Vaiko baimė gali kelti nerimą ir rūpestį, tačiau dažniausiai tai yra normali raidos dalis. Iš tiesų, vaikų baimės yra natūralus dalykas, kuris dažniausiai atsiranda dvejų - trejų metų ir palaipsniui pačios išnyksta. Tai, kaip vaikai bando tvarkytis su baimėmis, labai priklauso nuo to, kaip su jomis tvarkosi jiems svarbūs suaugę ir nuo to, kaip jie reaguoja į vaiko baimes.
Vaikų baimių priežastys
Pirmieji vaiko išgyvenami nerimai yra susiję su aplinkos tyrinėjimu ir jos pažinimu. Dar kūdikiai demonstruoja išgąsčio reakcijas, išgirdę staigų ar itin didelį garsą, išvydę nepažįstamą asmenį ar pamatę neįprastą vaizdą. Naujų daiktų, įvykių, žmonių atradimas, vis kitokios patirties išgyvenimas, neretai mažyliui sukelia intensyvius jausmus, vienas iš kurių yra nepažįstamų ar nepriimtinų objektų baimė. Vėlesniame amžiuje atsiranda nerimas būti nepriimtam, išjuoktam, patirti nesėkmę. Tai susiję su savo asmens įvaizdžiu ir siekimu jį išlaikyti kuo priimtinesnį aplinkiniams.
Žinoma daug baimių rūšių. Vaikų amžiuje dažniausios - atsiskyrimo, tamsos, gyvūnų, triukšmo, mirties ir kitos.
Pagrindiniai faktoriai įtakojantys vaikų baimę miegoti:
- Traumuojantys išgyvenimai
- Lėtinis stresas
- Vaikystės baimės
- Socialinės problemos
- Paros ritmo sutrikimai
- Netinkama mityba
- Skausmas
- Viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas
- Miego apnėja
- Neurologinės ligos
- Psichinės ligos
- Diegliai
- Dantų dygimas
Baimė likti vienam tamsoje, miegoti atskirame kambaryje yra priskiriama vakaro ir nakties baimių grupei. Tai yra viena iš baimių rūšių, kurios stipriai susipynusiomis su kitomis nerimą keliančiomis sritimis: tamsos baimė, pabaisų baimė, vienatvės baimė, mirties baimė.
Kaip atpažinti vaiko baimę?
Svarbu suvokti, kad tokią problemą turintys mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai ne visada apie ją pasako. Vaikai gali neturėti pakankamai žinių, kad suprastų, jog tai nėra normalu. Jie pripranta prie paros ritmo sutrikimo, kitiems tiesiog gėda apie tai kalbėti (taip būna tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nemiga atsiranda dėl tamsos baimės, baimės užmigti vienam ir panašiai).
Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Padidėjęs mieguistumas dieną
- Sumažėjęs aktyvumas dieną
- Nuotaikos pablogėjimas
- Susikaupimo problemų atsiradimas
- Mokymosi rezultatų suprastėjimas
- Susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas
- Nenoras užsiimti fizine veikla
- Nuotaikos pablogėjimas vakare
Kaip padėti vaikui įveikti baimę?
Norint geriau suvokti mergaitės nerimo pasilikus tamsoje priežastį, reikia stebėti, kalbėtis ar kitais būdais bandyti atsakyti į šį klausimą. Priklausomai nuo santykio kokybės, nerimo priežastį galima sužinoti šiais būdais. Vienas iš jų tiesioginis ir paprastas pokalbis. Jis yra įmanomas, jei galite atvirai kalbėti su dukra ne tik baimės, bet ir kitomis temomis.
Svarbiausia nesmerkti ir nesijuokti iš to, jog vaikas jaučia nerimą. Baimės nuneigimas toks, kaip „Nėra čia ko bijoti”, „Čia nieko baisaus”, „Tu tik išsigalvoji visas tas pabaisas”, „Tu be reikalo bijai” ir t.t., nesumažina šio jausmo, o tik dar labiau pastipriną norą užsisklęsti ir išgyventi nerimą vienumoje. Dar viena galimybė prieiti prie mergaitės išgyvenamo jausmo yra pasakojimas. Galima sukurti pasakojimą, kuriame pagrindinė heroje taip pat išgyvena panašią baimę.
Norėčiau dar kartą priminti, tėvai yra modeliai, į kuriuos žiūrėdami, vaikai mokosi įveikti baimes ir nerimą. Mergaitė taip pat gali pastebėti, kad bijoti yra naudinga. Siekiant sustiprinti vaiką, taip pat rekomenduojama skaityti pasakas, pasakoti istorijas. Kai kurie tėvai vengia pasakų, nes jos baisios.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui:
- Nepamirškite pagirti dukters už drąsą: juk pamačiusi ar pajutusi kažką įtartina, mergaitė negulėjo drebėdama ar sustingusi, bet narsiai bėgo ieškoti pagalbos - tikrai drąsiai pasielgė.
