Skaitmeninis amžius: televizija, vaizdo žaidimai, internetas
Skaitmeninis amžius - nuo išmaniosios televizijos iki išmaniųjų mobiliųjų telefonų - paveikė kiekvieną šios planetos studentą, ir kiekvieno vaiko vystymasis tapo neatsiejamas nuo ekranų. Ar tėvams reikėtų susirūpinti dėl televizijos? Vaizdo žaidimų? Interneto? Atsakysiu jums atvirai: išskyrus tam tikrus faktus apie televiziją, kuriuos netrukus aptarsime, dar nemačiau didesnės painiavos mokslinėje literatūroje, ypač tuomet, kai kalbama apie smegenis, elgseną ir vaizdo žaidimus.
Kūdikis ir dėžė
Pagrindinis dalykas, apie kurį reikėtų pagalvoti prieš leidžiant savo vaikus į ekranų pasaulį, yra turinys, su kuriuo susidurs vaikas, ir tam yra dvi priežastys. Pirma, vaikai labai gerai sugeba mėgdžioti. Pamenate dėžę su lempute ir kūdikius, kurie ją lietė kakta? Šis gebėjimas atkartoti elgseną pamačius ją vos vieną kartą vadinamas atidėtu mėgdžiojimu. Atidėtas mėgdžiojimas - stulbinamas gebėjimas, kuris išsivysto labai greitai. 13 mėnesių kūdikis situaciją gali prisiminti praėjus savaitei. Pusantrų metų vaikas gali atkartoti situaciją, kurią matė tik vieną kartą prieš keturis mėnesius. Šis įgūdis vaikams išlieka visiems laikams, reklamos pramonė tai žino jau ilgus dešimtmečius. Pasekmės gali būti labai galingos.
Jei kūdikis geba fiksuoti atmintyje sudėtingą įvykių seką pamatęs tai vos vieną kartą, įsivaizduokite, ką jie gali suvartoti per valandas, kurias praleidžia prie televizoriaus. (Nekalbu jau apie tai, ką vaikai suvartoja, stebėdami savo tėvus 24 valandas per parą ir 365 dienas per metus. Atidėtas mėgdžiojimas paaiškina, kodėl mes gebame taip puikiai pamėgdžioti savo tėvus, nors namų lizdą palikome prieš daugelį metų, pavyzdžiui, mano situacija su žmona ir automobilio rakteliais.) Vaikams atidėtas mėgdžiojimas gali pasireikšti netikėtais būdais, kaip šiame jaunos mamos pasakojime.
Ši istorija atskleidžia daug faktų apie tai, kaip vaikai gauna informaciją. Mažoji mergaitė įsisąmonino pagrindinę mintį - „kakojimo vietos“, tai lėmė jos lūkesčius, planą ir galų gale elgseną. Pobjaurė tema, bet puiki medžiaga.
Antroji priežastis, kodėl turinys toks svarbus, yra ta, kad mūsų lūkesčiai ir prielaidos daro didelę įtaką tikrovės suvokimui. Tai dėl didelio smegenų noro tiesiogiai pareikšti savo nuomonę apie tai, ką jūs šiuo metu patiriate, o tuomet apkvailinti jus ir priversti galvoti, kad šis nuomonės ir tikrovės hibridas ir yra tikroji realybė. Tai, ką jūs tikitės pamatyti, tiesiogiai priklauso nuo to, ką visų pirma leidote savo smegenims pamatyti. Patirtys kuria lūkesčius, o visa tai savo ruožtu lemia jūsų elgesį.
Tai, su kuo susiduria vaiko smegenys, formuoja jo lūkesčius apie šį pasaulį ir galų gale paveikia ne tik jo suvokimą, bet ir elgesį. Tai tinka tiek vieno mėnesio mažyliui, tiek dvidešimtmečiam studentui. Kaip atidėtas mėgdžiojimas ir lūkesčiai pasireiškia skaitmeniniame pasaulyje? Geriausiai ištirta televizija.
