Visuomenė sukrėsta, įbauginta, teisėsauga ir Lietuvos influenceriai - tyli. Garsiausi socialinių tinklų ekspertai ir žiniasklaidos tyrimų korifėjai taip pat.
Tragedija ir Tylėjimas
Iš konteinerio gabalais traukiamas vaikas dar visai neseniai diktavo šachmatų varžybų standartus, džiugino tėvus, draugus ir artimuosius. Gal net svajojo ateiti į kokią Laisvės TV laidos filmavimą, bet to niekada nebebus. Tobulą savaitgalį krito nuo kito paauglio rankos. Kraupi žmogžudystė, apie kurią valstybė nutarė tylėti ir dangstytis įstatymais yra gėda. Ir ne tik valstybės, bet ir mūsų visų.
Tame tarpe ir tų, kurie turi galią užkardyti tai ar pakeisti, kad niekada daugiau nepasikartotų. Kur tie mūsų kovotojai už laisvę, visuomenę kai jų labiausiai reikia?“ - klausė R. Pavarienė. Ji teigia, kad ši situacija kelia paniką ir baimę. „Sekantis gali būti bet kurio iš mūsų vaikas, niekas negali garantuoti, kad rytoj tokia pati tragedija nepasikartos, o rugsėjo pirmoji nepagimdys naujų nematomų žudikų armijos.
Tai ne lokali tragedija ar tesudaužyti keli likimai. Ne - tai Lietuvos valstybės tragedija, apnuoginusi tai, ką daugelį metų bandoma neigti. Patyčios ne standartas, tai grėsmė mums visiems, mūsų vaikams. Kaip ir socialinių tinklų turinys, streemeriai ar neapykantą kurstantys juose“, - rašė ji.
Gilios Visuomenės Problemos
Jos teigimu, problemos visuomenėje yra labai gilios ir į tai negalima numoti ranka. „Metų metais, daugybė mūsų stebi tuos paauglius, kurie kelia pavojų. Baisiausia tai, kad tai mato ir jų tėvai, kurie tai linkę neigti ar slėpti.
Gyvename visuomenėje, kurioje pripažinti turint problemą - ne tik ne lygis, bet ir garantuota kelionė į visuomenės paraštes. Aukščiausi standartai tobulai šeimai, su pavyzdiniais vaikais, pagyros apie savo tobulus paauglius, kuriuos ne kartą jau teko plėšti iš narkotikų spąstų ar rinkti nuo suoliukų parkuose - maskuoja tikrą visuomenės vėžį, kurio vienintelis priešnuodis - kalbėjimas apie tai, o ne bėgimas nuo tiesos.
Baimė stipresnė už atvirumą visada, nežinojimas - klaidina, bet vienintelis kelias tai įveikti - atvirumas.
Klausimai Be Atsakymų
Tad kiek dar aukų trauksime iš konteinerių, nutylėję apie agresyvius vaikų klasiokus, nuolat konfliktuojančius kaimynų vaikus, tuos, kurie niekada negauna tikros pagalbos - tik formalias ataskaitas, suvaidintas „prevencijas“ ar pavėluotas reakcijas? Kiek likimų dar leisime sugriauti? Kiek palaidosime tų, kurie mums brangiausi, kol pagaliau suprasime, kad slėpti tai ką mato tėvai, mokytojai ar policija - nevalia.
Kiek aukų dar trauksime iš Neries, kol suprasime, kad didžiausi klaida dangstytis formalumais, popieriais, ataskaitomis ar baime. Pripažinkime pagaliau, kad gyvename šalyje, kurioje - kol dar neužmušė - tol tai „ne problema“. Ir kai galiausiai nutinka tragedija, valstybė užtyla. Kai įvyksta blogiausia, kai nevaldoma agresija tampa smurtu, o smurtas - žmogžudyste, visi toliau bandom apsimesti, kad nieko nežinojo“, - teigė bendruomenės atstovė.
Anot jos, klausimų šiuo metu yra daugiau nei atsakymų. „Valstybė neveikia. Nepaisant vis didesnio finansavimo, mūsų visų kuriamos gerovės, institucijos, kurios turėtų užkardyti pavojų, dažnai būna pasyvios ar net bejėgės. Lygiai taip pat ir tėvai ar artimieji. Paklausite kodėl? Nes joms tai patogu.
Patogu ir tėvams, artimiesiems ir draugams girti draugus, sveikinti ar apsimesti džiaugiantis jų mažaisiais princais, net ir abejojant jų adekvačiu elgesiu tol….kol neužkliuvo jų netinkamas elgesys su jų pačiu vaiku. Mokyklos bijo konfliktų, administracijos rankos surištos procedūromis. Tėvai bijo ginti savo vaikus, nes dažnai sulaukia grasinimų ar net institucinio spaudimo - juk „negalima diskriminuoti“.
O kai skriaudikas tampa pavojingas, jo teisės vis tiek lieka aukščiau nei visų kitų saugumas. Netikite? Prisiminkite porą nesenų istorijų apie mokyklose sumuštus agresorių vaikus ir pasidomėkite istorijų pabaigomis.
Tad kas nutiko su prevencija? Kur tos kalbos apie ankstyvą intervenciją? Kodėl psichologinė pagalba dažnai pasiekiama tik „popieriuje“? Kodėl signalai ignoruojami tol, kol kažkas netenka gyvybės? Daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau akivaizdu, kad kol patys mes nepradėsime nuo savęs - valstybė už mus nieko nepadarys“, - rašė R. Pivarienė.
Pasyvūs Stebėtojai
R. Pivarienės teigimu, vaikystė pamažu tampa pavojinga teritorija, o atsakingi suaugusieji tampa pasyviais stebėtojais, nes įsikišimas - per daug pavojingas, per daug komplikuotas, per daug „netinkamas“. „Mūsų tylėjimas, faktų ignoravimas ar siekis išgelbėti savo socialinį statusą, sukūrė sistemą, ginančia pavojingus asmenis, o ne tuos, kuriems iš tiesų reikia apsaugos.
Pabundame tik tada, kai traukiami jaunuolių kūnai iš Neries ar aptinkami konteineriuose…. Daugybė šeimų toliau tyli užsibarikadavusios savo emocinėje gynyboje. O ištikrųjų bijo išleisti vaikus į kiemą, parduotuvę ar parką. Ne dėl to, kad „visko galima prisigalvoti“, bet todėl, kad tragedijos tampa norma, o atsakomybės - išimtimi.
Tad šiandien turime pasirinkimą: arba toliau tylėti ir laukti, kol kitas vaikas taps auka, arba garsiai reikalauti atsakomybės, keisti įstatymus, reikalauti realios, o ne simuliuotos pagalbos. Ši tragedija - ne pavienis atvejis. Ji - pasekmė. Pasekmė metų neveiklumo, atsakomybės stokos, ir visuomenės abejingumo“, - teigė bendruomenės atstovė.
Parama ir Pagalba
Po šios nelaimės „Tikroji Žvėryno Bendruomenė“ skatina aukoti ir finansine parama prisidėti prie pagalbos nužudyto vaikino šeimai. „Kviečiame visus, kuriems skauda ne tik širdį, bet ir sąžinę - aukoti į „Tikrosios Bendruomenės“ sąskaitą. Visos surinktos lėšos bus skirtos įprasminti šios beprasmės netekties prasmę - kad ji nebūtų tik dar viena žinutė tarp eilučių. Mes neturime teisės tylėti. Nes sekantis gali būti mūsų vaikas“, - rašė ji.
Laiške buvo rašoma, kad paaukoti šeimai galima pinigus pervedant į „Tikrosios Žvėryno Bendruomenės“ sąskaitą LT147189900010700481, paskirtis: parama nukentėjusiai šeimai. Visos surinktos lėšos ir bendruomenės auka bus perduoda nukentėjusiai šeimai.
„Kadangi mes priklausome Žvėryno bendruomenei, esame Žvėryno Tikrosios Bendruomenės nariai, aš esu atstovė šios bendruomenės, o nužudyto vaiko šeima irgi priklauso šiai bendruomenei. Mes aukos šeimos dar visiškai netrukdėme ir nežinia, kaip su tos paramos rinkimu seksis, kaip gausis.
Jeigu gausis juokinga suma, mes patys iki 500 eurų galime prisidėti, kaip bendruomenė, tai žiūrėsime ir kiek pavyks, perduosime šeimai. Jeigu, įvertinant tai, kad kai žmonėms skaudu, jie nieko nenori ir atsisakys, tada jau su šeimos nariais pagalvosime, kaip įprasminti šią auką: ar paminklui prisidėti, ar kitu būdu. Šiuo metu nedrįstame trukdyti, nes skausmas begalinis. [Pinigus] iš karto perduosime šeimai, kad jie paskirtų, kaip nori juos panaudoti“, - portalui „Delfi“ komentavo bendruomenės atstovė.
Įvykio Detalės
Nepilnamečio (g. 2010 m.) kūnas rastas sekmadienio rytą po paieškos, pradėtos šeštadienį. Policija gavo dar šeštadienį gavo pranešimą, kad berniukas išėjo iš prekybos centro apie 14 val., tačiau negrįžo namo. Nusikaltimas įvykdytas Vilniaus centre, tikėtina - Žvėryno mikrorajone, miškelio teritorijoje.
Ant kūno aptiktos smurto žymės, įtariamas nužudymas. Sulaikytas įtariamasis - nukentėjusiojo bendraamžis, taip pat gimęs 2010 metais. Delfi žiniomis, nusikaltimo metu buvo blaivus. Pirminiais duomenimis, nei jis, nei auka nebuvo žinomi vaiko teisių apsaugos tarnyboms.
Konteineriuose, kuriuose rasti paauglio palaikai, sekmadienio naktį buvo kilęs gaisras. Ryte policija iškvietė ugniagesius, nes tuose pačiuose konteineriuose rasti žmogaus palaikai. Nukentėjusiojo kūnas išgabentas „Grindos“ automobiliu, konteinerių turinys - ekspertizei.
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Neįtikėtinos 3 mėnesių kūdikio užimtumo idėjos, kurios privers šypsotis kiekvieną tėvą!
- Lovytės Kūdikiams: Atraskite Tobulą Lovytę, Kuri Užtikrins Jūsų Mažylio Komfortą ir Saugumą!