Vaiko globa istoriškai ir tradiciškai visada buvo ir yra jautri ir aktuali visuomenės problema. Vaikai, neturintys šeimos - pažeidžiamiausia ir jautriausia žmonių grupė. Šios savo vaikui saugumo ir gerovės.
Magistro darbo tikslas - išanalizuoti asmenų, užaugusių globos namuose, pasirengimo savarankiškam gyvenimui ugdymo galimybes ir ypatumus. Darbe analizuojami asmenų, augusių globos namuose, adaptacijos visuomenėje sunkumai taip pat socializacijos visuomenėje tyrimas.
Tyrimo klausimai ir metodologija
Tyrimo klausimai:
- Ar asmenys užaugę globos namuose yra įgiję pakankamai savarankiško gyvenimo įgūdžių?
- Kas skatino pasirengimo savarankiškam gyvenimui įgūdžių įgijimą globos namuose?
Tyrimas: kokybinis aprašomasis. Tai informacijos gavimo būdas, neišreikštas kiekybiniais rodikliais. Kokybinis tyrimas remiasi psichologiniais ir sociologiniais metodais, grindžiamais žodiniais duomenimis. Kokybiniai tyrimo metodai suteikia galimybę pastebėti naujus reiškinių ypatumus ar atskleisti naujus, iki šiol nepastebėtus, reiškinius. Kokybiniai duomenys paprastai renkami tiesiogiai stebint reiškinį ir viską išsamiai fiksuojant, atviro tipo klausimais ir pan. Šiais, tvarkoma kitaip: duomenys analizuojami, grupuojami, sisteminami, struktūruojami, ir daromos išvados.
Tyrimo teorinis pagrindimas: yra atlikta nemažai tyrimų, kuriuose analizuojamas vaikų gyvenimas globos namuose, jų adaptacijos problemos, mokymosi sunkumai ir pan.
Tyrimo praktinis pagrindimas: atliktas kokybinis tyrimas atskleis asmenų išėjusių iš globos namų adaptacijos ir socializacijos visuomenėje ypatumus bei problemas.
Tyrimo imtis ir dalyviai
Šis įvairiuose Lietuvos miestuose. Tyrimo imties dydį sudarė 10 informantų.
Pagrindiniai aspektai ir iššūkiai
Institucijoje globojamas vaikas susiduria su nemenku iššūkiu - pasirengti savarankiškam gyvenimui. Tai nelengva užduotis, kadangi pats globos modelis nėra orientuotas į asmenybės kaip visuomenės nario ugdymą. Institucijos pareiga - pasirūpinti tėvų priežiūros netekusiu vaiku, užtikrinti jo asmens saugumą, kvalifikuotą pagalbą, gyvenimo kokybę ir savarankiškumo pagrindus. Šios veiklos patirties suteikimas leidžia išugdyti sąmoningas, apsisprendusias asmenybes, kurios sugeba tinkamai adaptuotis visuomenėje ir susikurti visavertį gyvenimą.
Tyrimu nustatyta, kad dažniausiai asmenims, išėjusiems į savarankišką gyvenimą ir adaptavimasis visuomenėje apsunkina praktinis įgūdžių stoka. Šis, daugiausiai lemia subjektyvios priežastys - kai tėvams atimtos tėvystės teisės. Vaikų globos namų auklėtiniams yra svarbi šeima. Iš atlikto tyrimo galima daryti išvadas, kad mokykloje, adaptuotis nebuvo labai sunku. Adaptacijos sunkumų, pradedant savarankiškai gyventi respondentai neįvardijo.
Pagrindiniai sunkumai adaptuojantis savarankiškam gyvenimui atsiskleidžia per praktinių įgūdžių stoką. Vaikų globos namų auklėtiniams yra svarbi šeima. Iš atlikto tyrimo galima daryti išvadas, kad mokykloje adaptuotis nebuvo labai sunku.
M. Lisina, M. Jei vaikui nėra suteikiama pakankamai galimybių pasirengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai į visuomenę, jis tampa socialiai pažeidžiamas ir kyla rizika patekti į socialinę atskirtį. V. Šikšniūtė (2005) teigia, kad socializacijos proceso metu individai perima bendruomenės nuostatas, vertybes bei elgesio normas. Tapti savarankiškam - ilgas ir sudėtingas procesas. O jaunuoliams, augantiems globos institucijose, ši problema yra itin aktuali, nes jų vaikystės patirtis dažnai būna skaudi, jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdžio, stabilių tradicijų ir vertybių sistemų, dėl to jiems sunkiau adaptuotis visuomenėje.
A. Šiuolienė (2004) pažymi, jog jau ankstyvoji vaikystės patirtis, kurioje kaip pagrindiniai veikėjai figūruoja tėvai, vaidina svarbų vaidmenį tolimesniame žmogaus karjeros gyvenime. Našlaitystės ir socialinės našlaitystės problemomis domėjosi tokie mokslininkai kaip M. Barkauskaitė ir V. Grikpedienė (1998), J. Černeckienė (2007), J. Leliūgienė (1997, 2002), A. Kozireva (1996), G. Kvieskienė (2000, 2001,2003, 2008, 2009), L. Darbe analizuojami asmens, augusios globos namuose, adaptacijos visuomenėje sunkumai taip pat socializacijos visuomenėje tyrimas. R. Šiam bendravimui su aplinkiniais, sėkmingam adaptavimuisi naujoje aplinkoje.
Valstybinė politika ir globos formos
L. Šiose nuostatas ir įsivaizdavimus apie tam tikro elgesio, kaip teisėto ir priimtino elgesio, būdą. Šis tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Autorius taip pat pabrėžia, kad globos proceso metu vaikai yra auginami, auklėjami kūdikis ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsiskųsti, įsidukrinti, teikiama materialinė parama. Vaiko globos procesas yra nuolatinis pedagoginis procesas, kurį nuolat reguliuoja ir sąlygoja objektyvios kultūros vertybės, ekonominės sąlygos, etika, tarpusavio santykiai, kolektyvas ar grupė ir jų nuostatos bei pedagogo, kaip vaiko globėjo, gebėjimai organizuoti, valdyti situaciją ir įvykius, daryti ugdomąjį poveikį.
D. Sniečkuvienė globą aprašo kaip saugios aplinkos vaiko sveikatai ir ugdymui sukūrimą tam tikroje gyvenamojoje aplinkoje, biologinėje ar globėjų šeimoje, įsivaikinusioje (psichologinėje) šeimoje ar visuomenės globos institucijoje. Šiomis tokias paslaugas. Pagal G.Valickas (1997), nėra efektyvios struktūros, kuri padėtų išvengti vaiko apgyvendinimo į institucijoje. Šios įstaigos buvo sukurtos remiantis filosofija (Lazdauskas, 2007; Žukauskienė, 2002), kad netinkamą vaiko elgesį galima koreguoti atskiriant vaiką nuo netinkamos aplinkos, neatsižvelgiant į faktą, kad probleminis elgesys gali atsirasti dėl sutrikusių santykis artimiausioje vaiko aplinkoje. Šis įstaigos darbuotojai, epizodinė vaiko elgesio korekcija nėra efektyvi.
M. Heczog van Pagee (2001) ir kt. tyrimai parodė, kad vaikai, patekę į globos institucijas iki ašešis mėnesis, patiria ilgalaikį raidos atsilikimą. Šiausiai atsigaus ir pasivys bendraamžius fizinėje ir pažintinėje raidoje. K. Samašonok (2004), R. Žukauskienės (2002) ir kt. teigimu, kai vaikai perkeliami iš institucinės globos tolesnei globai į šeimą ankstyvame amžiuje, pagerėja jų pažintiniai sugebėjimai. Ši iš pasaulio visuomenių, pasak G. Kvieskienės (1999), L. Šis link sisteminės kaitos. Todėl būtina iš esmės modernizuoti vaikų globos namuose ugdymo turinį, jų gyvenimo sąlygas ir kokybę. Lietuvai ratifikavus Vaiko teisių konvenciją (1995) ir kaip vieną iš pagrindinių darbo principų iškėlus konfidencialumo principą, imta atsargiai žiūrėti į globotinis ir personalo santykių aptarimą. Šiai taikyti ir socialinės globos institucijų kontekste. Ši nuostata argumentuojama tuo, kad vaikai negali greitai atsigauti, ir bet koks pokytis vaiko gyvenime gali būti žalingas jo gerovei. Šiuo kriterijumi, kaip globotinio nuomonė, akivaizdu, kad geriausio įmanomo sprendimo pasiekimas neretai yra labiau iliuzija, nei realybė. .Vaiko nuomonė gali būti neatsižvelgiama, arba jai skiriama mažiau dėmesio, kai vaikas yra nepakankamai subrendęs, kad išreikštų savo norus arba, kai vaiko norai prieštarauja vaiko interesams.
Šiam, personalui, kitiems ugdytiniams. Kartais iškyla objektyvi būtinybė tokius veiksmus skubiai nutraukti, panaudojant specialias priemones (Žukauskienė, 2002). Tradiciškai toks sąveikos modelis susiklosto ten, kur įsigali asimetrinė priklausomybė, o personalo autoritetas nekvestionuojamas. Tikro giluminio humanizmo komentuojamo tipo įstaigose nebus tol, kol nebus išspręsta ši problema (Kalland, 2001). Reikalo esmė ta, kad personalui ir administracijai keliami reikalavimai (globoti, ugdyti ir užtikrinti tvarką organizacijoje) yra didesni ir sudėtingesni, nei jiems suteikti įgaliojimai. Kita vertus, personalui jokiu būdu nederėtų suteikti kokis nors teisinio sankcionavimo funkcijos ir, kol įmanoma dirbti geruoju, turėtų veikti socialinis darbuotojas.
V. Šikšniūtė (2004), I. Zaleskienė (2007) teigia, kad gyvenimas globos namuose susijęs su pagrindiniu globos įstaigos tikslu, t.y. socialinė integracija - vaiko savarankiškumo ugdymas. Nors, kaip teigia įstaigos administracija, siekiama, kad vaikas išmoktų gyventi savarankiškai. Kita vertus, jam nesuteikiama galimybė mokytis naudotis pinigais, įgyti būtinos buitinės įgūdžių, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. Daugelyje įstaigų vyksta ne socialinė integracija, o socialinė dezintegracija.
B. Bitinas (1995), J. Sivec (2005), V. Šiuos mechanizmus. Šiau nekalbama apie globėjus ir globotinis ypatingus ryšius, jų tęstinumą. Daugumos mokslininkų nuomone, globos ir rūpybos sistemai reikalinga reforma, kuri sumažints žalą vaikui patekus į globos instituciją bei skatints savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą.
Teisinis reglamentavimas ir statistika
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos 1998 metais Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme. Šis vaikų, netekusių tėvų globos. Dažniausiai vartojamos šios sąvokos: beglobis, beašeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt. (Braslauskienė, 2001).
- Šiai nežinomi (rastas vaikas).
- Kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, daro neigiamą įtaką, jo fiziniam ir psichiniam saugumui yra pavojus (LR Vaiko globos įstatymas, 1998m).
Remiantis Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo nuostatomis (24), Lietuvoje suformuota vaiko globos institucijų sistema valstybės, vietos savivaldos ir visuomeniniame lygmenyje. Teisinis vaiko globos (rūpybos) institucijų veiklos reglamentavimas nėra išsamus. Šiuose teisės aktuose ( 24, 25, 26) įtvirtintos tik bendro pobūdžio nuostatos dėl pagrindinis vykdomosios valdžios lygmens institucijų - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos. Šiama atsakingumo stoka. Šios imperatyvios savo prigimtimi teisės normos praktikoje įgyja gana deklaratyvų pobūdį. .Įstatyms leidėjo reikalavimai nėra tinkamai įgyvendinami. Šios situacijos vertinimo. Vaiko globos problema sprendžiama ne šalinant grėsmes ir pavojus vaikui, o paimant vaiką ir atitinkamai padidinant jo neigiamus išgyvenimus, išskyrus išimtinius atvejus, kai vaiko paėmimas atitinka jo interesus.
Vaiko globos tikslas-užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2000). Šiuo paliekant laisvę pasirinkti tinkamiausią auklėjimo ir ugdymo modelį, kad vaikai galėtų augti, vystytis ir visapusiškai tobulėti bei tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui. Šiuo tikslu siekiama padėti globos namuose gyvenantiems vaikams sumažinti socialinę atskirties riziką.
Šis instituciniai vaikų globos namai, kuriuose gyveno 3324 vaikai (Lietuvos statistikos departamentas, 2010). Didžioji dauguma viss vaikų globos namų auklėtinis - tėvų globos netekę vaikai. Daugelis šis vaikų yra patyrę sunkius stress, gyvenę nedarniose, konfliktiškose šeimose prastomis materialinėmis sąlygomis. Šiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas. Kaip aiškėja iš įvairis mokslinis tyrims, šie vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai linkę į depresijas, baimes, jie agresyvesni, kai kurie pasižymi psichiniais ir fiziniais sutrikimais, turi specialis poreikis.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas globos namų tyrimas (2001) parodė, kad tik 24% vaikų yra pasirengę pradėti savarankišką gyvenimą. Šiais ir uždaviniais. Globos įstaigas paliekantys jaunuoliai, priskiriami rizikos grupei. Šiau galima daryti prielaidas, kad ši funkcija yra daugiau teorinė, praktiniame lygmenyje ji neįgyvendinama. Suformuota globos ir rūpybos sistema bei esama globos ir rūpybos įstaigos veikla nesuteikia galimybies įgyti savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Socialinių gebėjimų svarba
Sėkmingai veikti visuomenėje asmeniui padeda įgyti socialiniai gebėjimai, kurie padeda efektyviai susidoroti su kasdieni...
| Metai | Vaikų skaičius globos namuose | Pasirengę savarankiškam gyvenimui (%) |
|---|---|---|
| 2001 | Duomenų nėra | 24% |
| 2010 | 3324 | Duomenų nėra |
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Kūdikio žaislai ant lovytės: kaip pasirinkti saugius ir lavinančius?
- Ar Reikia Leidimo Vykti į Ukrainą su Vaiku? Viskas, Ką Turite Žinoti Prieš Kelionę!