Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Iš raštinės, dvarų ir bažnyčios į lietuvių kasdienę kalbą skverbėsi buitiniai slaviški žodžiai, kurie lietuviškai kalbančių žmonių ilgainiui buvo pradėti vartojami kaip savi.

Istorijos duomenys rodo, kad Lietuvos kultūra nedaug turėjusi įtakos lenkiškajai kultūrai, veikiau pati pasidavusi pastarosios gyvastingumui.

Daug lietuvių keldavosi į Lenkiją ir dingdavo čia be pėdsakų - sulenkėdavo.

Tokių dingusių ateivių bent dalį galima susekti iš pavardžių.

Stebėtinai daug lenkų visuomenėje randame pavardžių, kurios galėjo susiformuoti tik lietuvių kalbinėje sąmonėje.

Tokias pavardes turi lenkakalbiai žmonės ir visai neįtaria, kad jų senoliai turėję ryšių su Lietuva ir iš ten yra kilę, kad jų protėviai šaknis suleidę kitoje nacijoje.

Pastebima ir kita lenkėjimo forma - paribiuose, kur susiduria didesnė tauta su mažesne, mažesnioji bendraudama greitai pasiduoda didžiajai ir vėlgi nutausta ir drauge ištisi plotai pereina į svetimą kultūrą.

Tyrinėjantiems lietuvių emigraciją į Lenkiją, pravartu atkreipti dėmesį į Lenkijoje aptinkamas pavardes su lietuviškosios darybos elementais.

Juo labiau tampa įdomu, kai pasversime, kad tokios pavardžių formos daugelį šimtmečių išsilaikė visiškai svetimos kalbos terpėje.

Yra čia išlikusių ir tokių, kurių šiandien Lietuvoje jau neaptinkama.

Taigi šitie tyrinėjimai gali prikelti iš užmaršties ne vieną Lietuvoje buvusį gyvą asmens vardą.

  • Adamejt - iš Adomaitis (Adomo sūnus).
  • Adamienia - taip užfiksuota ištekėjusios moters pavardė Adomienė, kuri, matyt, buvusi našlė.
  • Ajduk - iš Aidukas (Aido sūnus).
  • Akielewicz - kanceliarijos suslavinta pavardės forma iš liet.

Akelis, kuri savo ruožtu yra priesagos -el- vedinys (plg. liet. Andruczyk - lk. priesagą -yk atitinka liet. -ik-, tačiau ši priesaga lenkų kalboje yra baltiškasis pavaeldas (plg. Andrukaitis - iš Andriukaitis - tai dvigubos priesagos -uk- ir -ait- vedinys iš asmens vardo Andrius.

Andrulewicz - iš Andriulevičius, kuri yra suslavinta iš Andriulis / Andrulis.

Ši yra patroniminės priesaagos -ul- vedinys iš Andrius.

Žinomesni šia pavarde žmonės yra:

  1. Dr. Eugeniusz Andrulewicz - Gdynės žvejybos instituto Jūros terpės kokybės laboratorijos vedėjas;
  2. Maria Andrulewicz - žurnalistė, redaktorė,

Angulski - kanceliarijos suslavinta iš Angulio, kuri yra -ul- priesagos vediys iš Angys.

Lietuvoje tokių pavardžių neišlikę.

Plg. Antoniuk - gal iš baltarusių, bet kartais ir iš iš liet. Anuszkiewicz - suslavinta forma iš Anuška, kuri yra dvigubos priesagos -uš- ir -k- vedinys iš asmenvardžio Anus (plg. lenk. Anzelewicz - kanceliarijos suslavinta forma iš Anzelis, kurios lietuviškumą rodo patroniminė priesaga -el-.

Anzulewicz - jos lietuviškumą rodo priesaga -ul-.

Pirminė pavardės forma turėjusi būti Anzys (žr. Ardziński - galbūt kai kuriais atvejais suslavinta forma iš neišlikusios pavardės Ardys, sietina su liet. būdv. ardùs “greit nirštantis”.

Asnyk - dvikamienio asmenvardis, su kurio pirmuoju dėmesiu žinomi asmenvardžiai As-manas, As-taras, As-tikas, antrąjį plg. su nyk-ti.