- Aptarkite, ką dar galima daryti tokiais atvejais. Pavyzdžiui, „Jeigu pastebi ką nors įtartina, reikia įjungti šviesą ir apsidairyti, o tuomet gulti ir toliau miegoti.”
- Jei vaikas atkakliai tvirtina, kad ten buvo pabaisa, kuri norėjo praryti, priimkite jo versiją, paprašykite tą pabaisą nupiešti, o jau tada raskite būdų ja atsikratyti.
- Priimkite vaiko baimę kaip pagrįstą. Paremkite savo vaiką visada, kai jis bijo. Atsiminkite, kad kai kurios baimės yra geros. Vaikai turi turėti sveiką atsargumo jausmą. Svetimi šunys ar nepažįstami žmonės gali būti pavojingi.
- Formuokite drąsų elgesį. Jei vaikas atsisako lankyti mokyklą, ramiai išsiaiškinkite mokyklos baimės priežastis. Svarbu paaiškinti, kad nemalonumai ar sunkumai mokykloje neišvengiami.
- Skatinkite fizinį aktyvumą. Jei mažai sportuojate, pabandykite važiavimą dviračiu, pasivaikščiojimą parke/miške, plaukimą: sveiks ir kūnas, ir dvasia. Be to, sveikai maitinkitės. Mokykite vaikus ir patarimais, ir pavyzdžiu, kad sveiki žmonės daug geriau susidoroja su stresu.
- Mokykite vaikus atsipalaiduoti. Net labai maži vaikai gali išmokti atsipalaiduoti prisimindami kažką malonaus. Atpalaiduoja ir gilus kvėpavimas, rami muzika, įprasti eilėraštukai ar dainelės, piešimas ar spalvojimas. Nebijokite fizinio kontakto.
- Skatinkite drąsų elgesį. Tėvai gali švelniai paskatinti vaiką susidurti su baimę keliančia situacija. Tik jokiu būdu to iš vaiko nereikalaukite. Susidūrimas su baimę keliančia situacija sumažina nereikalingą išankstinį ir esamą nerimą. Mokykite bendrauti su žmonėmis ir daiktais, keliančiais baimę.
- Stenkitės, kad vaikas augtų savarankiškas. Tegul jis pajunta, kad daug ką moka ir gali pats atlikti.
- Labai svarbu padėti vaikui atkurti ir išlaikyti gerą savo vertės jausmą. Priminimas vaikui apie anksčiau įveiktą stresą kartu yra ir ženklas, leidžiąs patikėti, kad pačiam galima imtis spręsti problemą, - tai dažnai padeda atkurti savo vertės pusiausvyrą. Kita vertus, įdiekite vaikams, kad klysti yra žmogiška. Sakykite, kad klysta visi - net ir jūs. Iš klaidų mokomės. Žmonės, kurie niekada neklysta, niekada nepadaro nieko didelio ir svarbaus.
Išbandę atpažinti baimės priežastis, priėmę vaiko nerimą, ugdydami jo savarankiškumą bendrai bei suteikdami tam tikrą įrankį, užtikrinantį saugumą, turėtumėte pamatyti nors mažus rezultatus. Visgi pasiekimai būtų kur kas didesni, jei į pagalbą pasitelktumėte vaikų psichologą ar išsamesnį vaikų baimes nagrinėjantį šaltinį (šiuo metu yra išleista nemažai knygų šia tema).
Amžiaus grupės ir dažniausios baimės
| Amžiaus grupė | Dažniausios baimės |
|---|---|
| 0-6 mėn. | Didelis triukšmas, dideli į jį judantys daiktai, nepažįstami žmonės |
| 7-12 mėn. | Atsiskyrimas nuo tėvų, gyvūnai, tamsa, daktarai |
| 1 m. | Atsiskyrimas nuo tėvų |
| 2 m. | Įvairūs nepažįstami objektai |
| 3 m. | Tamsa, pabaisos |
| 4 m. | Tamsa, pabaisos, vienatvė |
| 5 m. | Tamsa, pabaisos, blogi sapnai |
| 6 m. | Antgamtinės būtybės |
| 7-8 m. | Nelaimingi atsitikimai, mirtis |
| 9-12 m. | Nesėkmės mokykloje, socialinės problemos |
| Paauglystė | Socialinis pripažinimas, ateities perspektyvos |
Saugumo jausmas vaikystėje yra pagrindas stipriai asmenybei vystytis. Kuo anksčiau bus pastebėtas nerimas, tuo lengviau bus jį įveikti ir neleisti kontroliuoti vaiko gyvenimo. Svarbiausia, kad jūsų vaikas žinotų, jog esate šalia, visados pasirengę jam padėti. Kartais jis norės kalbėtis, o kartais visiškai nesileis į kalbas, išbūkite su juo ir tyloje.
žymės: #Vaika
Panašus:
- 11 metų vaiko baimė miegoti vienam: kaip įveikti ir ramiai užmigti?
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Karnavaliniai rūbai vaikams: idėjos, nuoma ir kur pirkti pigiau?
- Vaikų mitybos paslaptys: Elektroninė knyga ir efektyvūs patarimai tėvams