Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kitokie poregistraciniai tyrimai.
Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus.
Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti.
Pavojingi vaistai nėštumo metu
Netinkami preparatai kelia įvairias grėsmes: tiek nėščiosios, tiek būsimo kūdikio kraujavimą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, kūdikio organų pažeidimus, vystymosi sutrikimus bei apsigimimus.
Pavojinga vartoti:
- nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną
- kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną
- komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną
- epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį
Pasak vaistininkės, izotretinoinas sukelia persileidimą, kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo. Natrio valproatas ir valpro rūgštis taip pat sukelia kūdikio apsigimimus. Kodeinas, klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus.
Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. Aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą.
Ankstyvasis šalpusnis būsimam kūdikiui gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi. Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras - persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui.
Vaistai nuo skausmo nėštumo metu
Vaistai nuo skausmo nėštumo metu turėtų būti vartojami ypač atsakingai, kadangi jų pasirinkimas gali nulemti būsimo kūdikio sveikatą. Nėštumo metu dažniausiai prireikia vaistų galvos, dantų skausmui malšinti, taip pat temperatūrai mažinti.
Nuskausminamieji vaistai, dar vadinami analgetikais, gali būti nereceptiniai arba receptiniai. Nors receptiniai vaistai paprastai pasižymi stipresniu nuskausminamuoju poveikiu, jie paprastai kelia ir didesnį pavojų besivystančiam kūdikiui. Nereceptiniai vaistai nors laikomi saugesniais, tačiau nėštumo metu prieš vartodama bet kokį vaistą moteris turėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Daugelio vaistų poveikis nėščiajai ir vaisiui nėra ištirtas, kadangi klinikiniai tyrimai su besilaukiančiomis moterimis paprastai neatliekami.
Paracetamolis (acetaminofenas)
Tai dažniausiai gydytojų skiriamai vaistai nuo skausmo nėštumo metu visame pasaulyje. Paracetamolis laikomas saugiu visuose nėštumo trimestruose. Šis vaistas dažniausiai vartojamas galvos, dantų, gerklės skausmams malšinti, taip pat karščiavimui mažinti.
Paracetamolio reikėtų vengti jei esate alergiška jam arba turite kepenų veiklos sutrikimų. Kitais atvejais paracetamolis laikomas pačiu saugiausiu vaistu nėščiosioms.
Nors nenustatyta, kad paracetamolis besilaukiančioms sukeltų tokias rimtas problemas kaip persileidimas arba vaisiaus apsigimimai, jį reikėtų vartoti kiek įmanoma trumpesnį laiką ir mažiausiomis efektyviomis dozėmis.
Kai kurių tyrimų duomenimis ilgalaikis paracetamolio vartojimas ( 28 dienas ir ilgiau) didina nedidelių vaisiaus vystymosi sutrikimų atsiradimo riziką, taip pat autizmo ir dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo riziką.
Yra duomenų, kad dažnas paracetamolio vartojimas antroje nėštumo pusėje padidina astmos ir kitų kvėpavimo sistemos ligų riziką. Nors duomenys yra labai riboti ir reikia tolesnių studijų, tačiau atsargumo dėlei šį pirmo pasirinkimo vaistą reikia vartoti tik tada kai būtina ir individualiu atveju pasikonsultavus su gydytoju.
Ibuprofenas ir naproksenas
Ibuprofenas ir naproksenas taip pat yra laikomi saugiais vaistais nuo skausmo pirmomis 20 nėštumo savaičių, tačiau nerekomenduojami antroje nėštumo pusėje, kadangi gali padidinti inkstų vystymosi sutrikimų riziką ir sukelti kraujavimą gimdymo metu.
Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis)
Aspirinas nerekomenduojamas skausmui malšinti nėštumo metu. Kai kuriais atvejais aspirinas skiriamas mažomis dozėmis (75 - 100 mg) moterims patyrusioms keletą persileidimų iš eilės, įtariant krešėjimo sutrikimus. Mažos aspirino dozės laikomos saugiomis viso nėštumo laikotarpiu, nutraukiamos tik likus keletui dienų iki gimdymo termino norint išvengti smarkaus kraujavimo rizikos.
Vitaminai nėštumo metu
Vitaminai nėštumo metu ir prieš jį yra nepaprastai svarbūs, nes dėl vaisiaus vystymosi ir daugelio gyvybiškai svarbių procesų suintensyvėjimo padidėja moters kūno maistinių medžiagų poreikis. Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.
Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Ginekologas, išanalizavęs būsimos mamos mitybą, geriausiai įvertins, kokius vitaminus vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą, o kurie atlieka svarbų vaidmenį antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Svarbiausi vitaminai nėštumo metu
Vitaminas C
Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti.
Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje. Vitamino C perteklius nėštumo metu (daugiau kaip 1 000 mg) taip pat gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus ir rėmenį.
Vitaminas D
Šio vitamino nėščiosioms (ypač daugiavaisėms) ir krūtimi maitinančioms motinoms trūksta dažnai. Dėl to gali sutrikti mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo - apykaita, o tai yra tiesus kelias į osteopeniją ir osteoporozę. Pakankamas vitamino D kiekis maiste teigiamai veikia normalią vaisiaus kaulų mineralizaciją. Vitamino D3 papildai taip pat sumažina bakterinės vaginozės, lydinčios kai kurias nėštumo komplikacijas, riziką.
Apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą ir tik apie 20 proc. pasisavinama su maistu (jo, be kita ko, yra jūrinėse žuvyse, kiaušiniuose, piene ir žuvų taukuose). Nėščiosioms rekomenduojama paros kalcio norma yra 1 200 mg. Šį kiekį retai kada galima gauti su maistu, todėl vitaminą D nėštumo metu reikia papildyti geriamaisiais preparatais.
Vitaminas A
Tai nėščiosioms svarbus vitaminas, nes jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu, stiprina motinos ir kūdikio imuninę sistemą, teigiamai veikia kaulų, dantų ir nagų vystymąsi. Vitamino A paros poreikis nėštumo metu yra apie 1 mg. Natūralūs jo šaltiniai yra žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, pienas, visos oranžinės spalvos daržovės (pavyzdžiui, morkos, batatai). Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti.
Vitaminas E
Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.
Vitamino E papildų nėštumo metu gali prireikti, jei būsimos mamos mityboje trūksta lapinių daržovių, augalinių aliejų, ankštinių daržovių, pilno grūdo produktų, kiaušinių, sviesto ar riešutų.
DHA
Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei.
Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg.
Pagrindiniai DHA rūgšties šaltiniai yra riebios jūrinės žuvys.
Vitaminas K
Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.
Vitaminai prieš nėštumą - būtina folio rūgštis
Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu.
Pirmoji ir svarbiausia rekomendacija - papildyti mitybą folio rūgštimi (vitaminu B9), kuri mažina nervinio vamzdelio defektų riziką kūdikiui ir anemijos riziką motinai. Rekomenduojama nėščiosioms kasdien skirti 0,4 mg folio rūgšties. Ją reikia pradėti vartoti likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki nėštumo ir tęsti iki antrojo nėštumo trimestro pabaigos.
Folio rūgšties galima rasti ne tik tabletėse, bet ir lapinėse daržovėse, avokaduose, pomidoruose, lęšiuose, burokėliuose, apelsinuose, petražolėse, pupose, kviečių sėlenose bei kepenėlėse.
Vitaminai vyrams
Planuojamam nėštumui ypatingai ruoštis turėtų ne tik moterys. Pasirodo, labai svarbu, kad tinkamus vitaminus vartotų ir vyrai, kurie planuoja šeimos pagausėjimą.
Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo.
Dar viena nėštumo metu sutinkama būklė, kurią nulemia mikroelemento - geležies - trūkumas yra mažakraujystė. Besilaukiančioms moterims ji dažnai išsivysto dėl nėštumo metu beveik 45% padidėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio organizme. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais.
Rekomenduojamos normos nėštumo metu
Maisto papildai ir jų biologinė reikšmė bei normos nėštumo metu (patvirtinta SAM):
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokiuose maisto produktuose yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vitaminas D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Vaistažolės nėštumo metu
Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką.
Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti.
Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.
Lietuvoje sutinkamos vaistažolės, tokios kaip paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), žalioji rūta (Ruta graveolens), kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis), kadagys (Juniperus), paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare), paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum), pelynas (Artemisia absinthium) ir egzotiškos vaistažolės kaip kilnioji blezdingūnė (Chamaemelum nobile arba Roman chamomile, panaši į vaistinę ramunėlę), gulsčioji seronija (Serenoa repens arba Saw palmetto), Kanadinė auksašaknė (Hydrastis arba Goldenseal), Efedra, Jokimbinas ir kt.
Kokius papildus reikia vartoti nėštumo metu?
Folio rūgštis: Vienas svarbiausiu maisto papildų kaip planuojant nėštumą taip ir nėštumo metu. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, idealiu atveju 3 mėnesiai iki pastojimo, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas yra labai svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Kai kurioms moterims gydytojas akušerinis ginekologas gali skirti ir didesnes folio rūgšties dozes (1000-5000 μg per parą), jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Vitaminas D: Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Šios maistinės medžiagos palaiko jūsų kaulus, dantis ir raumenis sveikus.
Omega 3: Omega-3 riebalų rūgštis, būtina kūdikio smegenų ir akių vystymuisi. Nėštumo metu rekomenduojama doze yra 300-1000 mg per parą.
Kalcis: Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms. Rekomenduojama pradėti nuo 4 nėštumo mėnesio.
Cholinas: Cholinas vaidina svarbų vaidmenį jūsų vaisiaus smegenų vystymesi. Tai taip pat gali padėti išvengti kai kurių įprastų apsigimimų. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu kasdien gauti 450 mg cholino. Cholino galima rasti vištienoje, jautienoje, kiaušiniuose, piene, sojos produktuose ir žemės riešutuose. Nors organizmas pats gamina choliną, jo nepakanka, kad patenkintų visus jūsų poreikius, kol esate nėščia. Svarbu gauti cholino iš savo dietos, nes jo nėra daugumoje prenatalinių vitaminų.
Vitaminų ir mineralų kompleksas nėščiosioms Mayo klinika rekomenduoja rinktis vitaminus į kurių sudėtį įeina: folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, C, E, B grupės vitaminai, cinkas, cholinas. Kiti papildai bei jų dozės parenkami individualiai atsižvelgiant į individualią nėščiosios klinikinę situaciją.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Flavamed vartojimas nėštumo metu: ką reikia žinoti kiekvienai būsimoji mamai?
- Įdomios Dazancios Tabletės Vaikams: Sudėtis, Nauda ir Paskirtis, Kurią Turite Žinoti!
- Vaikiški Nameliai Senukai: Didelis Pasirinkimas Jūsų Vaikui
- Neįtikėtinos Rankų Darbo Gimtadienio Atvirukų Idėjos, Kurios Sužavės Kiekvieną!