Visais laikais didžiausias žmogaus turtas ir pradžių pradžia buvo ir yra šeima. Nuo seno lietuviai šeimą laikė svarbiausia vertybe. Šeima ir vaikai buvo laimės, tarpusavio paramos ir pagalbos šaltinis. Ne veltui santykiai tarp vaikų ir tėvų yra viena labiausiai nagrinėjamų temų lietuvių literatūroje. Juk žmogus kaip asmenybė formuojama šeimoje.
Čia mes mokomės mylėti, suprasti, atskirti gėrį nuo blogio, tikrąsias vertybes nuo netikrų. Literatūriniuose kūriniuose dažniausiai atsiskleidžia pati svarbiausia ir unikaliausia rašytojų išmintis apie pačius įvairiausius gyvenimo objektus ar net problemas, kurios tiesiog privalo būti apmąstytos. Būtent santykių temai esant vienai iš labiausiai komplikuotų gyvenime, rašytojai dažnai pateikia pačių įvairiausių modelių santykių analizę. Tad būtent šiame kalbėjimo pavyzdyje yra analizuojami tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, leidžiantys pamatyti tikruosius tėvų ir vaikų santykius, paveiktus pačių įvairiausių negandų, patirčių ir jausmų.
Vaikai ir tėvai - šeimos sąjunga, kurioje įprastai, tikima, kad turi vyrauti bendrystė, nuoširdumas, besąlygiška meilė. Tačiau tai - stereotipiniai santykiai, į kuriuos dažnai žiūrima, kaip į pavyzdį. Paskaičius daugiau literatūros kūrinių, galima matyti, kad vaikų ir tėvų santykiai literatūroje gali būti įvairialypiai. Kiekvienas rašytojas šiuos santykius nagrinėjo įvairiais kampais, mes apžvelgsime J. Biliūno ir J. Savickio kūrybą.
Neatsakingi tėvai Jurgio Savickio kūryboje
Labai dažnai lietuvių literatūroje vaizduojami neatsakingi, laisvi nuo pareigų savo augantiems vaikams, tėvai. Tai puikiai atskleidžiama XX amžiaus pirmosios pusės lietuvių modernisto Jurgio Savickio novelėje „Kova“. Novelėje pasakojama apie skaudžią vaiko kasdienybę. Nors jis dar visai mažas, bet jau įžvelgia tėvo ydas, jo girtuokliavimą, smurtą.
Tačiau berniukas būdamas dar mažas, mylintis savo tėvus - atleidžia skriaudą. Jis suvokia tiesas, kurių jo tėvai nesupranta, mato, ne tik tėvo būdo ypatybes, bet ir mamos. Mat šeimos motina mėgsta triukšmingas svetimų vyrų draugijas. Taip pat abu neatsakingi šeimos tėvai dažnai lankosi smuklėje. Pats smuklės pavadinimas „Laisvė“, skamba ironiškai, brandžiam žmogui laisvė visada susijusi su atsakomybe, o šiuo atveju paleistuvė motina ir girtuoklis tėvas jaučiasi laisvi nuo pareigų savo augančiam sūnui. Sūnus nekaltina savo tėvų, bet beviltiškai mėgina juos gelbėti iš instinktų valdžios. Autorius tėvų ir vaikų santykio problemą atskleidžia kitokio, ne pagal savo amžių protingo vaiko motyvu.
Senatvės vienatvė Jono Biliūno kūryboje
Vienas iš santykių šeimoje pavyzdžių yra Jono Biliūno apsakymas „Ubagas“. Pas kaimynus užsuka senelis, kurį sūnus išvarė iš namų.