Globos ir įvaikinimo klausimai tampa ypač aktualūs, kai šeima susiduria su sunkumais, negali užtikrinti vaikų saugumo ir patenkinti jų pagrindinių poreikių. Dėkoju už tai, kad keliate šią labai jautrią ir svarbią problemą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė atkreipia dėmesį į svarbius pokyčius vaikų globos srityje.
Globos namuose augančių vaikų skaičius
Dar daugiau nei 1200 vaikų auga globos namuose, šis skaičius gąsdina. Visgi apskritai globos namuose gyvenančių vaikų skaičius, anot I. Skuodienės, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo dvigubai, o taip pat Lietuvoje padaugėjo ir žmonių, svarstančių ar svarsčiusių apie galimybę tapti globotojais.
Mūsų valstybė šia linkme žengia labai sparčiu tempu, o prieš dešimtmetį dauguma tokių vaikų gyveno globos namuose, kurie tuomet buvo vadinami internatais. Tokiose įstaigose gyvendavo nuo šimto iki kelių šimtų nepilnamečių.
Svarbu pabrėžti, kad ta dalis - apie tūkstantis vaikų, ir tiktai apie 30 proc. auga instituciniuose globos namuose.
Pokyčiai per pastaruosius metus
„Per pastaruosius 4-5 metus net dvigubai sumažėjo vaikų, gyvenančių globos institucijose. Tai tas skaičius mažėja, gal ne taip sparčiai, kaip norėtume, bet tikrai didėja skaičius žmonių, kurie nori įsivaikinti, globoti ir tikrai ateina tie žmonės, kurie yra pasiryžę ir turi tam pašaukimą“, - pažymėjo specialistė.
- 2014-aisiais buvo globojami iš viso 9684 vaikai, iš kurių 3562 augo vaikų globos namuose.
- Šiuo metu Lietuvoje globojama apie 7 tūkst.
Įvaikinimo tendencijos Lietuvoje
Kalbant apie įvaikinimą, svarbu pasakyti, kad skaičiai Lietuvoje smarkiai mažėja. Mažėja turbūt pradedant nuo to, kad ir bendras vaikų skaičius mažėja. Kai šeima susiduria su iššūkiais, sunkumais ir su jais nesusitvarko, tuomet inicijuojama globa. Tada rūpinamasi įvaikinimu.
2023-iųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, galimų įsivaikinti vaikų sąraše yra 265 vaikai. Lietuvoje šiuo metu įvaikinimo laukia 265 vaikai. Norinčiųjų įsivaikinti Lietuvos šeimų sąraše yra 204 šeimos asmenys, kurie yra pasiruošę. 2023 metais buvo įrašyta 11 naujų šeimų, kurios pasiruošusios įsivaikinti. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes tą augimą ypač pajutome po karantino.
O įvaikintojų yra per du šimtus. Dažnai sulaukiu klausimo, kodėl tie skaičiai nesutampa. Paaiškinsiu. Dauguma šeimų nori įsivaikinti kūdikius, nori mažų vaikų iki trejų metų, nori sveikų vaikų.
Ne kartą esu girdėjęs, tai nuskambėjo ir jūsų paaiškinime, kad būsimi įtėviai nelabai nori įsivaikinti paauglių vaikų. Kaip jau minėjau, didžioji dalis yra vyresni nei šešerių metų. Dar didesnė dalis yra vyresni negu dešimties metų.
Visų pirma paplitęs mitas, kad paauglys jau yra susiformavęs ir kad šiaip paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, ir nieko nepakeisi. Tarp šių vaikų turbūt ne viena dešimtis yra turinčių vienokią ar kitokią negalią.
Taip. Įvaikinami ir vaikai, turintys tam tikrą negalią, gal tiksliau - turintys specialiųjų poreikių.
Įvaikinimo procesas
Įsivaikinimo procesas priklauso nuo to, koks yra prašymas: kokį vaikelį pasiruošusi priimti šeima, ar norima įsivaikinti gimusį kūdikį, ar metų, ar dvejų, ar trejų, ar dešimties, ar dvylikos, ar sveiką vaiką, ar ne.
Paprastai pateikiate prašymą vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai, kad norite įsivaikinti, savo sveikatos pažymą, sutikimą, jog būsite patikrintas Nuteistųjų registre. Neturi būti tam tikrų įvykdytų nusikaltimų. Tuomet keliaujate į globėjų, įtėvių mokymus, kurie trunka apie tris-keturis mėnesius. Tai ir grupiniai, ir individualūs susitikimai, o tuomet, baigdami kursus, kalbate su mokytojais, ir ruošiama galutinė išvada.
Noriu pabrėžti, kad visas įsivaikinimo procesas yra toks pat kaip globos. Žmonės dažnai sako, kad yra tam visiškai pasiruošę, kad nori tai atlikti čia ir dabar.
Taip. Lietuvoje organizuojamas ir tarptautinis įvaikinimas, tačiau norinčiųjų nedaug. Čia veikia nemažai saugiklių.
Visuomenės požiūris ir ateities vizija
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nors visuomenės požiūris į globos namus ir juose augančius vaikus keičiasi, kai kurioms nuostatoms pasikeisti reikia daugiau laiko.
„Globos namų pertvarka vyksta tik pastarąjį dešimtmetį - tai yra labai mažas laikas kisti mūsų nuostatoms. Iki tol globos namai ir jų vaikai gyveno dideliuose internatuose, miestų pašonėse ir ilgą laiką mūsų bendruomenėje nebuvo vaikų iš globos namų“, - sakė I. Skuodienė.
„Tai tos nuostatos, vaikų atžvilgiu, kurios (visuomenei - ELTA) viduje sukelia baimes, jos, turbūt, nesikeičia taip greitai“, - kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Didžiausias mūsų siekis - kad dauguma jų gyventų artimoje šeimai aplinkoje. Nemažai jų, laukdami pilnametystės, gyvena butuose arba nuosavuose namuose. Jie gyvena bendruomenėje. Jie turi namų adresą, gali pasikviesti draugų, tai yra šešių-aštuonių asmenų grupes. Jie lanko bendrąją mokyklą ir yra mūsų bendruomenės dalis.
I. Skuodienė: „Norisi, kad visi vaikai augtų, pirmiausia, tėvų šeimose ir tik jei nepavyksta, tuomet - globėjų šeimose. Kad visi galėtų patirti šeimos aplinką, rūpestį, dėmesį ir taip pasiruošti, svarbiausia, savarankiškam gyvenimui”.
Malonu girdėti tokias teigiamas tendencijas tiek dėl globos, tiek dėl įsivaikinimo.
Aš tikiu, kad susitelkę tikrai galime tuos vaikus priimti į savo šeimas, šeimynas ir padėti jiems užaugti.
Panašus:
- Neįtikėtinos vaikų globos namų auklėtinių gyvenimo istorijos Lietuvoje, kurios sukrės širdį!
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Kaip lengvai ir greitai pripratinti 9 mėnesių kūdikį prie lovytės – nepakeičiami patarimai!
- Gimimo Datos Horoskopas: Atraskite Suderinamumą, Zodiako Paslaptis ir Astrologijos Įžvalgas