Žinomas šia pavarde žmogus yra Adam Prot Asnyk, g. 1838 rugsėjo 11 Kalisze, mir.

Adam Asnyk kilęs iš bajorų šeimos.

Tėvas dalyvavo 1831 m. sankylyje.

Atlikęs bausmę apsigyveno Kališe ir tapo pirkliu.

1856 m. baigė Merimonto žemės ir miškų ūkio institutą.

Studijavo dar Varšuvoje mediciną ir chirurgiją ir Vroclavo universitete bei Paryžiuje ir Heidelberge.

Už politinę veiklą buvo Varšuvoje kalinamas.

1866 m. Heidelbergo universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį.

Gyveno Lvove, vėliau persikėlė į Krokuvą.

1882 m. tapo Krokuvos leidinio Reforma leidėju ir redaktoriumi.

Krokuvos miesto tarybos deputatas, Galicijos krašto seimo deputatas.

1890 m. Daug keliavo po Europą, lankėsi Ceilone ir Indijoje.

Literatūrinę veiklą pradėjo 1864-65 m.

To laiko kūryboje vyravo dvasinis nuovylis ir išgyvenama pasaulėžiūros krizė, kurią gilino tautos kluptis.

Eiliuotėse burnojama ir maištaujama prieš Kūrėją ir pasauliui primestą tvarką, atskleidižiamas kartėlis ir abejonės.

Bet kartu ilgimasi ir dvasios stiprybės, reiškiamas troškimas “nūdienės dvasios”, kol pagaliau visiškai pasiduodama Kristaus mokymui (Pod stopy krzyża - Po kryžiaus pėdomis).

Vėliau ėmė vyrauti epinis požiūris, atsirado objektyvus pasaulio vaizdas, sangodas vis dažniau pakeisdavo lyriniai komentarai.

Gražiausia tos intelektualiosios poezijos išraiška atsispindi 30 sonetų cikle “Nad głębiami” - Ties gelmėm ((1883-94), kuri Asnykui suteikė “poeto-filosofo vardą”.

Čia išsakė savo filosofinę sistemą, bandydamas suderinti idealizmą su realistiniu pozityvizmu ir scientizmu.

Su pastaruoju Asnyko poeziją sieja minties prakticizmas ir šiuolaikiškų gamtos mokslų pasiekų bei visuotinės raidos dėsnių pripažinimas.

Sonetų stiliui būdinga diskursyva - leksikos intelektualizacija.

Daugelyje jo kūrinių iškyla kalnų (ypač Tatrų) bei jūros motyvai.

Atkaczunas - į lenkų kalbą patekęs fonetiškai beveik neiškreiptas Atkočiūnas.

Audul - iš Audulis, priesagos -ul- vedinys.

Pavardė siejama su liet. veiksm. aus-ti - aud-ė.

Augusiewicz - suslavinta pavardė Aũgus, gimininga su liet. būdv. Augustajtis - tai sūnaus pavadinimas nuo Augusto, plg. Augustajtys - antraip užrašytas sūnaus pavadinimas nuo Augusto, plg. Azarewicz - suslavinta pavardė iš Azaras.

Azarowicz - suslavinta pavardė iš Azaras.

Fonetika rodytų, kad ji buvusi perimta iš vakarinių baltų (žr. Balcewicz - suslavinta forma iš Balčius; liet. Balczeniuk - iš liet. Balčėniukas, kuri yra dvigubos patroniminės priesagos -ėn- ir -uk- vedinys iš liet. Balewicz -suslavinta iš Balčius, kuri išvesta iš Baltramiejaus (plg. Balkus - tai liet. Balukiewicz - kanceliarijos suslavinta forma iš liet. Baluta - iš Baluta, kuri Lietuvoje neišliko, turime tik suslavintą jos formą - Balutavičius.

Bałanda - iš liet. Balanda.

Tai veikiausiai pravardinės kilmės iš liet. Bałulis - iš liet. Bała - iš Lietuvoje nežinomos asmenvardžio formos Bala, kuri veikiausiai iš Balys (žr. Bandyła - iš Bandyla, fonetiškai tvarkingai perimta, bet Lietuvoje neišlikusi.

Gali būti ji sietina su liet. bandà “turtas”.

Dėl priesagos plg. Banel - iš Banelis, kuri yra priesagos -el- vedinys iš Banys, plg. Banial - iš Banelis, žr. Banialis - iš Banelis, žr. Baniel - iš Banelis, žr. Bargielski - suslavinta iš liet. Bargelis ir la. Barniak - veikiausiai iškreipta iš Berniokas.

Su liet. Bartosik - iš baltų etnonimo bartai su liet. Bartoszewicz - sulenkinta iš liet. Žymiauisi šios pavardės turėtojasi yra:

  1. Julian Bartoszewski (g. 1821 m. sausio 17, m. 1870 lapkričio 5) - lenkų istorikas.
  2. Kazimierz Bartoszewski (1852 m. lapkričio 19 - 1930 sausio 20) - lenkų istorikas, publicistas, satyrikas, leidėjas.

Bartoszewski - sulenkinta iš liet. Bartušis, kuri kilusi iš baltų etnonimo bartas (Prūsijios srities Bartos gyventojas).

Ryškiausias šios pavardės turėtojas yra Władysław Bartoszewski - (g. 1922 metų vasario 19 dieną Varšuvoje, m. Basałaj - sudurtinė pavardė.

Pirmoji šaknis sietina su liet. basas, antra su lajus. Bałanda - iš Balanda. Bałano - tai veikiausiai iš Balana (liet. Baudis - iš liet. Bepirszcz - iš Bepirštis (plg. Biełous - pavardė veikiausiai atėjusi iš paribio su Baltarusija (brus. bielyj „baltas”).

Tai dviejų šaknų sudurtinė pavardė. Bigiel - iš (žr.) Bigelis - lietuviško būdvardžio bigas „trumpas”.

Priesaga -el- rodo į Bigo sūnų. Biłda - iš Bilda, kurios šaknis siejasi su liet. bildėti.

Tai pravardinės kilmės pavardė, plg. Bildź - iš liet. Bildžius (plg. bild-ėti).

Šaknis siejasi su lietuvišku veiksmažodžiu bildėti „su triukšmu eiti ar važiuoti”.

Bilewicz - iš Bilevičius, kuri, kaip ir Biliūnas, yra siejama su liet. Bilwin - fonetiškai perimta dvikamienė pavardė iš Bil-vinas.

Pirmasis dėmuo bil- sietina su bilti, byloti, dėl antro dėmesn žr. Błusiewicz - kanceliarijos suslavinta forma iš liet. Blusius, plg. Błuś - kilusi iš liet. Blusius „blusų turintis, vargingai gyvenantis žmogus”.

Bogusz - iš Bogužas. Boguszewski - suslavinta iš Bogužas (žr. Boksz - pavardė, kilusi veikiausiai iš pavardės Bokšys (liet. baksnoti “lengvai badyti, durstyti”).

Žymesnė šios pavardės turėtoja yra Olga Bołądź (g. Bołkun - pavardės šaknis galėtų būti siejama ir su lenkų vardu Bolek (iš Bolesław), tačiau šaknies balsis o gali būti iškreipta iš liet. (žr.) Balkus (iš liet. balkti „balti“).

Priesaga -ūn- sieja ją su lietuvių kalba, plg. Bolkunowicz - suslavinta forma iš Balkūnas, kuri yra patroniminės priesagos -ūn- vedinys iš Balkus (žr. Bołtralik - iš Baltralikas, kuri yra priesagų -el- ir žem. ar pr. -ik- (liet. Bołtrukanis - tai lietuviams žinoma pavardė Baltrukonis.

Čia yra aptinkamos dvi priesaagos: -uk- ir -on-. Bołtryk - vedinys iš Baltriukas, tik liet. Bondzio - iš Bandžius (žr. Bondžio - iš Bandžius (žr. Bondziul - iš Bandžiulis, kuri yra patroniminės priesagos -ul- vedinys iš Bandžius.

Ši sietina su liet. banda, taigi bandžius yra gyvulių bandos prižiūrėtojas; draugas, bičiulis. Boreiko - iš Bareika. Borsuk - iš pravardinės kilmės Barsukas.

Boruć - iš Lietuvoje neišlikusios pavardės Borutis. Boruta - ši pavardė, labai plačiai paplitusi slavų areale, išlaikė lietuvišką priesagą -ut- (plg. Brezgiel - turi lietuvišką atitikmenį Brezgėla, siejamą su veiksmažodžiu brezgėti “krebždėti”.

Dėl priesagos -ėl- plg. šaukėla „šauklys”. Brydak - ko gero, gali sietis su lietuviška pavarde Bridikas ar Brydis (iškreipta forma iš Briedis).

Priesaga -ak- lenkų kalboje atitinka lietuviškos priesagos formą -ok- (plg. Bryzgiel - iš Brizgelis, kuri yra patroniminės priesagos -el- vedinys iš Brizgys.

Šaknis yra siejama su liet. Bucewicz - lenkakalbės kanceliarijos perdarinys iš pavardės Bučas, kurios šaknis siejama su liet. Budrewicz - kanceliarijos perdarinys iš pavardės Budrys ar Budrius. Budzejko - iš Budzeika.

Tai dzūku forma su patronimine priesaga -eik- iš Budys ir sietina su liet. Budzicki - kai kuriais atvejais iš suslavintos Budys, kuri į lenkų kalbą pateko iš dzūkų tarmės Budzys, plg. liet. Budziński - kai kuriais atvejais iš Budzinskas, kuri yra suslavinta iš Budys ar Budinas. Budzyński - iš Budzinskas, kuri yra suslavinta iš Budys ar Budinas (žr. Bugno - iš liet. Būgnas (plg. Bujwid - iš Buivydas.

Tai sudurtinė pavardė: bui- sietina su liet. Bukałarski - ši pavardė sudaryta lenkų kalboje bet lietuviškos realybės pagindu.

Bukaloriais (pagal žemiausią mokslinį laipsnį bakalaurą, žmonių vadinamą bukaloriumi, lenk. bakałarz, bukaloriais buvo vadinami slapti caro laikų lietuvių mokytojai, o slaptas mokyklas vadinta bukalarijomis. Buksza - iš Bukša, greičiausiai iš liet. Burba - iš liet. Burblis - iš Burblys, liet. Burbo - iš Burba (žr. Burda - iš Burda, žr. Burnejko - iš Burneika (plg. Burniewicz - suslavinta iš Burnys ar Burnius (plg. Burnos - ši pavardė gimininga su liet. Burnys (sietina su burna “ertmė tarp lūpų ir gerklės; stiklelis svaigalų”).

Butkiewicz - tai kanceliarijos suslavintas Butkevičius iš Butka ar Butkus, kurios yra pejoratyvinės priesagos -k- vediniai iš. Buziuk - galėjo kilti iš Lietuvoje paplitusio polonizmo buza “prastas lakalas”.

Priesaga -uk- rodo pavardės lietuviškumą. Buzon - žr. Buzun - tai Buzūnas, kuri yra patroniminės priesagos -ūn- vedinys iš Buzas. Ši yra kildinama iš liet. Bykowski - gali būti lenkų kalbos darainys, bet gali būti ir suslavinta iš liet. Bikas (plg. Chałkowski - iškreiptai suslavinta iš liet. Kalkas (plg. Cieślukowski - suslavinta iš hibridinio asmenvardžio Cesliukas (plg. lk. cieśla `dailidė’).

Cyckajtys - iš Lietuvoje nesutinkamos pavardės Cickaitis iš neišlikusios Cickus.

Jos daryba lietuviška, tai rodo patroniminė priesaga -ait- (plg. Juozaitis, Petraitis…).

Šios pavardės Lietuvoje aptinkama tik suslavinta forma Cickevičius.

Šaknį veikiausiai galima sieti su liet. veiksm. cicenti `plonai cypsėti, kalbėti’.

Tačiau yra galima ir kita pavardės daryba: iš daiktavardžio cicys “cycė, lėlė” su pejoratyvine priesaga -k- ir galėjo atsirasti pavardė Cickus. Cylc - iš Tilčius, kurią lenkų kalba pagavo iš dzūkų Cilcys (plg. Cylwik - fonetiškai perimta iš dzūkų Cilvikas “Tilvikas”.

Czakis - tai Čakis ar Čekys (plg. Czepukajtys - iš liet. Czywilis - iš lietuvių pavardėsd Čivilis ar Čivylis, kurios yra pravardinės kilmės.

Liet. Dabulis - lenkų kalboje liko išlaikyta nepakitusi forma, plg. Jonulis, Dabulis, Mažiulis.

Dalidonis - gal iš liet. Dalidonis ar Daliduonis?

Tokių pavardžių Lietuvoje neišlikę.

Bet didesnė tikimybė, kad tai dėl dvibalsių lenkų kalboje nebuvimo yra iškreipta forma iš liet. Dailidonis ar Dailidūnas.

Šios būtų patroniminių priesagų -on- ar -ūn- vediniai ir siejamos su liet. Dargiel - veikiausiai iš Dargėla, kuri yra priesagos -ėl- vedinys iš šaknies darga „dargana“.

Dargiewicz - tai suslavinta forma iš liet. Dargys, kuri sietina su liet. Žinomesnis pavardės turėtojas yra Rafał Darżynkiewicz (g. 1970 m. Dauksza - iš liet. pavardės Daukša, kuri pg.

Ši pavardė gan populiari Lenkijos teritorijoje.

Plačiau žinomi šia pavarde žmonės tai Piotr Dauksza ir Adam Dauksza, Olga Dauksza, Jerzy Dauksza, Izabela Dauksza, Aneta Dauksza, Janina Dauksza ir kt. Daukszewicz - suslavinta pavardė iš liet. Daukša, žr. Ryškesnės šia pavarde asmenybės yra:

  1. Krzysztof Antoni Daukszewicz (g. 30 października 1947 spalio 30 d.

Dawgul - iš liet. Daugulis, kuris yra priesagos -ulis vedinys iš prieveiksmio (žr. Degutis - tvarkingai perimta iš liet. Degutis (žr. Dejnak - veikiausiai iš liet. Delnicki - iš suslavintos pavardės Delnickas, kuri yra kilusi iš pavardės Delnis, o ši sietina su liet. Demjaniuk - mažybinės priesagos -iuk- vedinys iš Dzemionas < Dzemijonas < Demijonas (žr. Dzemionas).

Depkun - veikiausiai iškreipinys iš Dapkūnas, kuri yra patroniminės priesagos -ūn- iš Dapkus (plg. Derdziuk - iš Derdas, Derda ar Dardas, Darda (plg. dardėti) mažybinės priesagos -uk- vedinio Derdžiukas, kurią lenkai perėmė iš dzūkiškos formos Derdziukas.

Tačiau jeigu ši pavardė labai sena, galima manyti, kad tai dvikamienis asmenvardis Der-das, Der-da, Der-dis.

Pirmasis kamienas Der-, Dar- žinomas asmenvardžiuose Dar-butas, Der-butas, Der-kintis, antrasis dėmuo gali būti trumpinys, redukuotas iki priebalsio -d- (plg. Žinomas šia pavarde žmogus yra Zbigniew Derdziuk (g. 1962 sausio 24 Skerbešavoje - lk. 1987 baigė Varšvos universiteto Sociologijos institutą bei Organizavimo ir vadybos podiplomines studijas, baigė švedų Konsultingo M-Gruppen studijas, dalyvavo Advanced Management programoje, kurią organizavo IESE Business School.

Dalyvavo keliuose finansų ir vadybos kursuose, JAV stipendistas.

Dirbo bankuose, viešmenyse (Lenkijos televizijos valdybos biuro direktorius), 1996 Strateginio planavimo biuro direktorius, tarp kitko Seimo kanceliarijos šefo direktorius.

1997 PKO BP akcijų ir informacijos biuro direktorius, ėjo Lenkijos investicinio banko departamento direktoriaus pareigas.

Nuo 1999 m. sausio iki kovo - Ministrų Tarybos Valstybinės komisijos šefo pavaduotojas Jerzo Buzeko vyriausybėje.

2005 lapkričio 14 nominuotas Ministrų Tarybos kanceliarijos valstybės sekretoriumi Kazimierzo Marcinkiewiczo vy...

Lietuvių pavardėms didelės įtakos turėjo lenkų kalba tvarkoma Lietuvos kanceliarija.

žymės: #Gime

Panašus: