Nepaneigiamas ir senas kaip pasaulis faktas, kad skaitymas turtina - mūsų vaizduotę, pasaulėžiūrą, žinias, mąstymą, pajautą.
Knygų skaitymas - begalė gerų dalykų, papildančių kiekvieno savastį.
Šiuo klausimu visiškai sutaria, o jau gan dažnai net pavojaus varpais skambina ir pedagogai, ir logopedai, ir psichologai.
Juk ne naujiena, kad su vaiku reikia pradėti kalbėtis dar iki jam gimstant.
Kuo dažniau būsimas kūdikis, o vėliau mažylis, girdi suaugusiųjų balsus, pokalbius, pasakojimus, tuo greičiau, geriau ir aiškiau kalbės.
Įrodyta, kad vaiko kalbos padargai kalbėjimui imlūs net tuomet, kai jis klausosi, o žmogaus balso stygos juda klausantis kitų žmonių, muzikos, dainų, eilėraščių, pasakų.
Jas sekantys ar skaitantys tėvai gali tapti žmonėmis, paskatinusiais vaikus skaityti, domėtis, ieškoti atsakymų, įkvėpusiais kurti savo pasakojimus.
Taip lavėja kalba, vaizduotė, randasi natūralus noras pažinti gyvenimą ir save.
Knygos ne tik pažinimo, bet ir džiaugsmo, o jei prireikia - nusiraminimo, paguodos ar įkvėpimo šaltinis.
Na, o kad vaikai knygas mėgtų, jos turi užimti pagarbią savo vietą namuose.
Tėvai - neabejotinas autoritetas vaikams.
Ypač vaikystėje, tad reikia ne tik turėti knygų namuose, bet ir patiems jas skaityti.
Vaikas, nuo mažų dienų stebėdamas tokį suaugusiųjų elgesį / pavyzdį, natūraliai domėsis knygomis.
Taigi, skaitymas saugo ne vieną privalumą, o svarbiausias - puikių tėvų ir vaikų tarpusavio santykių kūrimas.
Vaikas, kuriam skaitoma ar pasakojama istorija, suvokia, kad dėmesys tuo metu skiriamas tik jam.
Žinoma, kaip ir kiekvienam geram ir svarbiam dalykui, skaitymui reikia tinkamos vietos ir nuolatinio dėmesio, ypatingai tuo laiku, kol šis įprotis formuojamas.
Skaitančiojo vieta turėtų būti tyli ir patogi, nes šis procesas reikalauja susikaupimo.
Pasakų skaitymas ar sekimas neturi amžiaus pradžios ar pabaigos ribos.
Nė neabejodami, skaityti eiles, dainuoti lopšines, sekti pasakas, galite vaikui dar negimus.
Ypač tinka eiliuotos pasakos, sekamos pasitelkiant judesius, kaitaliojant balso toną, veido išraišką - jų vaikas klausosi smalsiai ir susidomėjęs, o „išmokęs“ mielai kartoja.
Labai svarbu rinktis knygas atitinkančias vaiko amžiaus tarpsnį.
Mažiausiems labai patinka klausytis sekamų pasakų ar pasakojamų istorijų.
Jūs, tuo metu, galite stebėti, kaip vaikas reaguoja į pasakojimą ir pritaikyti jį pagal tai, į ką mažylis vienu ar kitu metu labiau reaguoja.
Klausydamasis istorijos, garsus vaikas sieja su vaizduotėje kuriamais vaizdais, tad vyresniuosius jau galima paskatinti girdėtas pasakas atkurti ir papasakoti savaip.
Skaitymą ar pasakų sekimą pavertę laukiamu namų ritualu, džiaugsitės, nes jums vaikus taps paprasčiau užmigdyti, o vaikams - labai patinka klausytis.
Matydamas, kad skaito tėvai, o knygos namuose ne tik puošmena - vaikas vertins skaitomą tekstą.
Tik skaitydamas knygą ar klausydamasis pasakojimo, jis atsirenka tai, kas jam tuo metu svarbiausia, perpindamas garsus su kuriamais vaizdiniais ima matyti tai, kas rašoma.
Todėl nesibaimindami, tą pačią pasaką, knygą ar istoriją skaitykite tiek kartų, kiek prireiks.
Klausydamasis pasakų ar skaitydamas, vaikas automatiškai tapatinasi su pasirinktais personažais, o vaizduotėje ne tik patiria įvairių nuotykių, bet ir randa atsakymų į jam tuo metu svarbius klausimus.
Nuo trejų metų vaiką jau galima ko nors paklausti apie pasaką: išvardinti veikėjus, ką jie tam tikru metu veikė, kuo ši pasaka įtraukia.
Knygų skaitymas neabejotinai turtina vaiko žodyną ir kalbos grožio pajautimą.
Juk pastebėjote, kad rašytinis tekstas ir šnekamoji kasdienė kalba - skiriasi.
Dar vienas puikus ir lengvai prieinamas knygų pamėgimo būdas - lankymasis bibliotekose.
Išsiruošimas, nuėjimas ir pabuvimas knygų erdvėje, gali tapti puikiu laiko leidimo drauge ritualu.
Jei pagelbėsite savo vaikui atrasti jo knygų / pasakų pasaulio duris ir nesibaiminant pro jas žengti, laikui bėgant suprasite, kad esate būtent tas žmogus, kuris tiesiogiai prisidėjo prie drąsios, brandžios ir mąstančios asmenybės formavimo.
Skaitymo balsu naudą puikiai iliustruoja tyrimais pagrįstas pirmojo Švedijos skaitymo ambasadoriaus Johano Unenge’s pateiktas pavyzdys: šešiamečio vaiko, kuriam nebuvo skaityta garsiai, žodyną vidutiniškai sudaro vos 7 tūkst. žodžių, o garsiai mažyliui skaitančioje šeimoje augusio vaiko žodynas vidutiniškai siekia net 17 tūkst. žodžių.
Panašus:
- Vaikiškos knygutės su lipdukais: lavinimas ir pramogos viename
- Mokomosios knygelės vaikams: lavinkite vaiko protą ir kūrybiškumą
- Neįtikėtini Vaikiškų Knygučių Užrašų Pavyzdžiai, Kurie Patiks Kiekvienam Vaikui!
- Neįtikėtini būdai sumažinti kūno tinimą po gimdymo – sužinokite, kas tikrai veikia!
- Nežinomi faktai apie Sofiją Rotaru: jos gyvenimas ir karjera atskleisti