Bendruomeniniai vaikų globos namai: kas tai?

Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių.

Institucinės globos pertvarka

Šiuo metu šalyje yra vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d.

Elektrėnų šeimos namų patirtis

„Mano namai - mano tvirtovė“ - taip byloja lietuvių liaudies posakis. Šį pasakymą atspindi ir Elektrėnų šeimos namai, kuriuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jai visą parą rūpinasi darbuotojai.

Pasiteiravus Elektrėnų šeimos namų direktorės Vidos Rakauskienės apie įgyvendinamą pertvarką, ji tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius. „Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį.

Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kartu su darbuotojais jie gaminasi maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms“, - pasakoja V. Rakauskienė.

Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti.

Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę. „Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.

Apie vykdomą pertvarką teigiamai atsiliepia ir Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis.

Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui. Doc. dr. A. Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami.

Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti. „Būna susistabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako Elektrėnų šeimos namų vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. - Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi.

Situacija kituose rajonuose

Trakų rajone, kaip ir Elektrėnuose, yra įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamo iš ES fondų. Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomenius vaikų globos namus. Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus.

„Mes bendradarbiaujame su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Tai - bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose. Šiuose namuose gyvena vienas vaikas iš mūsų savivaldybės. Šiuo metu, vykdant pertvarkos planą, Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centre gyvena 19 vaikų, iš kurių trys turėtų būti grąžinti į šeimą, nes tėvai įvykdė visus savo įsipareigojimus, pakeitė elgesį.

„Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m. rajone įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, kuris vykdo nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis. Tai lemia, kad mažiau vaikų patenka į institucinę globą“, - reziumuoja A. Sumažintas globos namų variantas ar vis tik tikri namai?

Ekspertų nuomonė

Kalbant apie bendruomeninius vaikų globos namus, pasak institucinės globos pertvarkos ekspertų, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad vaikai jaustųsi augantys savo, o ne valdiškuose namuose, būtų šeimos aplinkoje, bendruomenės apsuptyje, kaip kiekvienas iš mūsų. „Tai ne darbas - tai gyvenimas. Ypač svarbu pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį.

Anot ekspertų, bendruomeniniuose vaikų globos namuose aktualu dirbti ne su grupe, o auginti konkretų vaiką. Svarbu, kad kiekvienas vaikas turėtų savą suaugusįjį, kuriuo gali pasikliauti, atsiremti, pasitarti ir išsipasakoti. Paslaugų teikėjams, kaip atskleidė diskusijos, tenka spręsti iššūkius, susijusius su darbo organizavimu vaikų ar darbuotojų atostogų metu, ligos atveju, kokybišku individualių socialinės globos planų parengimu ir operatyviu atnaujinimu, viešųjų pirkimų organizavimu.

Institucinės globos pertvarka siekiama, kad be tėvų globos likusiems vaikams netektų augti globos namuose, kad šilumą ir rūpestį vaikai rastų įtėvių ir globėjų šeimose. Nuostata, kad infrastruktūros, kuriose teikiama institucinė globa, turi būti mažos ir kuriamos remiantis vaiko teisių reikalavimais bei vaiko poreikiais, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką tiek, kiek tai įmanoma, yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse.

Kaip akcentuoja užsienio ir Lietuvos ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime. Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (rekomenduotina, kad šis skaičius būtų mažesnis).

Tai jau antrieji tokio tipo vaikų globos namai Tauragėje. Bendruomenių vaikų globos namų atidaryme dalyvavo gausus būrys svečių - vicemerė Andžela Jakienė, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Laineda Ašmontienė, Tauragės šeimos gerovės centro direktorė Danguolė Račkauskienė, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Komskienė,Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Tauragės rajone patarėja Elena Jurgilienė, seimo nario R. Vaitkaus patarėja D. Skarbalė, seimo narės A. Norkienės patarėja A.

Bendruomeninių vaikų globos namų tikslai ir uždaviniai

Ir kaip linkėjo Tauragės šeimos gerovės centro direktorė D. Bendruomeninių vaikų globos namų tikslas - užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir šiuose namuose apgyvendintam vaikui globos (rūpybos), ugdymo, sveikatos, socialines paslaugas, sudaryti jam tinkamas artimas šeimai gyvenimo sąlygas ir aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui bendruomenėje, užtikrinti ir organizuoti vaikui bendruomenines socialinės paslaugas, atitinkančias individualius vaiko poreikius ir skatinančias vaiko savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą visuomenėje bei socialinę įtrauktį, užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir jį atstovauti.

Bendruomeninių vaikų globos namų uždaviniai:

• Sukurti jaukią ir patogią gyvenamąją aplinką, užtikrinant vaikų fizinį, psichinį ir emocinį saugumą.
• Laikytis vaiko globos vietos pastovumo principo, užtikrinant vaikui pastovią gyvenamąją aplinką bei pagal galimybes pastoviai su juo dirbančią specialistų komandą.
• Užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą, skiriant dėmesį vaiko sveikatinimo programoms, suteikiant galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą ir ligų profilaktiką.
• Organizuoti vaikui reikalingas paslaugas bendruomenėje, atsižvelgiant į jo individualius poreikius bei išsakytus norus, atitinkančius vaiko interesus. Paslaugų sudėtis konkrečiam vaikui yra individualizuojama ir numatyta vaiko ISGP, o nuo 16 metų.
• Užtikrinti vaiko dalyvavimą visų su juo susijusių klausimų sprendime, kompetentingą vaiko nuomonės išklausymą ir įvertinimą.
• Atsižvelgti į vaikų nuomonę, pasirenkant mokyklą, organizuojant laisvalaikį, dalyvaujant veiklose, kultūriniuose renginiuose ir t.t.
• Supažindinti darbuotojus su vaikų teisių įstaigoje užtikrinimo tvarka.
• Vykdyti bet kokios formos smurto prevenciją, organizuojant grupinius ir individualius pokalbius su vaikais, dalyvaujant šiai temai skirtuose renginiuose bei programose. Periodiškai supažindinti vaikus su jų teisėmis bei įgalinti atpažinti netinkamą elgesį jų atžvilgiu.
• Užtikrinti vaikams tinkamą pagalbą bei visavertį dalyvavimą visose gyvenimo srityse, sudarant galimybes naudotis visomis vaikams skirtomis programomis ir (ar) kompleksiškai teikiamomis paslaugomis bendruomenėje, dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje.
• Užtikrinti BVGN darbuotojų nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, tobulinimąsi.
• Užtikrinti, kad visi BVGN darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su vaikais, būtų sėkmingai užbaigę Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos mokymus (toliau - GIMK).

Bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos

• Socialinė globa:
  • Trumpalaikė socialinė globa;
  • Ilgalaikė socialinė globa.

Trumpalaikė socialinė globa

Gavėjai - vaikai, laikinai netekę tėvų globos iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn.

Ilgalaikė socialinė globa

Gavėjai - be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa.

Apgyvendinimo sąlygos

Bendruomeninių vaikų globos namuose priimami gyventi:

• nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikas, kuriam nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba);
• gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui),kai išlaikymas Bendruomeninių vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.

Bendruomeninių vaikų globos namuose apgyvendinami vaikai, kuriems nustatyta laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba), pateikus šiuos dokumentus:

• VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktą;
• savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo(rūpintojo) paskyrimo;
• teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
• vaiko gimimo liudijimą arba piliečio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu turi);
• išrašą iš vaiko gimimo įrašo;
• sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatospažymėjimą apie vaiko sveikatą;
• pagal poreikį dokumentus (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę;
• kitus susijusius su vaiku dokumentus;

Į Bendruomeninius vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.

Bendruomeninių vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą.

Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas planinis vietų skaičius Bendruomeninių vaikų globos namuose - 24.

Personalas

Bendruomeninių vaikų globos namuose dirbantis personalas:

• 1 vyriausiasis socialinis darbuotojas;
• 1 socialinis pedagogas;
• 5 socialiniai darbuotojai;
• 13 individualios priežiūros darbuotojų;
• 1 slaugytojas;
• 1 specialistas;
• 1 pagalbinis darbininkas
• 1 psichologas.

Socialinės darbuotojos Violetos patirtis

Esu socialinė darbuotoja Violeta ir daugiau kaip 10 metų dirbu globos namuose, kuriuose paslaugos teikiamos vaikams ir jaunuoliams turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią. Deinstitucionalizacija nėra paprastas globos namų uždarymas ar išskirstymas į mažas institucijas. Šio proceso tikslas - sudaryti sąlygas asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia gyventi bendruomenėje.

Šis procesas užtikrina, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai yra bendruomenės dalis, o bendruomenė pratinama prisiimti atsakomybę už specialiųjų poreikių turinčius vaikus, bei kylančias socialines problemas ir jų sprendimą, užtikrina orientaciją į paslaugų plėtrą, kas skatina vaiko gyvenimo kokybės gerėjimą. Juk bendruomenė formuoja žmogaus asmenybę, jo savivertę, skatina žmogų nuolat tobulėti. Bendruomenė - tai pagrindinis šaltinis vaiko socializacijai ir raiškai.

Kalbant apie visavertį vaiko gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi, vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimą į visuomenės gyvenimą, mokant juos prisitaikyti ir gerai jaustis sociume - pertvarka tikrai reikalinga. Specialiųjų poreikių turintys vaikai, ilgus metus gyvendami globos institucijoje, ne visada turi galimybę kaupti savo asmeninę patirtį savarankiškumo ir gyvenimiškų įgūdžių plėtojimo erdvėje. Asmenys su negalia, gyvendami tokioje institucijoje, yra labiau atskirti nuo visuomenės.

Čia daug asmenų gyvena vienodomis sąlygomis, jų kasdienę veiklą reguliuoja dažnai biurokratija dvelkiančios taisyklės, nuolat kartojasi ta pati rutina. Su vaikais dirba daugybė darbuotojų, kurie nuolatos keičiasi, kintant dienos režimui. Tad nenuostabu, kad yra mažiau galimybių formuotis vaiko saugiam prieraišumui.

O juk vaikui labai svarbu turėti žmogų, kuris suprastų, paguostų, išklausytų, apkabintų, kuriuo jis galėtų pasitikėti ir šalia kurio jaustųsi mylimas ir saugus. Juk apie tokią gerumo ir atidumo aplinką svajoja visi vaikai. O jie, metų metus gyvendami globos namuose, turi mažiau progų mokytis jiems taip svarbių buitinių įgūdžių ir tokiu būdu kaupti savo asmeninės patirties bagažą.

Pavyzdžiui, dažnai visuomenėje girdimas pasipiktinimas, kad vaikai iš globos namų yra pripratę viską tik gauti ir nėra linkę to vertinti. Iš tiesų, šis faktas nėra jau toks iš piršto laužtas. Vaikai su specialiaisiais poreikiais, gyvendami globos namuose, ne dėl savo kaltės dažnai turi menką supratimą, iš kur ir kaip ant jų pietų stalo atsiranda maistas, mat, jų dalyvavimas maisto ruošoje apsiriboja kassavaitine užimtumo veikla. O tai jiems labiau siejasi su pramoga, o ne kasdienybe.

Be to, daugelį dalykų darbuotojai atlieka už vaikus, tiesiog kad būtų greičiau, kad spėtų pagal dienotvarkės ritmą. Todėl bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas - tai, ko labiausiai reikia vaikui. Tai puiki galimybė augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai. Tokioje aplinkoje vaikai jaučiasi saugesni, patiria mažiau patyčių ugdymo įstaigoje. Nes dabar jie turi savo namus.

Socialinės globos centro „Vija“ patirtis

Jau penkti metai šeši specialiųjų poreikių turintys vaikai iš Socialinės globos centro „Vija“ sėkmingai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Reikia pripažinti, jog, vykdant pertvarką, fizinės gyvenamosios vietos pakeitimas iš pačių vaikų ir darbuotojų pareikalavo didelių pastangų įveikiant savotišką baimę išeiti į bendruomenę. Reikėjo mokytis pasitikėti savimi, iš naujo atrasti savo stipriąsias savybes, pajusti žmonių palaikymą ir dvasinį pastiprinimą. Tai labai svarbūs ir jiems reikalingi ženklai.

Reikėjo paneigti kaimynų išgąstį savo naujaisiais kaimynais ir užsitarnauti jų palankumą. Tikrai buvo tokių, kurie priėmė ir suprato mus - tokius, kokie esame. Nepaisant iššūkių, su kuriais susidūrėme, dabar jau galime pasidžiaugti, kad prieš penkis metus šie šeši vaikai, nežinoję, kas iš tiesų yra savi namai, šiandien džiaugiasi, kad jie gyvena, pasak jų pačių, „kaip rojuje“.

Vaikų teigimu, jie niekados nenorėtų sugrįžti į globos namus, nors ten paliko ir savo draugus, ir kartais dabar jau taip trūkstamą šurmulį. Jie sako, kad yra patys laimingiausi, turėdami tokius namus. Šiuose namuose itin svarbus praktinis mokymas, savarankiškumas ir paties vaiko laisvė rinktis.

Jis skatinamas atlikti kasdienes užduotis: savarankiškai susitvarkyti savo kambarį, pasikloti savo lovą, padengti stalą, palaikyti namuose tvarką ir švarą, turėti savo pareigas. Pavyzdžiui, išnešti šiukšles, mokėti jas išrūšiuoti, saugiai naudotis buitiniais prietaisais bei darbo įrankiais - įsukti į durų spyną iškritusį varžtelį, sutaisyti stalo stalčių ar įkalti vinį ir pakabinti paveikslą.

Vaikai labai noriai įsitraukia į maisto ruošą, savaitgaliais kartu su darbuotoju gamina pietus, taip mokydamiesi kulinarinių paslapčių bei kurdami aplink save jaukią, šeimynišką nuotaiką. Jie geba ne tik pasidaryti skanų sumuštinį - užsitepti sviesto ir atsipjauti sūrio ar dešros, bet ir iškepti pyragą, išsivirti arbatos. Tai vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, ypač pasitikėjimo savimi, kad ir aš galiu, kad aš iškepiau pyragą - pats, savarankiškai nuo pradžios iki galo, ir juo galiu pavaišinti savo draugus.

Vaikai kartu su darbuotoju eina apsipirkti į parduotuvę reikiamų maisto produktų, mokosi juos surasti prekybos centro lentynose ir parsinešti į namus, Kai kurie bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys vaikai jau puikiai naudojasi viešojo transporto paslaugomis, savarankiškai gali nuvykti į mokyklą, užsiėmimus. O tai labai svarbu pamažu augant ir tvirtėjant vaiko savarankiškumui.

Tai gerieji namai, kuriuose ypatingai atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius. Jaunieji gyventojai gali pasirinkti ką nori valgyti, nusipirkti reikiamą drabužį, pratintis savarankiškai praleisti laisvalaikio valandas, susiplanuoti dienotvarkę. Žinodamas, ko gali tikėtis iš ateinančios dienos, valandos ar minutės, vaikas jaučiasi atsipalaidavęs, gali ramiai kurti, veikti, žaisti.

Tokiu būdu bendruomeninių namų gyventojams pamažu sudaromos sąlygos stiprinti gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su visuomene: vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose pilietinėse akcijose, lankosi muziejuose, parodose, renginiuose. Dalyvaudami įvairiose edukacinėse programose turi galimybę pažinti ne tik aplinką, bet ir gimtojo krašto kultūrą, tradicijas, suvokti mūsų tautos kultūros savitumą.

Todėl iš savo darbinės patirties esu įsitikinusi, kad gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose stiprina vaikų su specialiaisiais poreikiais saugumo jausmą, augina jų gebėjimus ir savarankiškumo įgūdžius bei teigiamai veikia jų savijautą. Taip žingsnelis po žingsnelio keliaudami link gyvenimo kokybės gerėjimo, vis dar susiduriame su visuomenės keistu požiūriu, nenorėjimu mus priimti tokius, kokie esame. Kartais visuomenė vis dar ieško tolerancijos apraiškų mumyse, nenorėdami būti tolerantiškais mūsų atžvilgiu.

žymės: #Vaiku #Globos

Panašus:

• Neįtikėtina Tiesą Apie Bendruomeninius Vaikų Globos Namus: Kodėl Tai Gyvybiškai Svarbu Ir Kokie Yra Pagrindiniai Reikalavimai?
• Revoliucinė reforma Lazdijų rajono bendruomeniniuose globos namuose Staidarų kaime – naujos galimybės ir perspektyvos
• Neįtikėtina Bendruomeninių Vaikų Globos Namų "Saulės Spindulys" Veikla ir Paslaugos, Kurios Keičia Gyvenimus!
• Staigus Nugaros Skausmas Nėštumo Metu? Sužinok Priežastis ir Efektyviausius Palengvinimo Būdais!
• Kaip Išsirinkti Tobulus Kūdikių Rūbelius Naujagimiui: Nepakeičiami Patarimai