Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiais metais mūsų pradinėje mokykloje atsirado teatro pamokos. Mokykloje siekiame vaikams suteikti kuo geresnį ugdymą ir padėti susirinkti ateičiai naudingų kompetencijų krepšelį, tad teatro pamokas praturtiname muzikos ir šokio pamokų elementais.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo svarbią meninio ugdymo naudą vaikų mokymosi rezultatams - pavyzdžiui, šokis padeda gerinti kognityvinius įgūdžius, kūrybinį bei kritinį mąstymą, o teatras daro teigiamą poveikį praturtinant vaikų rašymo įgūdžius ir sakytinę kalbą.

Pirmas stereotipas, kurį mes, teatro edukatoriai, stengiamės griauti - tai išankstinė nuostata, kaip atrodo teatro pamokos. Dažniausiai įsivaizduojama, kad mokiniai mokosi teksto ir vaidina spektaklius. Šiuolaikinės teatro pamokos - tai puiki erdvė vystyti „minkštuosius“ gebėjimus. Tai - komunikacija, komandinis darbas, viešasis kalbėjimas, lyderystė, kūrybiškumas.

Teatro Pamokos Kaip Smagus Būdas Mokytis

Teatro pamokos - tai smagiai, dažniausiai aktyviai leidžiamas laikas, tuo pačiu metu mokantis nepaprastai svarbių dalykų. Egzaminai ateina ir praeina. Dirbdama su vaikais skiepiju jiems suvokimą, kad teatras - vienas labiausiai veikiančių scenos menų, ypatinga erdvė, kurioje būdami vaikai ne tik lavina savo kūrybiškumą, kalbėjimo įgūdžius, bet ir išlaisvina fantaziją.

Būdami teatre vaikai geriau pažįsta save, lavina empatijos jausmą, ugdo socialinius įgūdžius, mokosi nepasimesti tam tikrose gyvenimiškose situacijose, įgyja stiprybės, o mokymasis - tai didžiausia teatro teikiama nauda vaikui. Teatras atsako į jiems rūpimus klausimus ir iškelia naujus, padeda patirti bendrystės su kitais vaikais - žiūrovais jausmą, ugdo meninį - estetinį pojūtį.

Darbdavių apklausa parodė, kad 60 proc. ieškančių darbo stokoja būtinos tarpasmeninės komunikacijos gebėjimų. 1 iš 5 kandidatų stinga motyvacijos, suvokimo apie aprangos kodą, turi problemų dėl punktualumu, paslankumo. Taigi, kol akademinis pasaulis koncentruojasi į matematinius ir mokslo pasiekimus, daugybė darbdavių desperatiškai ieško kandidatų su gerais organizaciniais ir tarpasmeninės komunikacijos gebėjimais. Tokie greitai išmoksta specifinių techninių dalykų. Bendravimo subtilumų ir kultūros greitai išmokti įmanoma.

Tėvų ir Mokytojų Rolė

Tėveliai teisūs - vaikams svarbu matematika, kalbos, istorija, informacinės technologijos. Geras teatro mokytojas mokykloje yra didžiulė pagalba kitų dalykų mokytojams, nes jie dažnai padeda paįvairinti pamokas, popamokinius užsiėmimus. Mokyklose, kur visų dirbančiųjų specialistų darbas vienodai vertinamas tiek žodžiais, tiek finansiniu atlygiu, laimi visi.

Agnė Sunklodaitė - aktorė ir režisierė, įvairiuose šalies teatruose statanti spektaklius vaikams ir jaunimui, nepriklausomo teatro „Labaiteatras” įkūrėja.

Reikia turėti omenyje, kad tai yra amžiaus periodas, kai vaikas pradeda virsti į beveik suaugusį ir jam atrodo, kad vaikiškos problemos yra neįdomios.

Didžiausia klaida, mano galva, yra atvesti vaiką į spektaklį, skirtą ne jo amžiaus grupei, kur jis nieko nesupras, išsikankins ir paskui, žinoma, daugiau niekada nenorės eiti į teatrą. Ne mažesnė atsakomybė gula ir ant mokytojų pečių.

Kad situacija pasikeistų, reikėtų pirmiausia rengti edukacinius užsiėmimus mokytojams. Apie daug ką: teatro etiką, gebėjimą pasirinkti tinkamą spektaklį, jį aptarti, skatinant mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą. Štai keletas liūdnų pavyzdžių. Kai kurios mokytojos atveda vaikus į spektaklį, bet pačios jo nežiūri. Kai spektaklis prasideda, jos atsistoja ir išeina gerti kavos, o po to jau pokalbis spektaklio tema su vaikais yra neįmanomas. Arba dar blogiau, spektaklio metu pačios įkrenta į telefonus. O vaikai sėdi šalia, mato, kaip jos elgiasi.

Labai trūksta ir profesionalių, teatrologų parašytų tekstų, kuriuos būtų galima pasiskaityti prieš einant į spektaklį. Bet kuriuo atveju mokytojoms palinkėčiau, jeigu nėra kitokio teksto, bent jau teatrų puslapiuose pasiskaityti spektaklio aprašymą, informaciją apie kūrėjus.

Teatras ir Vaikų Psichologija

Didelė problema ta, kad tėvai dažnai nesidomi vaikų psichologija. Man labai įdomu tyrinėti santykį tarp tėvų ir vaikų, kaip jie tarpusavyje aiškinasi ar nesiaiškina tokius svarbius dalykus, kaip žmonių tarpusavio ryšys, atidumas vienas kitam, empatija.

Visuomenėje egzistuoja gana daug psichologinių problemų, su kuriomis susiduria vaikai. Ir jie nebūtinai yra iš asocialių šeimų. Dėl to man atrodo, kad apie tai reikėtų kalbėti. Teatras leidžia kalbėtis jautresnėmis, skaudesnėmis temomis. Man labai norėtųsi, kad teatre tai būtų paliečiama, pasižiūrėjus spektaklį apie tai būtų kalbamasi.

Svarbu, kad tėvai su vaikais susėstų prie vieno stalo ir žiūrėdami į akis pasikalbėtų ne tik apie pietus, drabužėlius, bet ir apie spektaklį. Galbūt tėvams atrodo viskas labai paprasta, bet mažam vaikui ar paaugliui, kuris vystosi, kuris po truputį konstruoja savo pasaulėjautą, tai yra labai svarbu. Ir tai nėra tik mano vienos nuomonė. Kiti kolegos, kuriantys spektaklius vaikams rimtesnėmis temomis, taip pat to siekia. Labiausiai vaikams reikia pokalbių su tėvais.

Kai rodome spektaklius kūdikiams, pajuokaujame, kad čia dauguma tėvų pirmą kartą susitinka su savo vaikais. Jie vienu metu bendroje erdvėje pradeda kurti, nes po spektaklio vyksta bendri žaidimai. Smagu stebėti, kaip jiems kuriant kartu užsimezga ypatingas ryšys. Tas buvimas kartu duoda labai daug. Vaikui tai yra labai svarbu. Ir mūsų rengiamos diskusijos po spektaklių be galo svarbios, tačiau jos turėtų vykti ne tik po spektaklio, ne tik mokykloje, bet ir su tėvais.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: