėjimą savimi reikia skatinti nuo ankstyvos vaikystės. Pasistenkite, kad jūsų vaikas kuo anksčiau užmegztų kontaktus su bendraamžiais, pavyzdžiui, lopšelinukų grupėje ar kieme, vaikų žaidimo aikštelėje, smėlio dėžėje. Tada jam ateityje lengviau seksis prieiti prie nepažįstamų vaikų ir susidraugauti.
Tėvai visada yra pirmasis pavyzdys vaikui. Jūs taip pat turite turėti gerų socialinių kontaktų ir susitikinėti su savo draugais. Taip jūsų atžala išmoks susirasti sau draugų. Jeigu patys esate uždari ir neturite gerų draugų, nesitikėkite to iš savo vaiko.
Jei konstatavote, kad jūsų vaikas nežaidžia su kitais, pasistenkite jam skirti daugiau dėmesio, o ne šaipytis iš jo. Droviems vaikams reikia juos palaikančio užnugario. Pasiūlykite jam pasikviesti į svečius kitų vaikų. Gerai pažįstamoje namų aplinkoje jis jausis drąsesnis.
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Visuotinis naujagimių tikrinimas: ką būtina žinoti kiekvienam tėvui?
- Kaip Fridricho Nyčės filosofija pakeitė graikų tragedijos supratimą amžiams