Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Senjorams brangsta gyvenimas socialinės globos įstaigose. Nors didėjo ir pensijos, ir išmokos, didžiąją jų dalį senyviems žmonėms teks atiduoti valdiškiems namams. Be to, kai kuriems brangaus nekilnojamojo turto turintiems senjorams reikia mokėti ir dar vieną mokestį globos namams - kas mėnesį po procentą nuo jų turimo nekilnojamojo turto vertės. Išvengti tokio mokesčio gali ir tie, kurių būstuose įregistruotas bent vienas kitas asmuo.

Kaip apskaičiuojamas mokestis už ilgalaikę socialinę globą?

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Asmens ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Globos namų sutartimi. Finansinių galimybių vertinimas - asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio.

Už ilgalaikės socialinės globos paslaugas asmuo turi mokėti 80 proc. visų savo gaunamų pajamų, 100 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos (jei tokią gauna) ir 1 proc. nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą normatyvą.

Kam taikomas turto mokestis?

  • Senjorams, turintiems nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija savivaldybės nustatytą normatyvą.
  • Asmenims, gaunantiems ilgalaikę socialinę globą po 2007 m.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mažesnės negu 220 tūkst. Tuo tarpu pagal 2006 m. patvirtintą Socialinių paslaugų įstatymą (toliau - SP įstatymas), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į asmens pajamas, bet ir jo turtą, jei jis viršija nekilnojamojo turto vertės normatyvą, kurį nustato to asmens gyvenamosios vietos savivaldybė.

Pabandykime išsamiau paanalizuoti kai kuriuos pavyzdžius. Štai Vilniaus miesto savivaldybė pagal SP įstatymą 2016 m. nustatė nekilnojamojo turto vertės normatyvą, siekiantį 12 432 eurų - jis paskaičiuotas pagal 12 m2 būsto naudingo ploto vidutinę rinkos kainą. Tarkim, neįgalaus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė globa, nekilnojamasis turtas (NT) yra pakankamai didelis ir yra vertas 300 tūkst. Eur - jis viršija savivaldybės nustatytą normatyvą net 287 568 eurais, todėl šiam senukui tektų mokėti 2875,68 eurų mokestį per metus už jam teikiamas ilgalaikes socialines paslaugas.

Taigi šis NT mokestis už ilgalaikę globą viršytų įprastinį šio senuko mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai už NT net daugiau kaip 7 kartus! Senukai dažnai tokių turtų neturi, todėl reikėtų aptarti ir kitą pavyzdį. Pavyzdžiui, senukui Vilniaus mieste priklauso tik sodo sklypas su mažu sodo pastatėliu, kurių bendra vertė siekia virš 52 tūkst. eurų. Tuomet šio senuko NT perviršis siektų apie 40 tūkst. eurų, už kurį jam, atrodytų, teks mokėti 400 eurų turto mokestį per metus gaunant iš savivaldybės ilgalaikes socialines paslaugas - lygiai tiek pat, kiek „turtuoliui“ už 300 tūkst. eurų vertės turtą.

Tačiau šiam sodo savininkui iš tikrųjų tektų mokėti žymiai daugiau, nes valstybės teikiamų ilgalaikių paslaugų kaina dažniausiai gerokai viršija senuko gaunamas pajamas, o skirtumą savivaldybė prideda prie turto mokesčio. sudarytų ne mažiau kaip 459 eurai (pilna pensija turėtų būti apie 574 eurų). Kadangi tokio dydžio pensijų Lietuvoje beveik niekas negauna, paskaičiuokim realesnį variantą pagal 300 eurų pensijos dydį: jos 80 proc. sudarytų tik 240 eurų, kartu su slaugos kompensacija jau būtų 520 eurų, tačiau ilgalaikės globos kainai padengti dar trūktų 219 eurų - ši suma paprastai savivaldybės yra įtraukiama į turto mokesčio paskaičiavimą (iš savivaldybės biudžeto nepridedant nė cento, kadangi paslaugų gavėjo turtas viršija normatyvą).

Todėl per metus senukui sodininkui susidarytų jau nebe 400 eurų, o net 2628 eurų turto mokestis, kurį turi padengti pats paslaugų gavėjas. Socialinių paslaugų įstatymas yra visiškai nesuderintas ne tik su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, bet pasižymi ir vidiniais prieštaravimais. Kelia abejonių šio normatyvo skaičiavimas pagal 12 m2 naudingo ploto normą asmeniui, kuriam skiriamos socialinės paslaugos, kai savivaldybei skiriant socialinį būstą įvardyta ne mažiau kaip 14 m2 naudingo ploto norma neįgaliam asmeniui.

Kartu norėčiau paklausti: kiek vienišų senukų turi tokio neįprastai mažo dydžio gyvenamuosius būstus, jei jie negyvena socialiniuose būstuose? Dar vienas Socialinių paslaugų įstatymo prieštaravimas glūdi tame, kad asmens finansinės galimybės mokėti už ilgalaikę socialinę globą nustatomos įtraukiant į asmens turto apskaitą ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir nebaigtus statyti statinius, transporto priemones, žemės ūkio techniką, žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių), akcijas, obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius ir pinigines lėšas (SP įstatymo 31 str.), o savivaldybės apskaičiuoja turto normatyvą asmeniui vien remiantis gyvenamųjų patalpų rinkos verte.

Tokie SP įstatymo prieštaravimai leidžia savivaldybėms nustatyti gana aukštus turto mokesčius neįgaliems žmonėms, gerokai viršijančius tų asmenų pajamas ir galimybes. Be to, šie mokesčiai tenka ne tik valstybinėms, bet ir privačioms socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurių paslaugos yra labai brangios.

