Planuojant šeimos pagausėjimą, o gal jau turint mažamečių vaikų - gyvenimas ir seni įpročiai kinta. Pasikeičia ne tik kasdieninė rutina, bet ir finansų planavimas bei skaičiavimas. Todėl išmokti planuoti ir taupyti vaikų ateičiai - itin svarbu kiekvienam tėvui.
Yra daugybė skirtingų nuomonių, nuo ko reikėtų pradėti taupant vaiko ateičiai ar ruošiantis tam tikriems gyvenimo įvykiams, tokiems kaip privati mokykla, universitetas ar nuosavas būstas. „Manau, kiekviena šeima pasirenka tam tikrus kertinius dalykus, kurie galėtų daugiausiai kainuoti ir kuriems reikėtų pradėti taupyti iš anksto. Visų pirma, sutaupyta suma užtikrina didesnį saugumo jausmą tiek dėl vaiko, tiek visos šeimos finansinės ateities“, - sako B.
Kaip pradėti mokyti vaikus taupyti pinigus?
Pinigų valdymas ir taupymas yra svarbios gyvenimo pamokos, kurios turi būti perduodamos nuo pat mažens. Mokymas vaikų apie pinigus ne tik padeda jiems užaugti atsakingais suaugusiaisiais, bet ir suteikia jiems įgūdžių, kurie pravers visą gyvenimą. Kaip pradėti mokyti vaikus taupyti pinigus ir kokie metodai yra efektyviausi?
- Pirmiausia svarbu pradėti nuo paprastų, vaikams suprantamų pinigų sąvokų. Paaiškinkite, kad pinigai yra darbo užmokestis, kurį mes gauname už atliktą darbą, ir kad juos galima naudoti daiktams pirkti.
- Kitas puikus būdas vaikams parodyti, kaip tvarkyti pinigus, yra suskirstyti juos į kategorijas: taupymas, išlaidos ir dovanos.
- Vienas iš geriausių būdų mokyti vaikus taupyti yra suteikti jiems kišenpinigių, kuriuos jie gali valdyti patys. Nuspręskite, kaip dažnai duosite kišenpinigių (savaitėje, kas dvi savaites) ir laikykitės šio tvarkaraščio, kad vaikas išmoktų valdyti savo pinigus.
- Padėkite vaikui sukurti taupymo tikslus, kad jis galėtų aiškiai matyti, kam taupo pinigus. Tai gali būti žaislas, knygos ar net specialus pasiekimas. Kai vaikas pasieks savo tikslą, tai suteiks jam pasitenkinimo ir motyvacijos toliau taupyti.
- Vaikai dažnai mokosi per pavyzdį, todėl labai svarbu, kad tėvai patys parodytų taupymo įpročius. Jei namuose matoma, kaip jūs taupote, planuojate išlaidas ir priimate atsakingus sprendimus dėl pinigų, vaikai greičiausiai seka šiuo pavyzdžiu.
- Kad taupymas būtų įdomus ir motyvuojantis, paverskite jį žaidimu. Pavyzdžiui, galite sukurti „taupymo lenktynes“, kuriose vaikas siekia uždirbti tam tikrą pinigų sumą per savaitę ar mėnesį.
- Mokykite vaiką, kad taupymas ne visada reiškia tik asmeninę naudą. Skatinkite juos atidėti dalį pinigų labdarai arba dovanas kitiems.
- Kai vaikas pasiekia savo taupymo tikslus arba atsakingai tvarko pinigus, pasidžiaukite ir pagirkite jį už pastangas.
- Svarbu leisti vaikams daryti klaidų su savo pinigais, kad jie galėtų išmokti iš jų. Jei vaikas netyčia išleis visus savo pinigus ir negalės nusipirkti norimo daikto, tai bus puiki proga paaiškinti, kodėl svarbu taupyti ir planuoti išlaidas.
Taupymo būdai vaiko ateičiai
Žinoma tinklaraštininkė ir mama Berta Garuckė teigia, jog svarbu ne tik pradėti kuo anksčiau - tam, kad galėtume atsidėti daugiau, bet ir tiksliai žinoti visus galimus taupymo ir investavimo būdus. „Suvokiame, jog šiuolaikiniai tėvai stengiasi užtikrinti kaip įmanoma geresnes sąlygas savo vaikams ir iš anksto pradeda planuoti bei skaičiuoti, todėl turime atsižvelgti į vis augantį poreikį investuoti į stabilią ir saugią savo vaikų ateitį.
Vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų taupymo būdų - atskiros sąskaitos vaikui atidarymas. Tai paprasčiausiai pasirinktos sumos pinigų pervedimas į specialią sąskaitą. Daugelis tėvų į tą sąskaitą perveda vaiko pinigus, gautus iš valstybės, tad papildomai atsidėti pinigų iš savo pačių pajamų net nereikia. Planuojama, jog 2021 metais vaiko pinigai, gaunami kas mėnesį - augs. Todėl kiekvieną mėnesį į atskirą sąskaitą bus galima atsidėti net 70 eurų.
Kitas būdas, kaip taupyti vaiko ateičiai - kaupiamasis gyvybės draudimas. Tokį būdą renkasi vis daugiau tėvų, nes tai draudimas ir taupymas viename. „Pastebime, jog žmonės vis dažniau pagalvoja apie galimus pavojus ir draudžia ne tik savo materialinį turtą, bet ir brangiausią turtą - gyvybę. Kaupiamasis gyvybės draudimas vaikams, kuris ne tik padeda taupyti būsimiems mokslams ar net būstui, bet ir suteikia galimybę apdrausti tėvus gyvybės draudimu. Rizikinis gyvybės draudimas vaikams - padeda tuomet, kai vaikas suserga kritine liga ar netikėtai patiria traumą.
Vaiko pinigai - tai valstybės skiriama išmoka, kuri gali būti ne tik kasdienė finansinė pagalba šeimai, bet ir protingai investuota suma, padedanti sukurti tvirtą finansinį pagrindą ateičiai. Nors daugelis tėvų šias lėšas išleidžia kasdieniams poreikiams, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip vaiko pinigus panaudoti ilgalaikei finansinei naudai. Dabartinėje ekonominėje situacijoje pinigų vertė nuolat kinta.
Infliacija ilgainiui mažina jų perkamąją galią, todėl paprastas taupymas gali būti ne pats efektyviausias sprendimas. Jei prioritetas - saugumas, galima rinktis terminuotus indėlius ar specialias taupymo sąskaitas. Viena iš populiariausių ilgalaikio investavimo formų - investiciniai fondai. Akcijų rinka yra rizikingesnis pasirinkimas, tačiau ji taip pat gali atnešti didesnę grąžą. Biržoje prekiaujami fondai (ETF) leidžia investuoti į platesnį rinkos indeksą, tokiu būdu sumažinant riziką ir užtikrinant nuoseklų augimą. Jei šeima turi didesnes finansines galimybes, galima apsvarstyti nekilnojamojo turto įsigijimą.
Kai kurie bankai ir investicinės bendrovės siūlo specialias programas, skirtas vaikų ateities užtikrinimui. Ilgalaikė perspektyva. Rizikos valdymas. Reguliarumas. Diversifikacija.
Vaiko pinigų investavimas yra protingas sprendimas, leidžiantis ne tik išsaugoti, bet ir padidinti lėšas, skirtas vaiko ateičiai. Svarbiausia - pasirinkti tinkamą investavimo strategiją, atitinkančią šeimos poreikius ir finansinius tikslus.
Taupyti - apgalvotai ir sistemingai
Dažnas sutiks, kad pasirūpinti saugia vaiko ateitimi galima tik taupant. Šiuo atveju S. Ketvirtis atkreipia dėmesį, kad tą būtina daryti sistemingai ir tik itin gerai apgalvojus, kiek per mėnesį galima skirti lėšų bei kokiam tikslui jos bus panaudotos.
„Vos tik gimęs vaikas jau turi tam tikrų poreikių bei reikalauja būtinųjų išlaidų, kurios atžalai augant didėja. Todėl taupymui kas mėnesį reikėtų nusimatyti tokią sumą, kuri leistų užtikrinti visavertį vaiko augimą ir vystymąsi. Juk atžalos tobulinimas yra viena svarbiausių tėvų misijų“, - sako ekspertas.
Jei aplinkybės leidžia, S. Ketvirčio teigimu, tėvai saugiai vaiko ateičiai turėtų atidėti apie 20 proc. savo mėnesinių pajamų, o jei to padaryti neįmanoma - bent 10-15 proc.
„Nusimatant konkrečią pinigų sumą, kurią atidėsite vaiko ateičiai, dar labiau svarbu suvokti, kad šis taupymas turi būti sistemingas. Tai reiškia, kad atitinkama pinigų suma turėtų būti atidedama kiekvieną mėnesį, o, pavyzdžiui, prabėgus metams ar dviem, derėtų vėl peržiūrėti, ar suma nėra per didelė, o galbūt, esant galimybei, ją verta ir padidinti“, - pataria banko atstovas.
Apsvarstykite vaiko ateitį
Planuojant santaupas vaiko ateičiai, ne mažiau svarbu nusimatyti ir preliminarų tikslą, kam jos bus skirtos. Anot S. Ketvirčio, natūralu, kad didžioji dalis sukauptų pinigų veikiausiai bus skirtos atžalos išsilavinimui bei savarankiško gyvenimo pradžiai.
„Vaikui pasiekus paauglystę, apie jo ateitį ir svajones, ką jis norėtų studijuoti ir veikti gyvenime, galite padiskutuoti kartu. Žinodami preliminarius jo ketinimus, atitinkamai pagal tai galite nusistatyti biudžetą, kurį turite pasiekti. Pavyzdžiui, šiandien populiarių istorijos, ekonomikos, politikos mokslų, verslo vadybos bakalauro studijų kainos per metus siekia apie 1700 eurų, technologijų ar informatikos mokslų - apie 3000 eurų. Todėl pabaigti bakalauro studijoms gali atitinkamai prireikti apie 7-12 tūkst. eurų ar dar daugiau“, - kalba S. Ketvirtis.
Jis priduria, kad pinigų taip pat svarbu numatyti ir pragyvenimui bei gyvenamajai vietai - bendrabučiui, nuomojam ar nuosavam būstui įsigyti.
Ankstyva pradžia ir pinigų įdarbinimas
Skaičiuojama, kad saugiai vaiko finansinei ateičiai bei studijoms reikia turėti bent 10 tūkst. eurų sumą. Todėl S. Ketvirtis pradėti taupyti tėvus ragina kuo anksčiau. „Tuomet turėsite išties ilgą laikotarpį, leisiantį sukaupti reikalingą sumą pinigų. Be to, įgysite daugiau laisvės taupyti ne tik vaiko, bet ir savo poreikiams“, - kalba banko atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiandien taupyti padeda ir valstybė. Nuo 2020 m. ji skiria 60 eurų vadinamųjų vaiko pinigų, kurie gali būti atidedami į šoną ir panaudoti tik vaikui paliekant namus. „Jei skaičiuotume, kad ši išmoka vaikus auginantiems tėvams išliks ta pati visą laikotarpį, atžalai per 18 metų galėsite sutaupyti 12 960 eurų. Tai svari suma vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai“, - skaičiuoja S. Ketvirtis.
Visgi jis atkreipia dėmesį, kad bėgant laikui pinigai nuvertėja, todėl ateityje šių pinigų vertė bus mažesnė nei dabar. Dėl šios priežasties finansų ekspertas esamus ar būsimus tėvus ragina pagalvoti apie investavimą, kuris apsaugos santaupas nuo neigiamo infliacijos poveikio.
„Vienas saugiausių būdų įdarbinti santaupas yra jas taupyti indėlių forma, tuomet mokamos palūkanos padės kompensuoti nuvertėjimą. Pavyzdžiui, „General Financing banke“ indėlį galima padėti 3 metų laikotarpiui ypač geromis palūkanomis.
Taigi rekomenduojama tėvams pradėti taupyti vaiko poreikiams, jam dar, pavyzdžiui, būnant 10 klasėje, kai jau aiškesni jo polinkiai. Pasirinkę šį taupymo būdą galėsite būti tikri, kad atsiėmę sukauptą indėlį, galėsite suteikti vaikui saugią finansinę pagalvę savarankiško gyvenimo pradžiai“, - įsitikinęs Pardavimų departamento direktorius S.
