Knygų dalijimosi iniciatyva atsirado 2009 m. Amerikoje, kai Todas Bolas skaityti mėgusios motinos garbei savo namo kieme pastatė knygomis pripildytą namelį, kurio turiniu galėjo naudotis draugai ir kaimynai. Knygų namelio idėja yra išplitusi bent į 91 šalį. Knygomis pripildyti nedideli nameliai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje.
Praėjusį šeštadienį vykusios miestelio šventės metu greta seniūnijos esančiame mokyklos parkelyje akį traukė meniškas, šiek tiek paslaptingas meno kūrinys - namelis. Ši miniatiūrinė bibliotekėlė čia atsirado dar šventės išvakarėse, o idėja, kad ir Kriūkuose atsirastų namelis ir jame gyventų knygos, kilo miestelio seniūnui Anatolijui Kazlauskui. Aišku, visai bendruomenei pritarus. Tad seniūnas ir namelį pagaminęs medžio drožėjas Gediminas Jėčys pirmieji į jį ir įdėjo knygas.
Kriūkų bendruomenės centro pirmininkė Edita Pranskaitienė praveria knygų namelio duris ir kviečia žvilgtelti vidun, o lentynoje ir Antikos žodynas, romanai, mokslinė literatūra, vaikiškos knygelės. „Tikimės, kad namelis visada bus pilnas knygų, jos keisis, kad padėti perskaitytą knygą, pasiimti neskaitytą ateis ir jauni, ir vyresni miestelio gyventojai. Svarbiausia, kad knygų nameliu gyventojai naudotųsi, kad namelis turėtų skaitytojų“, - kalbėjo seniūnas. Jo idėją įgyvendino medžio drožėjas Gediminas Jėčys.
Knygų namelio autorius. G. Jėčys pasakojo, kad namelį pagamino iš ąžuolo. „Pradėjau gaminti namelį, o gavosi pilaitė... - šypsosi G. Jėčys ir atskleidžia: - Mūsų laikais tą, kuris daug knygų skaito, vadindavo knygų žiurke, tai namelio šonuose esančiuose langeliuose įkurdinau dvi peliuko-žiurkės statulėles.“ Knygų namelio stogas - atversta knyga, o užrašas priekyje skelbia - „Imkit mane ir skaitykit“. Namelio autorius atskleidžia, kad prie nugarėlės pritvirtinta saulės baterija, tad knygų namelio viduje bus šviesu ir tamsiu paros metu.
Dailiu knygų nameliu džiaugiasi ir Šakių viešosios bibliotekos Kriūkų padalinio bibliotekininkė Reda Damijonaitienė ir iškart pabrėžia, kad šis namelis tikrai nėra konkurentas bibliotekai, o kaip tik papildo bibliotekos veiklą, turi ir pranašumą - veikia 24 valandas per parą „Namai be knygų, pasak Cicerono, tas pats, kas kūnas be sielos. Šiandien šis knygomis besipildantis namelis, manau, įgavo tą sielą. O dalijimasis knygomis yra ir bendruomeniškumo pavyzdys, ir švietėjiška, pažintinė veikla“, - kalbėjo R. Damijonaitienė ir pažadėjo knygų namelį prižiūrėti.
Iliustruotos Knygos Vaikams
Šiųmetėje XII tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo surengta diskusija, kurios tema - „Kodėl iliustruotojai pradeda rašyti?“ Pokalbio vedėja Lolita Varanavičienė dailininkų apsisprendimą imtis plunksnos laiko prieš kelerius metus atsiradusiu nauju reiškiniu, suardžiusiu įprastinę knygos kūrimo tvarką. Nors pokalbyje dalyvavę dailininkai minėjo įvairias tokio apsisprendimo priežastis, aišku viena: dailininkų parašytos ir iliustruotos knygos nelieka nepastebėtos. Stiliaus vienovė, teksto ir vaizdo dermė, o retsykiais ir paties teksto ypatybės daro šias knygas įsidėmėtinas, jas mėgsta ir noriai perka skaitytojai.
- Antai Jūratės Račinskaitės Raganyčių burtai („Vaga“, 2003) iš visų tais metais išleistų knygų ilgiausiai išsilaikė perkamiausiųjų dešimtuke.
- Laisvydės Šalčiūtės Raudonas kamuolys („Baltos lankos“, 2005) apdovanojimų taku ėmė ristis dar prieš pasirodant pačiai knygai: 2002 m. VIII tarptautinėje Venecijos knygų iliustracijų parodoje knygos sumanymas buvo įvertintas diplomu.
- Ispanijos devynmečiai geriausia 2010 m. knyga išrinko Kęstučio Kasparavičiaus Trumpas istorijas, o jos autorius pelnė „Atrapallibres“ premiją.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija net dusyk apdovanojo šį dailininką kaip taisyklingiausia kalba parašytų knygų autorių (Dingęs paveikslas, Sodininkas Florencijus, „Nieko rimto“, 2007). Tokį pat apdovanojimą pelnė ir pernykštė Mariaus Jonučio knyga Kirminas paukštis („Tyto alba“, 2009), kurios vizualiosios tradicijos tęsinį matome kitoje šio autoriaus knygoje - Slibinas Jurgis ir kitos istorijos („Tyto alba“, 2010).
Dar praeito amžiaus pradžioje kaip tik dailininkai, jausdami vientiso stiliaus stygių, ėmėsi aktyvios veiklos, siekdami estetiškuoju modernu užglaistyti eklektikos pagimdytas meniškumo spragas. Tapydami paveikslus, projektuodami daiktus ir pastatus, iliustruodami ir kurdami itin stilingas knygas, jie vis dėlto pajėgė nustelbti eklektiškų dailės balsų polifoniją. Tiesą sakant, vizualusis 2010 m. vaikų knygų paveikslas toks ir yra: akių nebado nei kičas, kuris buvo įsimetęs į anksčiau leistų knygų pasaulį, nei neskoningumas.
Vaikų Knygų Iliustracijų Požymiai
Siekiant išskirti bendresnius pastarųjų metų vaikų knygų iliustracijų požymius, reikia pasakyti, kad dailininkai iš tiesų tvirtai laikosi stilingumo principo. Antai Kasparavičiaus parašyta ir iliustruota Meškelionė („Baltos lankos“) nuosekliai plėtoja grafiko pamėgtą detalaus pasakojimo manierą, kuri (kaip ir ankstesnėse jo knygose) pasižymi ir fantastiškumu, ir jaukumu. Tik šioje knygoje šalia minėtų ypatumų esama ir pažintinio prado - prieš Kalėdas keliaujanti meškinų šeima apsilanko Šiaurės ašigalyje, kurio peizažą dailininkas perteikė piešinyje išryškindamas iglu kupolus, būdingus ledinės Šiaurės žiemos kraštovaizdžiui.
Gražiausios 2010 m. knygos vardą pelnė Rasos Joni Žvaigždėtasis Arkliukas ir Meškiukas Panda („Kronta“). Kaip ir 2007 m. autorės parašytos ir iliustruotos Uodegos, taip ir gražiausios praeitų metų knygos vaizdai nepaprastai santūrūs ir saikingi. Jų meninę įtaigą kaip tik ir lemia šis dailininkei būdingas taupumas, į kurį sudėta tiek daug erdvinių ir spalvinių mirgesių, kad statiška, nejudri didžiulio meškino ar arkliuko figūra iš tikrųjų, regis, net vibruoja.
Į lakoniškų vaizdų šalį kviečia ir Kosto Kubilinsko knygoms Vilkas uodegą prišalo (iliustruota drauge su Pauliumi Jautaku), Agė Melagė, Bebenčiukas ir kvailutė ir Ledinukas („Vaga“) Vaivos Lingytės sukurtos iliustracijos. Tačiau Lingytės piešiniai nedvelkia ta sunkiai žodžiais nusakoma šiluma ir anaiptol nepasižymi trapumu. Jos iliustracijos - tvirtai struktūruotos kompozicijos, kurioms būdingas plakatinis aiškumas.
Pavyzdžiui, kurdama Romo Sadausko pasakos Kaip tapti karaliumi („Versus aureus“) veikėjus, Rasa kelissyk nupiešė tą patį sparneliais besidžiaugiantį mašaliuką, kaskart kiek pakeisdama jo pozą ir taip išgaudama kadrų kaitos principu paremtą dinamikos įspūdį. Kaip ir anksčiau minėtų, taip ir Rasos iliustruotų knygų stilistinį vientisumą sustiprina iliustruoti priešlapiai. Jais pasinaudojama kaip galimybe perteikti knygos unikalumą, nepakartojamumą.
Knygų Formatas Ir Teksto Integracija
Galbūt kaip tik dėl šios priežasties taip akivaizdžiai skiriasi ir mažiesiems skaitytojams skirtų knygų formatas. Vaizdų ir nuotaikos požiūriu būdama vienintelė, knyga turi ir neunifikuotą formatą. Čia jau tikras galvosūkis tiems, kurie nori tvarkingai surikiuoti knygas lentynose. Galvosūkis todėl, kad pedagogiškai nusiteikęs Žutautės Netvarkos nykštukas aplanko ne tik vaikus, bet ir tėvelius ir išsineša jų ant grindų išmėtytus daiktus… Šį perspėjimą tėvai gauna ne iš knygos Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas teksto, bet kaip tik iš paveikslėlių, kurie pasakojimą kuria įtaigiau ir paveikiau nei žodžiai.
Pats tekstas kai kuriose Žutautės iliustracijose tampa vaizdo dalimi: užrašu apjuosiama durų anga, tekstas įsitaiso po laiptais ir pabrėžia nykštuko maišo paslaptingumą. Ievos Babilaitės knygoje mažiausiems skaitytojams Čiauškančios raidės („Žara“) tekstas ir iliustracijos taip susilieja, kad raidės virsta dramblio odos nelygumais arba rupiais iguanos žvyneliais. Ši knyga įveda į keistai miglotą dar nediferencijuotų, tarsi sinestetinių vaikystės vaizdinių ir jausmų pasaulį ir ją pagrįstai galima laikyti itin gražiu paveikslėlių knygelės, skirtos dar nemokantiems skaityti, pavyzdžiu. Na, o minėta Žutautės knyga - jau gebantiems skaityti.
Paveikslų Poveikis Vaikų Vaizduotei
Tai, kad paveiksliukai gali mokyti, formuoti meninį mažojo skaitytojo skonį, jei knygose jis mato kokybiškus jo raiškos pavyzdžius, yra abejonių nekeliantis faktas. Aptariant savųjų dailininkų iliustruotų vaikų knygų paveikslus, dera su džiaugsmu pareikšti, kad juose beveik visiškai nėra bjaurasties, agresijos, populiariosios kultūros motyvų, kurių buvo gausu ankstesnių metų knygose. Ir tai svarbu todėl, kad paveikslai ugdo ir vaizduotę, o ši daro didžiulę įtaką vaiko santykiui su pasauliu. Juk, kaip žinome, kuriant laisvus, savaiminius pasaulio vaizdinius dalyvauja tos pačios neuronų jungtys, kurios susiformuoja stebint tikrovės objektus, taigi ir knygų iliustracijas.
Kitaip tariant, pasaulis vaikui atrodys toks, kokį jį matė nupieštą. Todėl nuomonė, kad atsainiai, grubiai ar pašaipiai pasaulį reiškiantys vaizdai vaikui nekenkia, yra suvis nepagrįsta. Juk Provanso naktų grožis mums atsiskleidė tik tada, kai jį nutapė Vincentas van Goghas, o Londono rūkas tapo žinomas jį paveiksluose parodžius Jamesui Whistleriui. Paveikslas ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius moko žvelgti į pasaulį pagal savo principus.
Iliustracijų Svarba Įsimenant
Be minėtų pedagoginio poveikio galimybių, iliustracijos skatina ir gebėjimą įsiminti. Jono Liniausko poemėlė Paukščių abėcėlė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) papildyta įdomiais proziniais paukščių gyvenimo faktais. Patrauklūs ir linksmi Živilės Šimėnienės paveikslėliai suteikia šiai poemėlei mažorinį skambesį ir, manyčiau, priverčia atidžiau į iliustracijas įsižiūrinčius suaugusiuosius įdomiuosius faktus įsiminti. Juk pamatęs paukštį bukutį, vienintelį gebantį vaikščioti aukštyn ir žemyn galva, nupieštą kaip tik ir žingsniuojantį abiem kryptimis kamienu, arba galinčią vertikaliai kilti antį cyplę su besisukančiu ant jos nugaros malūnsparnio sriegiu, iškeliančiu ją iš vandens, kuris nuo staigaus kilimo varva jai nuo kojų, vargu ar tokius smagius vaizdus pamirši.
Netradiciniai Iliustravimo Būdai
Na o Marcelijaus Martinaičio Seno smuikininko dainelėms („Dominicus lituanus“), siekiant atskleisti poeto kūrinių specifiką, tokie efektai beveik būtini. Iliustruodamas eilėraščius, Jonutis pasirinko dvipusės knygos maketą. Toks prieš šešerius metus jau buvo nustebinęs suaugusius skaitytojus. Tai Romo Oranto apipavidalinta Milorado Pavičiaus Vidinė vėjo pusė, kurioje du mylimieji tikrąja to žodžio prasme susitinka knygos viduryje, ir apie vieną jų reikia skaityti iš vieno knygos galo, o apie antrą - iš kito, knygą apvertus.
Seno smuikininko dainelės, arba - iš kito galo - Drakonas ir upė, - irgi yra tarytum dvi knygos, susisiekiančios viduryje. Vaizdinė jų stilistika taip pat skiriasi. Pirmąją ženklina subtilus pastelinis koloritas ir kaip reta suestetintos, lėtu ritmu sujungtos medžiagiškai perteiktų, beveik etnografinių objektų kompozicijos. Antrojoje koloritas suaktyvėja, o pusiau liaudiškai, pusiau jonutiškai geometrizuoti vaizdai įgyja aiškius kontūrus ir kur kas aktyvesnę ritmiką. Sunku būtų įsivaizduoti, kas galėtų geriau atitikti Martinaičio eilėraščių dvasią.
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai ir Kūrybingos Idėjos, Kurios Sužavės Kiekvieną!
- Pigios vaikiškos lovos: kur pirkti internetu?
- Vaikiškos kambarinės sūpynės: puiki pramoga ir lavinimas
- Šokiruojanti tiesa apie mobiliųjų telefonų poveikį vaikų sveikatai – ką privalote žinoti!
- Jausmai ir emocijos vaikams: kaip padėti vaikui suprasti save?