Socialinės paslaugos Kauno rajone

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Margaritos Venslovienės teigimu, eilės patekti į globos namus pakaunėje nėra - čia veikia santykinai daug privačių socialinės globos įstaigų ir vietos juose vienišiems, savimi pasirūpinti negebantiems senoliams pakanka. "Globos namuose asmenys gali apsigyventi privačiai ir mokėti už paslaugas visą kainą. O jeigu asmuo yra vienišas ir neturi galimybių pats apsigyventi privačiai, tai turi kreiptis į seniūniją, kur socialinis darbuotojas įvertina socialinių paslaugų ir socialinės globos poreikį, užpildo patvirtintas formas.

Visi dokumentai pateikiami Kauno rajono savivaldybės specialiųjų poreikių ir socialinių paslaugų skyrimo komisijai. Priklausomai nuo poreikio, globos įstaigose asmeniui gali būti skiriama trumpalaikė socialinė globa (iki 6 mėn. Už ilgalaikės socialinės globos paslaugas asmuo turi mokėti 80 proc. visų savo gaunamų pajamų, 100 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos (jei tokią gauna) ir 1 proc. nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą normatyvą. Už trumpalaikę socialinę globą, kuri tęsiasi iki 6 mėnesių per metus, 1 proc. "Vadovaujantis teisės aktais, asmens ir jo artimųjų finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos galimybei gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui ar šeimai yra nustatytas.

Asmens socialinės globos poreikis vertinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo". Svarstant, ar skirti asmeniui socialinę globą globos namuose, yra vertinama, kokį turtą jis turėjo pastaruosius vienus metus.

Globos namai Kauno rajone

  • Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namai (išlaikoma iš savivaldybės biudžeto)
  • Muniškių globos namai (didžiausi, 75 gyventojai)
  • Ežerėlio slaugos namai
  • Rokų gerovė (steigiami senelių namai Girininkų kaime)

Klausimai ir Atsakymai apie apgyvendinimą globos namuose

Kaip apgyvendinti artimąjį globos namuose?

Jei norite apgyvendinti savo tėvą/motiną/senelį savivaldybės paskyrimu, tuomet turėtų pats asmuo arba jį prižiūrintis asmuo kreiptis į savo seniūnijos socialinių paslaugų centrą, ten supildyti reikiamus dokumentus ir sulaukus savivaldybės sprendimo, kuris dažniausiai priimamas per 30 kalendorinių dienų bei gavus teigiamą savivaldybės sprendimą, bus galima mūsų įstaigoje priimti ir apgyvendinti jūsų tėvą/motiną/senelį.

Jei norite apgyvendinti savo tėvą/motiną/senelį tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga tam tereikia pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį, pristatyti reikiamus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, dokumentus (turėti galiojantį asmens dokumentą, medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas), atlikti mokėjimą už pirmą mėnesį ir asmuo bus apgyvendinamas.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

  • Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
  • Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
  • Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
  • Kompensuojamųjų vaistų pasas (ne senesnis nei 3 mėn.).

Kiti svarbūs klausimai

  • Ar galiu apsigyventi globos namuose, jei esu iš kito miesto? Šis klausimas turėtų būti derinamas su savivaldybės darbuotojais.
  • Ką galima atsivežti į globos namus? Tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis.
  • Ar galima lankyti globos namų gyventojus? Karantino metu lankymas draudžiamas.
  • Kaip formuojama laukiančiųjų eilė? Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik tai derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau turi priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą.
  • Kaip apskaičiuojamas ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas? Iš 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos), 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, taip pat, jei asmuo turi nekilnojamojo turto- nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).
  • Kas vertina asmens socialinių paslaugų poreikį ir finansines galimybes? Asmens socialinių paslaugų poreikį bei finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė.

Nekilnojamojo turto mokestis ir socialinė globa: Diskusijos

Nemažai diskusijų Lietuvoje sukėlė nuo 2012 m. įvestas nekilnojamojo turto mokestis gyventojams, kurių turtas viršijo 1 mln. Lt - tuomet šią sumą viršijantis turtas buvo apmokestintas 1 % tarifu. Nuo 2015 m. neapmokestinamo turto riba buvo sumažinta iki 220 tūkst. Eur, tačiau tuo pačiu sumažėjo ir mokesčio tarifas iki 0,5 %. Tuo tarpu neįgalūs senukai už ilgalaikę globą turi mokėti turto mokestį 1 % tarifu, jei jų turtas Vilniuje viršija vos 12 tūkst. Eur, o kitose savivaldybėse yra net dar mažesnis. Beje, šį mokestį senukai, skirtingai negu turtuoliai, turi mokėti net metus laiko po to, kai prarado nuosavybės teisę į tą turtą.

Dauguma senukų, kuriems reikalingos nuolatinės socialinės paslaugos, su tokiomis nekilnojamojo turto mokesčio vingrybėmis susitvarkyti nebepajėgia. Jie arba lieka merdėti vieni savo varganuose namuose, arba artimieji yra priversti tapti nuolatinėmis jų slaugėmis, atsisakyti savo darbo karjeros ir verstis gaudami iš valstybės biudžeto slaugos pašalpas (primenu, kad slaugos išlaidų tikslinė kompensacija siekia tik 280 eurų, kai žmogus galėtų uždirbti daugiau). Neretai artimieji visgi apsiima mokėti turto mokestį už pasiligojusį senolį, tačiau koks likimas tenka tiems senukams, kurie lieka visiškai vieniši?

žymės:

Panašus: