Skydliaukės veikla nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.
TTH normos ribos nėštumo metu
Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.
TTH tyrimas: kada jis atliekamas?
TTH tyrimas gali būti skiriamas dėl įvairių priežasčių:- Įtariant skydliaukės ligą (hipotirozę ar hipertirozę).
- Stebint skydliaukės ligų gydymo efektyvumą.
- Įvertinant skydliaukės funkciją nėštumo metu.
- Nustatant skydliaukės mazgų ar padidėjusios skydliaukės (strumos) priežastį.
- Esant simptomams, kurie gali būti susiję su skydliaukės veiklos sutrikimais (pvz., nuovargis, svorio pokyčiai, širdies ritmo sutrikimai, plaukų slinkimas, odos sausumas, nervingumas).
- Vaikams esant augimo ar vystymosi sutrikimams.
- Sergant kitomis ligomis, kurios gali paveikti skydliaukės veiklą (pvz., autoimuninėmis ligomis).
Pasiruošimas TTH tyrimui
Specialaus pasiruošimo TTH tyrimui dažniausiai nereikia. Tačiau svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant receptinius ir nereceptinius vaistus, vitaminus, maisto papildus ir vaistažoles, nes kai kurie iš jų gali paveikti tyrimo rezultatus. Gydytojas gali rekomenduoti laikinai nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą prieš tyrimą.
Hipotirozė ir nėštumas
Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotireozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.
Hipotireozės įtaka nėštumui
Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija. Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta. Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn.
Gydymas hipotireozės nėštumo metu
Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 sav. savaites, vėliau - kas 6-8 sav. Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.
Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui.
Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai.
Kaip vartoti vaistus sergant hipotireoze?
Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Subklinikinė hipotirozė (SH)
Subklinikinė hipotirozė (SH) - būklė, kuriai esant pacientui nustatomas padidėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis, tačiau laisvojo tiroksino (LT4) ir trijodtironino (LT3) kiekis siekia normos ribas.
SH paplitimas populiacijoje svyruoja nuo 4 iki 10 proc., o pasireiškimo rizika didesnė moterims (7,5 proc.), vyresnio amžiaus (>65 metų) asmenims (iki 15 proc.), kaukaziečiams ir pakankamai jodo gaunančiose populiacijose (iki 23,9 proc.). Dažniausia SH priežastis yra autoimuninis tiroiditas, kitos galimos priežastys - poūmis tiroiditas, pogimdyvinis tiroiditas, skydliaukės operacijos ar radioaktyviojo jodo (J131) terapija, perteklinis jodo vartojimas, gydymas jodo turinčiais preparatais, pavyzdžiui, amiodaronu, taip pat ličio karbonato, sulfonamidų ir kitų medikamentų vartojimas, skydliaukę infiltruojančios ligos (pvz., amiloidozė, sarkoidozė, hemochromatozė, AIDS, pirminė skydliaukės limfoma), toksinai, TTH receptorių genų mutacijos, kt. (7).Nors SH yra subklinikinė būklė, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo ir trukmės, ji gali provokuoti ar sunkinti jau esamus sveikatos sutrikimus, o nėščiosioms gali būti susijusi su padidėjusia persileidimo, ankstyvo gimdymo ir kraujavimo iš gimdos rizika, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Ši būklė gali turėti skirtingą reikšmę paciento sveikatai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių.
Nustačius SH, svarbu nuspręsti dėl tolesnės taktikos - ar reikia detaliau tirti, kaip ir kiek laiko stebėti, kada ir kaip pradėti gydyti?
SH nėštumo metu
SH nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų populiacijos. Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. 50 proc. moterų, kurioms nėštumo metu diagnozuojama SH, nustatomi padidėję ATPO titrai. SH nėštumo metu gali išsivystyti ir dėl jodo deficito. SH nustatoma tik remiantis laboratoriniais tyrimais, o ne simptomais, pojūčiais ir klinika, nes jie gali būti susiję su gyvenimo pobūdžio pasikeitimu ir su pačiu nėštumu.
Rekomendacijos nėščiosioms
Norint laiku diagnozuoti ir išvengti SH nepageidaujamų reiškinių, Amerikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kiekį, jeigu yra:
- skydliaukės simptomų;
- 1 tipo CD;
- anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar persileidimas;
- nutukimas;
- taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas;
- skydliaukės ligos giminėje;
- sunkus jodo trūkumas.
Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės, t. y. apatinė TTH normos riba yra sumažėjusi 0,1-0,2 mIU/l, viršutinė - 1,0 mIU/l, palyginti su tyrimo normos ribomis nenėščiosioms. Didžiausias TTH kiekio kraujyje sumažėjimas stebimas pirmojo nėštumo trimestro metu.
Manoma, kad šis TTH kiekio sumažėjimas yra nulemtas gerokai padidėjusios chorioninio gonadotropino koncentracijos, ypač nėštumo pradžioje. TTH kiekio kraujyje normos ribos laipsniškai didėja antrame ir trečiame nėštumo trimestruose, bet reikėtų prisiminti, kad TTH kiekio normos ribos išlieka mažesnės viso nėštumo metu. Taigi nėščiosioms rekomenduojama taikyti specifines TTH kiekio normos ribas kiekvienam trimestrui.
TTH normos ribos nėštumo trimestrais
Jeigu laboratorijoje nėra galimybės nustatyti vietinių nėštumo trimestrams specifinių TTH kiekio normos ribų, tuomet rekomenduojamos šios TTH kiekio normos ribos:
| Trimestras | TTH kiekio normos ribos (mIU/l) |
|---|---|
| Pirmasis | 0,1-2,5 |
| Antrasis | 0,2-3,0 |
| Trečiasis | 0,3-3,0 |
SH priežastis nėštumo metu gali būti jodo deficitas. Nustatyta, kad nėštumo metu dėl pagreitėjusios glomerulų filtracijos ir jodo klirenso bei transplacentinės jodo pernašos vaisiui padidėja jodo poreikis. Nėščių ir maitinančių krūtimi moterų jodo paros norma - 250 μg. Ši jodo paros norma gali būti pasiekta vartojant 150-250 μg kalio jodido tabletes arba nėščiųjų polivitaminus su jodu. Paros jodo suvartojimas nėštumo metu neturėtų viršyti 500 μg.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Sužinokite viską apie trombocitozę kūdikiams: priežastys, simptomai ir svarbiausi patarimai tėvams
- Leukocitų Padidėjimas Kraujyje Nėštumo Metu: Svarbiausios Priežastys ir Gydytojų Patarimai
- Leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu: normos, rizikos ir svarbiausi patarimai
- Monocitų padidėjimas vaikui: svarbiausios priežastys, įspėjimo ženklai ir veiksmų planas
- Antanas Terleckas: Įkvepianti biografija apie Lietuvos laisvės kovotoją
- Kaip gimimo diena formuoja tavo charakterį – atrask paslaptis!