Gyvybės draudimas
Ne paslaptis, kad studijų ir profesinės karjeros pradžia jaunuoliams ir jų tėvams sukelia daugiau ar mažiau streso. Siekiant jo išvengti, naudinga užtikrinti finansinį stabilumą kaupiant lėšas ateičiai, ir vienas įprasčiausių būdų tai padaryti yra gyvybės draudimas. Vienas iš daugelio galimų šaltinių kaupimui gali būti universali išmoka vaikui, arba vadinamieji vaiko pinigai. Dabar valstybė vienam vaikui moka 60 eurų per mėnesį, o jeigu bus patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas, ši suma augs iki 70 eurų per mėnesį.
Taupyti vaiko pinigus galima ir neinvestuojant. Ilgai kaupiant, vis tiek bus sukaupta gana solidi suma. Jei kaupimo periodu tų pačių valstybės kiekvieną mėnesį vaikui šiuo metu mokamų 60 eurų tėvai niekur neinvestuotų, o tik atidėtų, tai per 18 metų tėvai vaiko ateičiai sutaupytų beveik 13 tūkst. eurų.
Tam, kad vaikų ateičiai skirti pinigai būtų apsaugoti nuo infliacijos, verta juos nukreipti į investicinį gyvybės draudimą. Kaip pavyzdį vėl imkime šiuo metu valstybės vienam vaikui mokamus 60 eurų, jei vaikas auga ne daugiavaikėje šeimoje. Sukaupta suma priklausys nuo investavimo rezultatų, tačiau, atsižvelgiant į pastarųjų metų investavimo rezultatus, jei vaikui dabar vieneri metai ir bus kaupiama 17 metų, galima tikėtis sukaupti 17 tūkst.
Jei šiuo metu finansinės šeimos galimybės neleidžia atidėti vaiko ateičiai didesnės sumos, galima kaupti mažesnes sumas. Net pasirinkus nedidelę įmoką, bet tai darant reguliariai ir ilgą laikotarpį, ateityje vaiko lauks solidi suma. Pavyzdžiui, jei pasirinkę investicinį gyvybės draudimą mokėsite kiekvieną mėnesį 30 eurų įmoką, tikėtina, kad po 17 metų jūsų vaikui, atsižvelgiant į pastarųjų metu investavimo rezultatus, priklausys daugiau nei 8 tūkst. eurų išmoka.
Tėvai, sudarę vaikams gyvybės draudimo sutartis, deklaruodami pajamas gali susigrąžinti dalį pajamų mokesčio. Sudarydami gyvybės draudimo sutartį, atkreipkite dėmesį į jūsų pinigų investavimo kryptį. Visada galite pasirinkti, kuri investavimo kryptis jums tinkamesnė - rizikinga ar mažos rizikos. Rizikingai krypčiai būdingi dideli vertės svyravimai, bet galima tikėtis didesnio pelno. Mažos rizikos kryptims būdingi nedideli investicijų vertės svyravimai ir nedidelis, bet gana stabilus pelnas. Renkantis didesnę riziką, verta investuoti ilgesniam laikotarpiui.
Visada verta pasitarti su konsultantu, kuris, išklausęs lūkesčius, patars, kaip nustatyti, kokia investavimo rizika jums priimtina, ir padės pasirinkti tinkamiausią investavimo kryptį. Sukauptas kapitalas palengvins vaiko savarankiško gyvenimo pradžią.
Ekspertų patarimai
Gimus vaikui šeimos patiria didesnes išlaidas, tačiau pasiruošti vaiko ateičiai ir sutaupyti tam laikui, kai jis pats turės pradėti savarankišką gyvenimą, gali kiekvienas, tikina LRT.lt kalbinti ekspertai. Anot „Swedbank“ asmeninių finansų ekspertės Jūratės Cvilikienės, kaupti vaiko ateičiai gana patogu, nes paprastai tai daroma gana ilgą laiką - nuo vaiko gimimo iki kol jam sueina 18 metų.
„Geras rezultatas paprastai pasiekiamas tada, kai mes susiformuojame įprotį ir nedidelėmis sumomis, bet nuolat atidedame į kažkokią sąskaitą. Kodėl nedidelėmis sumomis? Nes mes visi žinome, kaip sudėtinga taupyti ir atimti iš biudžeto dalį pinigų, ypač šeimoms, auginančioms vaikus“, - tvirtina J. Cvilikienė.
SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška taip pat teigia, kad geriausių rezultatų pasiekti leidžia suformuotas įprotis. LRT.lt kalbinti ekspertai pataria - iš tokio užburto rato išeiti gali būti lengviau, jei į specialiai vaikui atidarytą sąskaitą tėvai atidės ne dalį savo gaunamų pajamų, o valstybės skiriamus vaiko pinigus. Jeigu vaiko pinigų suma nesikeistų, per 18 metų tėvai vaiko ateičiai galėtų sutaupyti beveik 11 tūkst. eurų.
Tačiau LRT.lt kalbinti specialistai atkreipia dėmesį - labai tikėtina, kad per 18 metų ekonominė padėtis gerės, pragyvenimo lygis kils, o tai reiškia, kad kainos ir atlyginimai taip pat didės, todėl 11 tūkst. eurų suma gali būti nepakankama.
„Tiek finansų praktika, tiek teorija sako, kad vienintelis būdas dirbti su infliacija, ją nugalėti - pinigus investuoti, juos įdarbinti, nes neįdarbinti pinigai praranda savo vertę. Tada atsiranda priemonių įvairovė, nuo ko galima pradėti. Pats paprasčiausias būdas - atidaryti sąskaitą, pervesti pinigus ir juos laikyti arba sąskaitoje, arba dėti kaip indėlius. Paprastai tai yra pats konservatyviausias kelias. Indėliai ilguoju laikotarpiu infliacijos nesugeba aplenkti. Kitas būdas - pradėti investuoti“, - sako G. Milieška.
G. Milieška pabrėžia - norint investuoti, reikalingos tam tikros žinios, tačiau per ilgą laiką, nes vaiko ateičiai bus taupoma bent 18 metų, tai daryti galima įgusti ir galima pasirinkti iš daugybės priemonių. „Pradėjus investuoti mažomis sumomis atsiranda suvokimas, kaip visa tai veikia, kaip tos kapitalo rinkos juda, nuosekliau susipažįstama, pamatomi besikartojantys ciklai, nes per 18 metų, tikėtina, bus ne vienas pakilimas, ne vienas nuosmukis. Tos žinios su mažesnėmis sumomis padeda racionaliau žiūrėti į pasaulį ir racionaliau valdyti tiek kaupiamus, tiek sukauptus pinigus“, - sako G. Milieška.
J. Cvilikienė sako: „Aš labai patariu investuojant bent pasitarti, pasikalbėti, konsultacijos nekainuoja. Tačiau pats populiariausias, lengviausias, dažniausiai ir lengviau pasiekiamas investavimo būdas - valstybės kaupimo lakštai - kartas nuo karto išleidžiamos obligacijos. Jie turi fiksuotą grąžą, yra aišku, kiek laiko praeis, kol jie bus išpirkti atgal, kokia bus jų grąža. Kadangi, kaupiant vaiko ateičiai, laikas yra ilgas, tai ilgalaikiame investavime galima ir dalį lėšų investuoti į akcijas, kurios rizikingesnės, bet gali daugiau uždirbti, jų svyravimai yra didesni.“
G. Milieška taip pat rekomenduoja investuojamas pajamas išskirstyti, tačiau pabrėžia, kad reikėtų atidžiai pasirinkti investavimo sritį. Nors kai kurie žmonės iki šiol renkasi iš pažiūros suprantamesnius investavimo būdus, kaip investicija į nekilnojamąjį turtą ar tauriuosius metalus, toks investavimas, teigia G. Milieška, gali būti ne pats geriausias sprendimas.
„Kai kalbame apie nekilnojamą turtą, tai kalbame apie koncentraciją - nusipirksiu kažkokio tipo būstą kažkokioje vietoje - tai yra labai sukoncentruota investicija. Tai gali pasiteisinti, gali nepasiteisinti. Jeigu kalbame apie tauriuosius metalus, tai yra labai specifinė investavimo forma, kurią renkantis reikia turėti žinių. Reikia žinoti, ar auksas, ar platina kils, daugiau ar mažiau. Tai reiškia, kad žmogus tikrai labai gerai turi išmanyti“, - argumentuoja G. Milieška.
G. Milieškos teigimu, reikėtų savęs paklausti, kiek laiko norisi skirti to turto, į kurį investuoji, priežiūrai. Jeigu, pavyzdžiui, pasirenkama investuoti į nekilnojamą turtą, įsigyti būstą, ji galima nuomoti, tačiau tuomet reikia įsipareigoti bendrauti su nuomininkais, rūpintis būsto būkle.
„Jeigu kalbame apie 50 eurų per mėnesį, tai yra per maža suma, kad praleistum vakarus ir popietes, analizuodamas tendencijas pasaulio rinkose ir bandydamas jas atspėti. Kai kalbate apie nekilnojamą turtą, ko gero, verta tokią mintį pasakyti - už tą sumą, už 11 tūkst. eurų, o, jeigu taupant po 100 eurų per mėnesį, tai už 20 tūkst. eurų nekilnojamo turto neįsigysite. Mano atsakymas - žiūrint šiuolaikiškai, vis dėlto finansinės priemonės yra naudingesnės, plačiai diversifikuotos, profesionalų valdomos, tikrai suteikiančios konkurencingą alternatyvą minėtoms idėjoms“, - apibendrina G. Milieška.
J. Cvilikienės vertinimu, bet koks taupymas yra geriau už netaupymą, nes vaikui užaugus šeima neretai susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau ji taip pat teigia, kad derėtų pasirinkti patikimesnius būdus ar tokius, kuriuos valdyti padeda ekspertai. „Pirmiausia, pinigai labai pasiekiami. Kartais mums pinigus reikia saugoti nuo savęs, ypač kai taupome ilgai. Juos gana lengva iš ten pasiimti, o visada atsiranda dėl ko - „paimsiu, vėliau grąžinsiu“. Reikėtų turėti atskirą sąskaitą, investiciją į kažką, kad būtų atskirta ir atitraukta truputėlį nuo bendro biudžeto. Kitas dalykas - saugumo ir nuvertėjimo. Bent jau ilgalaikėje perspektyvoje matytume, kad tie pinigai dengia infliaciją“, - sako J. Cvilikienė.
Ji siūlo apsvarstyti ir investiciją į mokslą. Nors ji sunkiau apčiuopiama ar įvertinama, ilgalaikėje perspektyvoje, investavus į gerą specialybę, tai vaikui gali atnešti didesnės naudos: „Greičiausiai tą investiciją bus galima sugrąžinti iš jos realiu pavidalu - per darbo užmokestį. Investicija į mokslą visada yra geriau nei investiciją į automobilį, kuris yra pramogai, jeigu ne darbui. Dar baisiau - vestuvėms, kai prabangiai puotai išleidžiami pinigai ir jų nelieka per savaitgalį.“
Vis dar manantiems, kad jie negali sutaupyti, ekspertai pataria atidžiau pasižiūrėti į savo finansus. Kaip teigia LRT.lt pašnekovai, statistika rodo, kad beveik visi žmonės 10 proc. savo pajamų galėtų išleisti efektyviau. „Visai neseniai buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo klausiama žmonių, ar galėtų 10 proc. savo pajamų išleisti efektyviau, geriau pažiūrėdami, kam leidžia. Didžioji dauguma sakė, kad taip. Paklausus, ar tuos 10 proc. pajamų jie galėtų sutaupyti, jie sakė, kad jiems nepavyktų. Bet aš manau, jeigu peržiūrėtume 3-6 savo išlaidų mėnesius, kur išleidome kiekvieną eurą, tikrai rastume po kelis eurus, du ar tris, kuriuos galėjome atidėti taupymui“, - tvirtina J. Cvilikienė.
Jos nuomone, tokiu būdu galima būtų suvaldyti impulsyvius pirkinius, kai kas nors įsigyjama, pavyzdžiui, dėl akcijos. „Mes visi žinome savo įpročius, esame labai emocionalūs apsipirkdami. Reikėtų vis dėlto peržiūrėti ir sąžiningai sau atsakyti, ar tikrai nėra iš ko, ar mes nesirenkame to, kaip prioriteto. Čia turbūt yra pagrindinis klausimas. Jeigu tai yra prioritetas, jeigu mes susitariame geriau rasti po nedidelę sumą ir ją atidėti, ypač vaiko ateičiai, kai yra daug laiko, galima paskaičiuoti, net jeigu per mėnesį mes rastume dešimt eurų, tai jau susidaro nemenka suma per 18 metų“, - teigia J. Cvilikienė.
Abu pašnekovai pataria taupyti pradėti nusistatant konkretų tikslą ir įvertinant, kiek pinigų per mėnesį norima atidėti. Kaip teigia G. Milieška, nors sunku nuspėti, kiek po 18 metų kainuos, pavyzdžiui, studijos, vis dėlto preliminarią sumą įsivaizduoti galima. Taip pat galima preliminariai suplanuoti, ar vaikas studijuodamas gyvens pas tėvus, ar išvyks į kitą miestą, ar į kitą šalį.
Nusistačius atidedamą sumą, ją į atskirą sąskaitą atidėti reikėtų vos gavus atlyginimą. „Labai norėčiau akcentuoti, kad taupymas iš esmės labiau yra pasiryžimo, įpročio klausimas negu pajamų dydžio. Iš tikrųjų keli patarimai, kaip taupyti, tai, ko gero, pirmas ir geriausias - kai gaunamos pajamos, nuspręstą sumą iš karto atidėti. Ne mėnesio pabaigoje, nes niekada mėnesio pabaigoje pinigų nelieka. Tik gavau pajamas svarbu iš karto atidėti tą sumą, kurią noriu sutaupyti, o su tomis, kurios liko, bandau gyventi ir išgyventi“, - siūlo G. Milieška.
Jis siūlo pradėti nuo minėtų vaiko pinigų, nes tokiu būdu iš darbo užmokesčio atkeliaujančios pajamos išlieka nepaliestos. Kai įprantama atidėti vaiko pinigus, prie jų galima pridėti ir dalį uždarbio ar kitų pajamų.
J. Cvilikienė rekomenduoja paprasčiausiai įvertinti gaunamas pajams ir patiriamas išlaidas. „Tada žinau, kiek man lieka. Dažniausiai patariama apie 20 proc. atidėti taupymui. Tai būtų maksimalu ir tai retai kam pavykta, bet būtų gerai 10 proc. pajamų skirti apskritai taupymui. Tai gali būti trumpalaikiai tikslai, tai gali būti ir vadinamoji saugumo pagalvė nenumatytiems atvejams, tai gali būti ir senatvei, ir vaikų ateičiai. Jeigu 10 proc. nuo pajamų mes galėtume padalinti, labai svarbu tai daryti tik gavus pajamas, o ne iš to, kas lieka“, - akcentuoja J. Cvilikienė.
G. Milieška taip pat įvardija ir kitas ekonomistų dažnai nurodomas taisykles. Gavus didesnes pajamas tų pinigų, kurie yra gauti papildomai visų neišleisti, geriau bent pusę atidėti taupymui. Taip pat, sako pašnekovas, reguliariai reikėtų peržiūrėti sau išsikeltą tikslą.
Pajamų paskirstymo pavyzdys
Norint sutaupyti, būtina tinkamai paskirstyti savo gaunamas pajamas. Įprastai rekomenduojama, kad maždaug 50 proc. mėnesio pajamų būtų skiriama būtinosioms išlaidoms, apie 30 proc. - pomėgiams ar laisvalaikiui, o apie 20 proc. - taupymui ar investavimui.
| Paskirtis | Procentinė dalis |
|---|---|
| Būtinosios išlaidos | 50% |
| Pomėgiai ir laisvalaikis | 30% |
| Taupymas ir investavimas | 20% |
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Kaip Tiksliai Apskaičiuoti Atostogas Po Vaiko Priežiūros Atostogų – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Galvosūkiai vaikams su atsakymais: lavinkite loginį mąstymą ir smagiai praleiskite laiką