Iki dvejų metų - jokių „telikų“
Vaikų ir televizijos klausimas nebeįskelia tiek žiežirbų kaip anksčiau. Bendrai sutariama, kad vaikui reikėtų riboti televizoriaus žiūrėjimo laiką. Taip pat visiems gerai žinoma, kad mes visiškai nepaisome šios rekomendacijos. Pamenu, kai buvau vaikas, kiekvieną sekmadienį laukdavau vakaro, kada bus rodomas Volto Disnėjaus filmukas Nuostabus spalvų pasaulis, nes labai jį mėgau. Taip pat pamenu, kaip mano tėvai išjungdavo televizorių filmukui pasibaigus. Dabar mes to nebedarome. Dabar dvejų metų ir vyresni amerikiečiai prie televizorių ekranų praleidžia vidutiniškai 4 valandas ir 49 minutes per dieną, 20 procentų daugiau nei prieš 10 metų.
Ir televizorių vaikai ima žiūrėti vis anksčiau ir anksčiau, tiesą sakant, tą laiką vis sunkiau apskaičiuoti dėl didžiulės mūsų aplinkoje atsiradusių ekranų įvairovės. Anksčiau jau minėjau, kad vidutinis amerikietis ne darbo metu per dieną išgirsta vidutiniškai 100 000 žodžių. 45 procentai šių žodžių ištransliuojama per televizoriaus ekraną. Tiesą pasakius, iki dvejų metų vaikas prie televizoriaus neturėtų praleisti nė minutės.
Televizija gali sukelti agresyvumą ir dėmesio koncentracijos sutrikimų
Jau ilgus dešimtmečius žinome apie ryšį tarp laiko, kurį vaikas praleidžia prie televizoriaus, ir konfliktų su bendraamžiais. Su kiekviena valanda, kurią jaunesni nei ketverių metų vaikai praleisdavo prie televizoriaus, 9 procentais didėjo tikimybė, kad vaikas skriaus savo bendraamžius, dar nepradėjęs lankyti mokyklos. Net jei atsižvelgsime į visus niuansus, tokius kaip „kas pirma - višta ar kiaušinis“, Amerikos pediatrijos akademijos teigimu, 10-20 procentų vaikų smurto realiame gyvenime tiesiogiai susiję su smurtu mūsų žiniasklaidos priemonėse.
Televizija taip pat kenkia dėmesio sutelkimui ir gebėjimui susikaupti, o tai - klasikiniai vykdomųjų funkcijų požymiai. Su kiekviena papildoma trimečių prie televizoriaus praleista valanda tikimybė, kad sulaukęs 7 metų vaikas patirs dėmesio sutelkimo problemų, padidėja 10 procentų. Kai televizorius tiesiog įjungtas ir atrodo, kad niekas jo nežiūri (vadinamasis netiesioginis televizoriaus žiūrėjimas), jis irgi kenkia, dažniausiai dėl dėmesio blaškymo.
Sauskelnes mūvintiems mūsų piliečiams poveikis buvo toks akivaizdus, kad Amerikos pediatrijos akademija išleido rekomendaciją, kuri galioja ir šiandien: „Pediatrai turėtų paraginti tėvus neleisti vaikams iki dvejų metų žiūrėti televizoriaus. Nors kai kurios televizijos programos skirtos net ir tokio amžiaus vaikams, tyrimai rodo, kad kūdikiams būtinas gyvas bendravimas su tėvais ir kitais juos globojančiais asmenimis (pvz., auklėmis), kad smegenys augtų ir vystytųsi tinkamai ir susiformuotų geri socialiniai, emociniai ir kognityviniai įgūdžiai.“
Dabartiniuose tyrimuose siekiama išsiaiškinti, kokia televizijos įtaka pažymiams. Preliminarūs rezultatai rodo, kad neigiamai paveikiami ir skaitymo, ir kalbiniai įgūdžiai. Tačiau vyresniems nei dvejų metų vaikams blogiausią televizijos poveikį smegenims gali lemti tai, kad televizija atitraukia vaikus nuo kitokios veiklos; šią temą plačiau panagrinėsime kalbėdami apie vaizdo žaidimus.
Kūdikiams skirtos TV programos smegenims nepadeda
O ką galima būtų pasakyti apie visus tuos edukacinius vaizdo žaidimus ir DVD, nuklojusius parduotuvių lentynas? Jie reklamuojami kaip skatinantys kognityvinių funkcijų vystymąsi net ir darželinukams. Ištyrus 17-24 mėnesių amžiaus kūdikius, nustatyta, kad šie diskai vaiko žodynui neturėjo jokio teigiamo poveikio. Kai kurie netgi pakenkė. Su kiekviena valanda, kurią kūdikiai praleisdavo žiūrėdami kūdikių DVD, jie suprasdavo vidutiniškai 6-8 žodžiais mažiau nei kūdikiai, kurie tokių DVD nežiūrėjo.
Vyresniems nei penkerių draudimas nebegalioja
Nuo pat pirmųjų televizijos poveikio tyrimų mokslininkai pastebėjo, kad ne viskas, kas susiję su televizija, yra blogai. Tai priklauso nuo turinio, vaiko amžiaus ir galbūt kiekvieno vaiko genetikos. Iki dvejų metų televizijos geriau visiškai vengti. Tačiau sulaukus penkerių šis griežtas verdiktas nebegalioja. Šiame amžiuje kai kurios televizijos laidos netgi gali pagerinti tam tikras smegenų funkcijas. Taigi, nors televizoriaus žiūrėjimo laikas neabejotinai turi būti ribojamas, TV poveikio negalima nupiešti tik viena spalva.
Priklausomybė nuo telefono: šiuolaikinė problema
Įsikniubęs į mobiliojo telefono ar kompiuterio ekraną vaikas, greičiau tampa taisyklė, o ne išimtis. Tėvai nuolat kelia sau klausimą, kur yra riba tarp sveiko domėjimosi informacinėmis technologijomis ir priklausomybės nuo jų? Specialistai sako, jog apie svarbiausias ir aktualiausias šių dienų vaikų problemas galima spręsti iš to, apie ką vaikai kalba. Pašnekovai pastebi, jog pastaruoju metu pokalbiuose ir laiškuose vaikai vis dažniau pasakoja apie pyktį tėvams dėl naudojimosi kompiuteriu ribojimo, sunkumų iškylančių pokalbių svetainėse, problemų ieškant draugų. Tai rodo, kad naudojimasis technologijomis tampa aktualia tema vaikų gyvenime ir vis daugiau sukelia sunkumų.
Savaime suprantama, kad problemos vaikų gyvenime kelia iššūkius tėvams ir reikalauja papildomų žinių, domėjimosi. Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio, būtų svarbu paminėti kelis dalykus. Pirmiausia, galima teigti, jog šiuolaikiniame pasaulyje mes visi tam tikra prasme esame priklausomi nuo technologijų. Pamėginkime įsivaizduoti, kaip jaustumėmės darbe be išmaniųjų telefonų, „planšečių” ar kompiuterių arba koks būtų bendravimas su draugais be smagių programėlių?
Iš tiesų, žmonėms, kurie ilgai sėdi prie kompiuterio, įsitraukia į kompiuterinius žaidimus, paskubame uždėti „priklausomo“ etiketę. Visgi, ypač kalbant apie vaikus, šį terminą palikime vartoti specialistams, kurie tik remdamiesi tam tikrais kriterijais gali diagnozuoti priklausomybę. Taip pat yra tyrimų, skelbiančių, jog tik mažesnei aktyviai kompiuteriu naudojančiai vaikų daliai galima nustatyti tikrą priklausomybę nuo kompiuterio. Visais kitais atvejais kalbama apie „švelnesnį“ priklausomybės pobūdį - besaikį naudojimąsi kompiuteriu, kurį skatina tam tikros priežastys (pavyzdžiui, vienišumo jausmas, socialinių įgūdžių trūkumas, nepasitikėjimas savimi ir pan.) ir joms pasikeitus, vaikas nebejaučia stipraus potraukio leisti laiko prie kompiuterio, gali užsiimti kitomis veiklomis.
Kaip atpažinti nuo kompiuterio/kompiuterinių žaidimų priklausomą vaiką?
Vaiko, kuris be saiko naudojasi kompiuteriu, elgesys pastebimai pasikeičia. Pirmiausia, jis ne tik daug laiko praleidžia prie kompiuterio, bet net ir nebūdamas prie jo skiria daug laiko apmąstymams, pasakojimams, planavimui, ką veiktų, jei tik galėtų prisėsti prie kompiuterio. Dažnai vaikai netgi gali pradėti planuoti, kaip išsisukti nuo tam tikrų veiklų (pavyzdžiui, namų ruošos ar susitikimo su draugais). Tokių planų tikslas paprastas - kad tik daugiau laiko liktų sėdėjimui prie kompiuterio.
Na, o tuo metu, kai vaikas užsiima savo veikla prie kompiuterio, jis gali būti visai „atsijungęs“ nuo realaus pasaulio, nereaguoti, kai yra kviečiamas pietauti, susitikti su draugais ir pan. Kai negali žaisti, naudotis kompiuteriu, priklausomas vaikas greitai supyksta, gali tapti net agresyvus, nerimauti, sunkiai išbūna vienoje vietoje, o prisijungęs prie tinklo jaučiasi patenkintas ir ramus.
Kokios gali būti ilgo sėdėjimo prie kompiuterio pasekmės?
Besaikio naudojimosi kompiuteriu pasekmės kiekvienam vaikui gali būti skirtingos ir pasireikšti skirtingu intensyvumu. Neretai labiausiai į akis krinta fiziniai pokyčiai: vaikai dažnai skundžiasi nuovargiu, galvos skausmais, gali atrodyti pasyvūs, pavargę. Dingsta įprastas šeimai maitinimosi, miego rėžimas, pavyzdžiui, vaikas atsisako valgyti kartu su šeimos nariais ar įprastu miego metu mieliau rinktis kompiuterį.
Kalbant apie psichologines pasekmes, vaikams darosi sunkiau kontroliuoti savo emocijas, ypač, kai nėra galimybės užsiimti jam patinkančia veikla prie kompiuterio - tampa irzlūs, gali greitai supykti arba atvirkščiai, juos apninka apatija, nuobodulys. Siūlant veiklas, kurios seniau patikdavo, atsisako jų, randa pasiteisinimų, kodėl svarbiau praleisti laiką prie kompiuterio.
Kaip išvengti priklausomybės?
Būdų, ką daryti, kad vaikai mažiau praleistų prie kompiuterio, yra įvairių. Pirmiausia, turėtume atkreipti dėmesį patys į save. Vaikai yra protingi, jie mokosi ne iš to, kas jiems sakoma, o kaip yra elgiamasi. Tad peržiūrėkime, kiek laiko mūsų gyvenime užima technologijos: ar išėję į kiemą su vaiku, leidžiame laiką “kartu“ (ar tėvai įkišę nosį į telefoną/planšetę, o vaikai - kažkur aikštelėje, ar žaidžiame, bendraujame gyvai?).
Gal nuskambės ir keistai, tačiau reikia ne tik mokyti, kaip naudotis kompiuteriu, kokį mygtuką paspausti, koks ženklas ką reiškia, bet ir kaip juo naudotis saugiai. Pirmiausia, tai turi suprasti patys tėvai, o po to jie turėtų tai aiškinti vaikams. Pagal vaiko amžių jam suprantama kalba svarbu paaiškinti, kodėl dar negalima naudotis kompiuteriu arba kodėl laikas yra ribojamas, kartu susikurti kompiuterio naudojimo taisykles, kurių laikytųsi visa šeima.
Iš tiesų, kuo vaikas mažesnis, tuo praleidžiamas laikas prie kompiuterio turėtų būti trumpesnis, pavyzdžiui: ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama 15 - 30 min., 9 - 12 m. ne daugiau kaip valanda, o vyresniems - iki 2 val. Taip pat rekomenduojama, jog kompiuteris stovėtų darbo kambaryje ar svetainėje, kur galima būtų atkreipti dėmesį, kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, ką veikia. Paauglystėje tai gali būti sudėtingiau, tad tėvai tokiu atveju turėtų suprasti, kad nebegalės kontroliuoti visko taip, kaip kontroliavo iki šiol ir teks daryti kompromisus, ugdyti pasitikėjimą, mokyti laikytis taisyklių.
Ribojant naudojimąsi kompiuteriu, turime atrasti, o ką veikti tuo metu, kai galima būtų sėdėti prie kompiuterio. Turėtumėme suprasti, jog dabartiniai vaikai auga su technologijomis nuo pat gimimo, tad jų požiūris į technologijas bus kitoks nei mūsų, suaugusių.
Kaip kovoti su šia priklausomybe?
Jei kalbame apie besaikį naudojimąsi kompiuteriu, pirmiausia būtų svarbu išsiaiškinti, kas paskatino vaiką aktyviau juo naudotis - prasti santykiai su klasiokais, išsiskyrimas su draugu/drauge, mylimo gyvūno netektis, patirta trauma, kuri neleidžia užsiimti mėgstama veikla ir pan. Dažniausiai keli veiksniai daro įtaką vaiko pasirinkimui leisti laiką prie kompiuterio. Tokiu atveju, jei yra geri tarpusavio santykiai, gali ganėtinai greitai pavykti atrasti problemą ir kartu ją išspręsti. Visgi, jei situacija yra rimtesnė, svarbu kreiptis į specialistus.
Vaikai neturi daug gyvenimiškos patirties, todėl yra pakankamai patiklūs ir naivūs, neįžvelgia galimos grėsmės. Todėl naudodamiesi internetu, jie linkę atskleisti informaciją apie save, sutikti su įvairiais pasiūlymais, taip sukeldami sau pavojų. Tokios situacijos iškyla, kai vaikai pradeda naudotis pokalbių svetainėmis, blogais, susikuria asmenines paskyras socialiniuose tinkluose.
Mokslaininkai, atlikę įvairius tyrimus pastebėjo, kad tie vaikai, kurie dažniau žaidžia agresyvius žaidimus, yra mažiau linkę elgtis prosocialiai: padėti, atkreipti dėmesį į kitų jausmus. Teigiama, kad vaikai, kurie pernelyg neigiamai vertina save, patiria nesėkmes mokykloje, šeimoje, gali būti labiau linkę tapti priklausomi nuo kompiuterio, interneto.
Iš tiesų pastebėta, kad šeimoje kylančios problemos, tarpusavio santykiai, auklėjimas siejasi su vaiko priklausomybe nuo kompiuterio. Šeimoje esantys konfliktai, tėvų skyrybos neigiamai veikia vaiko raidą ir padidina tikimybę, kad ateityje jis bus priklausomas nuo informacinių technologijų. Tiesa, vaikui turi įtakos ne tik atviri tėvų konfliktai, kai garsiai priekaištaujama ar įžeidinėjama, bet ir neišsakyti, tylūs nesutarimai.
Kokie požymiai rodo priklausomybę?
Šiuolaikinis pasaulis, pilnas technologijų, neabejotinai daro didelę įtaką vaikų kasdienybei. Tačiau, nors technologijos gali turėti naudos, pavyzdžiui, ugdydamos vaikų kūrybiškumą ir žinias, vis dažniau pastebime, kad tai gali sukelti priklausomybę.
- Vienas iš pirmųjų ženklų, kad vaikas gali tapti priklausomas nuo ekranų, yra laiko, praleidžiamo prie jų, padidėjimas.
- Kitas ženklas - kai vaikas tampa irzlus, neramus ar net agresyvus, kai jam liepiama atsitraukti nuo ekranų.
- Vaikas, kuris pradeda rodyti mažesnį susidomėjimą veiklomis, kurios nebūtinai susijusios su ekranais - tokiomis kaip žaidimai lauke, bendravimas su draugais ar net šeimos laiko praleidimas - gali rodyti priklausomybės požymius.
- Priklausomybė nuo ekranų gali turėti ne tik psichologinių, bet ir fizinių pasekmių.
- Jei vaikas visiškai atsisako įsitraukti į veiklas, kurios nebūtų susijusios su ekranais - pavyzdžiui, knygų skaitymas, menas, muzika ar sportas - tai gali būti ženklas, kad jis pradeda prarasti pusiausvyrą tarp skirtingų veiklų.
- Priklausomybė nuo ekranų gali labai paveikti miego kokybę.
- Jei ekranų naudojimas pradeda trukdyti mokslams - vaikas nesugeba susikaupti, dažnai pamiršta atlikti namų darbus arba susiduria su blogais pažymiais, tai gali būti signalas, kad jis praleidžia per daug laiko ekranuose.
- Kai vaikas toliau naudojasi ekranais, nors jau mato neigiamas pasekmes (pvz., prastesnė nuotaika, pablogėjęs fizinis ar emocinis sveikata), tai gali būti aiškus priklausomybės požymis.
Ilgalaikės pasekmės
Ilgalaikės nekontroliuojamos priklausomybės nuo programėlių pasekmės gali būti labai rimtos. Tam tikro dažnio šviesa stimuliuoja smegenis, o per didelis jos kiekis sukelia nemigą ir miego kokybės pablogėjimą. Gydytojai sako: bendrauti momentiniais pasiuntiniais yra daug lengviau nei gyvai. Išlaikomi vaikai gali prarasti gebėjimą suprasti kitų žmonių emocijas, o tai žada didžiulių problemų ateityje.
Kita pavojinga vaiko priklausomybės nuo dalykėlių pasekmė yra per didelis kūno svoris. Mėgstamų tinklaraštininkų pavyzdžiu moksleiviai taip pat svarbiais savo populiarumo rodikliais laiko simpatijas ir komentarus. Vaikas nesunkiai talpina nuotraukas - kelionė prie jūros, lėktuvo bilietas, naujai įsigyti papuošalai gali atsidurti internete. Pavojingiausias dalykas yra duomenų nutekėjimas.
Ką daryti?
- Nustatykite tėvų kontrolę. Įdiekite programą ir pirkimo blokavimo priemonę.
- Nustatykite naudojimo laiko valdymą.
- Negalite paprasčiausiai atimti įrenginio, nieko nesuteikę mainais. Vaikui programėlė - malonumas, džiaugsmo šaltinis. Turėtumėte atpratinti palaipsniui - įveskite naujų veiklos rūšių, tuo pačiu sutrumpinkite laiką su telefonu.
- Jei paauglys jau taip pasinėrė į internetą ir žaidimus, kad jo tėvų autoritetas sumažėja iki nulio, reikėtų kreiptis į specialistus.
Specialistų įžvalgos
VU mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė savijauta pablogėjo, ir toliau žymiai blogėja. Be to, padaugėjo regėjimo sutrikimų kamuojamų vaikų, taip pat turinčių antsvorį ar nutukimą. Tyrime dalyvavę medikai patvirtino ir tai, kad 2020 m. reikšmingai padaugėjo ir vaikų bei paauglių, kurie kenčia nuo psichosomatinių (nepaaiškinamos kilmės) skausmų.
Rekomendacijos tėvams ir mokytojams
- Skatinti gyvą bendravimą.
- Mažinti savo laiką prie ekranų.
- Organizuoti laisvalaikį už ekranų.
- Nuo ekranų pailsėti ir valgant bei ruošiantis miegoti.
- Valgyti visi drauge prie stalo - be ekranų.
- Neleisti vaikams (ir sau) „miegoti su telefonu“!
Amerikos psichologės ir priklausomybės nuo interneto ekspertės Kimberly Young (technologyandsociety.org) nuomone, iki trijų metų vaikams išvis nereikia jokių technologijų. Pasak psichologo, virtuali tikrovė yra fizinės tikrovės simuliacija, pakaitalas, patobulinimas, o vaikas, savo raidos etape, išsyk neriantis į skaitmeninį pasaulį, tarsi prašoka pažintį su pirmine tikrove.
Prevencija ir ugdymas
- Siekite, kad vaiko gyvenime būtų kuo daugiau gyvo bendravimo.
- Vaikas neturi praleisti socialiniuose tinklalapiuose daugiau nei 2 val.
- Suplanuokite vaiko grafiką taip, kad internetui liktų kuo mažiau laiko.
- Pamėginkite neįkyriai sužinoti priežastį, kodėl virtualus pasaulis jam įdomesnis už realų.
- Nuoširdžiai domėkitės vaiko interesais.
- Tėvams irgi vertėtų turėti pomėgių, tai neturėtų būti poilsis prie televizoriaus ar kompiuterio, kurį irgi būtų galima laikyti pabėgimu nuo realybės.
- Suorganizuokite bendrą poilsį be telefonų.
Pasaulinės tendencijos
„Pasaulyje daugėja atvejų, kai ryžtamasi riboti vaikų prieigą prie įrenginių ir ekranų. Pavyzdžiui, Kinija planuoja riboti vaikų iki 8 m. naudojimosi įrenginiais su ekranu laiką iki 40 minučių per dieną. JAV Jutos valstijoje priimtas vietos įstatymas dėl draudimo mažamečiams naudotis įrenginiais, o socialinė medija mažamečiams bus prieinama tik su tėvų žinia“, - pasakojo I.
Kur kreiptis pagalbos?
Patarimus, kaip išvengti pavojų internete, atpažinti priklausomybę nuo interneto, video žaidimų ir kur kreiptis pagalbos, galima rasti nacionaliniame psichikos sveikatos portale Pagalbasau.lt. Taip pat raginama atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
Svarbu pastebėti šiuos simptomus:
- Negalėjimą kontroliuoti savo elgesio
- Negebėjimą laikytis darbo grafiko
- Iškreiptą laiko pojūtį
- Atsisakymą bendrauti su šeima ar draugais
- Miego laiko eikvojimą, siekiant ilgiau pabūti prisijungus internete
- Kitos veiklos, kuri anksčiau teikė malonumą, atsisakymą, melavimą apie praleistą laiką internete
- Jaučiamus kaltės, gėdos, nerimo jausmus ar depresijos požymius dėl per ilgo buvimo internete
- Svorio didėjimą arba mažėjimą
- Nugaros, sprando, galvos skausmus
- Riešo tunelinį sindromą, nemigą
- Išsausėjusias akis, regėjimo problemas
Apibendrinant, telefono priklausomybė kūdikiams ir vaikams yra rimta problema, reikalaujanti tėvų, mokytojų ir specialistų dėmesio. Laiku pastebėjus priklausomybės požymius ir ėmusis prevencinių priemonių, galima apsaugoti vaikus nuo neigiamų technologijų poveikio ir užtikrinti jų sveiką raidą.
Priklausomybės nuo ekranų reikšmingai išaugo per karantiną.| Metai | Antsvoris (%) | Nutukimas (%) |
|---|---|---|
| 2016 | - | 5 |
| 2018 | 15.8 | - |
| 2020 pavasaris | - | 6.8 |
| 2020 ruduo | 23.8 | 8.8 |
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Top 5 Saugios Belaidės Ausinės Vaikams: Patarimai ir Rekomendacijos
- Vaikų linija – Skubiausia Emocinė Parama Vaikams ir Paaugliams Dabar!
- Vaikų linija: skubus pagalbos numeris ir kaip gauti paramą vaikams
- Netikėti gimdymo skatinimo būdai ir ekspertų patarimai, kurie palengvins laukimą!
- Butinasis Darbo Stažas Motinystės Atostogoms Lietuvoje – Ką Reikia Žinoti?