Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra svarbūs vaiko kalbos atsiradimui ir tolydiam vystymuisi. Vaiko kalbos vėlavimu vadinamas nežymus, vidutinis arba žymus kalbos neišsivystymas. Logopedė Liuda Jarošienė pastebi, kad vaiko kalbos vėlavimas - vis dažniau sutinkama problema.
Ankstyvieji Kalbos Raidos Etapai
Pirmasis Pusmetis
Kaip teigia L. Jarošienė, įprastai jau pirmajame savo gyvenimo pusmetyje mažylis išreiškia poreikį bendrauti guguodamas, čiauškėdamas, ūbaudamas, palaikydamas akių kontaktą su jį kalbinančiu asmeniu. Išreikšdami savo poreikius, kūdikiai vartoja įvairaus sudėtingumo bei skirtingų tonacijų garsus, skiemenų eiles. Augant kiekvieną pirmųjų metų mėnesį mažylio tariami skiemenys sudėtingėja, ilgėja, pasidaro panašūs į dainavimą. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus, artimųjų balsus ir į juos reaguoja, guviau čiauškėdami, judindami rankas ir kojas, tokiu būdu norėdami atkreipti į save dėmesį. Labai svarbu vaikutį šnekinti, šypsotis, kaitaliojant veido mimiką palaikyti malonų bendravimą, jam dainuoti.
10-12 Mėnesių
10-12 mėnesių vaikai jau suvokia nuolat girdimus žodžius ir pats bando juos ištarti. Dažnai pirmieji žodžiai būna „mama“, „tete“, „dede“, „baba“, „lyja“, garsiažodžiai, imituojantys gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus. Mažyliai jau suvokia žodžių prasmę, vykdo paprastus nurodymus, veiksmu atsako į savo vardą. Pamažu tarp vienerių metų vaikučių ir jo artimųjų prasideda prasmingas bendravimas, paremtas ne vien prisilietimais, gestais, bet ir žodiniu bendravimu.
Antrieji Metai
„Antraisiais gyvenimo metais vaikų kalba sudėtingėja. Jie jau pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus, gali pasakyti aplinkos daiktų pavadinimus. Vis dažniau savo norus reiškia žodžiais. Vartojamų žodžių reikšmė gali būti pritaikyta nebūtinai tik vienam objektui, pavyzdžiui, žodžiu „lialia“, pavadinama ne tik lėlė, bet taip vaikutis gali vadinti ir save ar kitą vaiką. Mažyliai vis labiau domisi aplinkos daiktais, apie juos klausinėja“, - sako logopedė. Antraisiais gyvenimo metais reikėtų skatinti vaikus pakartoti nesudėtingus 2-3 skiemenų žodžius. Suaugusieji kalboje turėtų vartoti vis naujus žodžius ir, kad vaikas įsimintų, juos dažnai kartoti. Bendraujant su vaiku rekomenduojama įvardinti visus atliekamus veiksmus. Artėjant trijų metų gimtadieniui, vaikų aktyvusis žodynas sparčiai kinta, neretai kalboje vartojamos jau trijų-keturių žodžių frazės. Augant vaikui kalba vis plečiasi ir tobulėja.
Kada Sunerimti Dėl Vėluojančios Kalbos?
Anot L. Jarošienės, gimtosios kalbos išmokimas - sudėtingas ir ne visiems lengvai įveikiamas procesas. Nors atrodo, jog kalba turėtų atsirasti natūraliai bendraujat, pamėgdžiojat artimuosius, ne visiems vaikams tai vienodai pavyksta.
- Tėveliai turėtų sunerimti, jei 2 metų vaikas dar netaria nė vieno prasminio žodžio, jo kalboje vyrauja vien garsiažodžiai ar ūbavimas, atskirų garsų skleidimas.
- Sukluskite, jei trečiaisiais gyvenimo metais vaikas dar vis nenaudoja žodžių, o savo prašymus iliustruoja gestais, mimika, ima namiškius už rankos ir veda, rodo tuos objektus, kurių jis nori, pavyzdžiui, veda prie šaldytuvo ir rodo, ką norėtų valgyti arba veda prie spintos ir rodo aukštai padėtą žaislą.
Logopedė pastebi, kad dažnai vaikai susikuria vadinamąją savo kalbą, kada artimoje aplinkoje esantiems daiktams, veiksmams taikomi specifiniai pavadinimai. Nors artimieji perpranta tokią kalbą ir ilgainiui su ja susigyvena, logopedė perspėja, kad nereikėtų laukti, kol vaikas iš jos išaugs, nes tai gali ilgai užsitęsti. Todėl jei trimetinukas dar vis nekalba ar kalba tik namiškiams suprantama kalba, reikėtų kreiptis konsultacijos į logopedus, kurie dirba beveik visuose lopšeliuose-darželiuose. Jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos, reikėtų prašyti šeimos gydytojo siuntimo pas logopedą, o atskirais atvejais - ir pas neurologą, klausos ar regos specialistus.
Galimos Kalbos Vėlavimo Priežastys
„Net ir tos pačios šeimos vaikams kalba gali vystytis skirtingai. Kalbos vėlavimui įtakos gali turėti įgyti veiksniai, pavyzdžiui, genetiškai perduodamos ligos, arba neigiama patirtis - mamos persirgtos ligos nėštumo periodu, gimdymo traumos, vaiko patirtos traumos ir ligos ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, o taip pat ir netipinės situacijos, kaip augimas dvynių poroje, dvikalbystė šeimoje, vaiko augimas nepalankioje aplinkoje, kai tėvai neturi įgūdžių, žinių apie vaiko auginimą. Tiek mažylio fiziniam, protiniam vystymuisi, tiek kalbos raidai reikšmės turi tėvų pasiruošimas motinystei, tėvystei, ar kūdikis buvo laukiamas, ar jo augimui namuose sukuriamos tinkamos sąlygos“, - galimas vaiko kalbos vystymosi vėlavimo priežastis įvardija logopedė.
V. Makauskienės teigimu, dažniausiai vaiko kalbos vėlavimą gali sukelti nėštumo, gimdymo komplikacijos ar ankstyvajame periode po gimimo sutrikdyta kalbos centrų veikla. Vaikų kalbai įtakos gali turėti ir neurologiniai susirgimai, raumenų tonuso, klausos sutrikimai, vėluojanti motorikos raida ir kitos priežastys.
Šiuolaikiniai Iššūkiai: Išmaniosios Technologijos ir Bendravimo Trūkumas
Logopedė Liuda Jarošienė pastebi, kad vaiko kalbos vėlavimas - vis dažniau sutinkama problema. „Šiandieninė situacija nėra džiuginanti, nes vaikų kalbos vėlavimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra dažnesnis negu prieš 15-20 metų. Tarp daugybės to priežasčių negaliu nepaminėti ir neigiamos išmaniųjų technologijų įtakos vaikų kalbos, komunikacijos raidai. Įvairiausiose vietose - kavinėje, laukiant užsakyto maisto, poliklinikoje, laukiant eilėje prie gydytojo durų ar šeimos, giminės susibūrimo metu - galime pastebėti nuošalyje sėdintį vaikutį su įbruktu mobiliuoju telefonu rankose. Taip jis niekam netrukdo, nereikalauja dėmesio, o tik mažu pirštuku braukia per ekraną ir stebi besikeičiančius vaizdus, girdi skirtingus garsus, dažniausiai - jam nesuprantama kalba. Ar tai skatina kalbos spartinimą? Tikrai ne, nes minėtais atvejais vaikas yra tik pasyvus žiūrovas, o kalbos vystymuisi reikalingas gyvas pašnekovas, gyvos emocijos ir sveika, gyva supanti aplinka“, - problemą pastebi logopedė.
V. Makauskienė pastebi, kad dauguma jaunų šeimų turi daug įsipareigojimų ir neretai pergyvena, kad bendravimo su vaiku stoka yra pagrindinė arba vienintelė kalbos vėlavimo priežastis. Jei vaiko kalba vėluoja, pradžioje svarbu išsiaiškinti medicinines priežastis ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, patarti tėvams, kaip bendrauti, kad kalbos raida būtų sėkminga.
Patarimai Tėvams, Kaip Skatinti Vaiko Kalbos Raidą
- Ankstyvame amžiuje su vaiku reikėtų bendrauti neskubant, paprastais, aiškiais žodžiais, kalbėti apie tai, ką vaikas mato savo aplinkoje.
- Vaikai moksi kalbėti kartodami aplinkinių sakomus žodžius, todėl pradžioje suaugusieji turėtų atkartoti tai, ką sako vaikas.
- Bendravimas turėtų būti malonus, linksmas, rodantis vaikui, kad norite išgirsti ir suprasti, ką jis bando jums pasakyti.
Vaikai pradeda suvokti kalbą dar būdami mamos įsčiose. Jei lauksime, kol vaikas pats pradės tarti garsiažodžius, mes prarasime labai daug laiko, nes vaiko smegenys iki trejų metų amžiaus yra ypač imlios informacijai. Reikia pradėti skatinti vaiko kalbą žaidžiant, kartojant garsus, aiškinant, kas čia yra nuo pat jo gimimo. Pavyzdžiui, „čia yra akytė“, „čia yra katytė“.
Aguojantį, guguojantį ar čiauškantį kūdikį pamėgdžiokite (kartokite paskui jį „agu”, „gugu”, „lialia”), nes taip užmezgamas labai glaudus ryšys su juo ir jis yra skatinamas atsakyti.
Jei vaiko raida vėluoja, tai pediatras turi stebėti, kaip vaikas ateina į jo kabinetą: ar jis bando paduoti rankytę, kai sako „labas“, ar atsisėda, kai jo paprašo atsisėsti, ar gaudo žvilgsniu judantį objektą, ar jis tik maskatuoja ir laksto. Prie šitų dalykų prisideda dėmesio sutrikimai.
Jei vaikas sako „mama, tapu tapu“. Mama turėtų ne mėgdžioti vaiko kalbą, o sakyti „Taip, eime“. Taip pildosi vaiko kalbos bagažas.
Kreipimasis į Specialistus
Kiekvieno vaiko kalbos formavimosi tempas yra skirtingas, todėl pastebėjus, kad vaikas kalba mažiau nei jo bendraamžiai ir dėl to nerimaujant, V. Makauskienė pataria kreiptis į logopedą. Tėvams dažnai sakoma: dar mažas, išaugs, palaukite iki 3 metų. Kai kuriais atvejais, taip ir nutinka, kad mažylis staiga pradeda daug kalbėti, bet geriau kreiptis anksčiau, nes raminantys patarimai kartais nebūna teisingi.
Logopedė ragina tėvus nepavėluoti ir kreiptis į specialistus pagalbos dėl vaiko kalbos raidos vėlavimo.
Reikia eiti pas šeimos gydytoją. Jeigu jis sako „palaukit“, tai tuomet reiktų kelti klausimą, o ko laukti? Vaikui reikia padėti. Tai nereikia nieko laukti, negailėti siuntimų, siųsti pas logopedus, jie įvertina, siunčia į ankstyvąją reabilitaciją, kur poliklinikose būna.
Kalbos Raidos Etapai iki Pirmų Metų (J. Pukenytės-Pauliukonienės duomenys)
- Nuo 2 mėnesių: Vaikas pradeda tyrinėti savo lūpytes, seilytes, liežuvį ir žiūrėti, kokie garsai iš to gaunasi. Tas laikotarpis vadinamas gugavimo: „grr“, „agrr“, „hhh“.
- Nuo 4 mėnesių: Vaikas ima skirti, kur yra jo gimtoji kalba, skiria jos melodingumą, tėvų nuotaikas pagal intonaciją.
- Nuo 9 iki 12 mėnesių: Atsiranda pirmieji skiemenys, bet tai dar nėra kalba.
Kalbos Raidos Etapai nuo Pirmų Metų (J. Pukenytės-Pauliukonienės duomenys)
- Nuo 1 metų: Atsiranda pirmi žodeliai: „mama“, „tete“.
- Iki 2 metų: Atsiranda 50 žodžių. Vaikas turi pradėti suprasti kalbą pilnai ir kalbėti dviejų žodžių sakiniais: „mama duok“, „tete ne“.
- 3 metų: Vaikas kalba trijų-keturių žodžių sakiniais, atsako į visus užduotus klausimus.
- 4 metų: Vaikas turėtų tarsi visus garsus, išskyrus „š“, „ž“. Gali netarti ir „r“, nes tai paskutinis garsas, kurį vaikas išmoksta pagal garsų raidą. Kartais vaikučiams kliūva „l“.
Vėluojančios Kalbos Raidos Ženklai (J. Pukenytės-Pauliukonienės duomenys)
- Ar vaikas gugavo?
- Ar vaikas ropoja? Jeigu jis neropoja, o iš karto eina, tai negerai.
- Kaip vaikas prašo? Ar veda už rankos ir rodo pirštu? Ar apsitarnauja pats?
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Top Globos Paslaugas Teikiančios Įstaigos Lietuvoje – Atrask Geriausias Paslaugas Dabar!
- Neutralus aliejus kūdikiams: švelni priežiūra jautriai odai!