Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiame straipsnyje apžvelgiamas Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčių planas Lietuvoje, įskaitant įvairių miestelių ir miestų bažnyčias, tokias kaip Ignalina, Keturvalakiai, Kužiai, Labanoras, Nemunaitis, Radviliškis, Sasnava, Šiluva, Šventežeris ir Žeimiai.

Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia

Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Ignalinoje. 1929 m. Ignalinoje buvo pastatyta medinė koplyčia, priklausiusi Vidiškių parapijai. Pagal architekto R. Krištapavičiaus projektą 1989 m. lapkričio 11 d. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Kertinį akmenį ir pamatus pašventino arkivyskupas Julijonas Steponavičius. 1990 m. įsteigta parapija.

Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia

Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Keturvalakių miestelyje, 12 km į vakarus nuo Marijampolės. Maldos namai 1950 m. įrengti parapijos namuose.

Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia

Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Kužių miestelyje. Dabartinė bažnyčia 1946 m. įrengta mediniame name.

Kužių Bažnyčios Istorija

Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra išskirtinė ne tik dėl savo architektūros, bet ir dėl savo turtingos bei permainingos istorijos. Įsikūrusi Kužių miestelyje, šios medinės bažnyčios statyba buvo užbaigta 1946 metais, tačiau jos istorija prasideda daug seniau.

Pirmieji duomenys apie religines vietoves Kužiuose siekia XVII amžių. 1652 metais Žemaičių vyskupas Petras Parčevskis patvirtino Jono Kazimiero Godliausko dovanojimą - koplyčiai buvo paskirti 36 valakai žemės su žmonėmis. Metais vėliau bažnyčiai buvo dovanoti Kušleikių ir Minkštakių kaimai.

Visgi vietinių gyventojų ir dvasininkų pastangos leido greitai atstatyti maldos namus. 1775 metais buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri tapo parapinės mokyklos centru XIX amžiaus pradžioje. 1873 metais pastatyta dar viena medinė bažnyčia, kuri per Pirmąjį pasaulinį karą vėl sudegė.

Po karo, klebono Adolfo Keibos iniciatyva, 1920 metais buvo pastatyta laikina bažnyčia, o 1929-1932 metais atsirado gelžbetoninė šventovė. Deja, ši taip pat ilgai nesilaikė - 1944 metais ji buvo sugriauta.

Pamaldos nebuvo sustabdytos net ir praradus bažnyčią. Jos buvo perkeltos į Ilgviečių kaime esančią ūkininkų Jasukaičių sodybą. 1946-aisiais, naudojant nugriautos Gruzdžių kapinių koplyčios konstrukcijas, dabartinė medinė bažnyčia buvo atstatyta ir pašventinta.

Nuo to laiko bažnyčia nuolat buvo tvarkoma ir puoselėjama. 1987-1989 metais vyko rekonstrukcija - paaukštintas bokštas, pagerinta stogo ir vidaus erdvė. Virš didžiojo altoriaus buvo įrengtas langas, o zakristijos bei pagalbinės patalpos apjuosė altorinę dalį. Nuo 2012 iki 2014 metų atlikta dar viena didelė renovacija.

Bažnyčios 360 metų jubiliejaus proga 2013 metais prie buvusios bažnyčios mūro fragmento buvo atidengta atminimo lenta, primenanti visiems apie ilgą ir audringą šios šventovės istoriją.

Pamaldų laikas Kužių bažnyčioje:

  • Sekmadieniais - 11.00, 12.30 val.
  • Šeštadieniais - 11.00 val. arba pagal susitarimą
  • Šiokiadieniais - 9.00 val., nuo gegužės mėn. - 18.00 val.

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Labanore, prie kelio 114 Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina. 2009 m. gruodžio 21 d. naktį iškart po vidurnakčio bažnyčia visiškai sudegė, liko tik varpinė. Bažnyčios atstatymas prasidėjo 2010 m.

Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia

Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Nemunaičio miestelyje, Nemuno dešiniajame krante. Mykolas Sapiega ir Kazimieras Sapiega 1625-1626 m. pastatė medinę bažnyčią; įsteigta parapija. Zigmantas Vaza dovanojo parapijai 3 kaimus su palivarku. Per karą su Rusija bažnyčia 1655 m. sudegė. Iki 1669 m. pastatyta nauja, didesnė, bažnyčia. Ji 1752 m.

Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia

Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Radviliškyje, įrengta 1945 m. Dabartinės bažnyčios išorinė architektūra nėra nuosaiki. Tai tik visokių priestatų ir frontonų mišinys. Vietoj buvusios mūrinės šventoriaus sienos užtverta metalinė tvora.

Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia (senoji)

Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (senoji) - tai buvę maldos namai Sasnavos Švč. M. Marijos Vardo parapijoje, stovėję Sasnavoje, Marijampolės savivaldybėje. Kaip prarastas vertingas sakralinės architektūros objektas bažnyčios pastatas 2011 m.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilika

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika stovi Šiluvos miestelyje, prie Raseinių-Radviliškio kelio. Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Marijos paveikslas, garsėjantis stebuklais.

Šiluvos Bazilikos Architektūra ir Interjeras

Dabartinė raudono mūro Šiluvos bažnyčia pastatyta ir įrengta XVIII a. trečiajame ketvirtyje. Ji - vientisas vėlyvojo baroko sakralinės architektūros paminklas, kuriame išsaugotas daugiau nei per du šimtmečius beveik nepakeistas vidaus dekoras. Dvibokštė, maždaug 35 m aukščio vertikalių proporcijų bažnyčia iš kitų to meto šventovių išsiskiria netinkuotomis raudonų plytų sienomis. Bažnyčia - trinavė, jos erdvė halinė. Vidurinę navą, dukart platesnę už šonines, pratęsia tokio paties aukščio ir pločio presbiterija, kurią užbaigia trisienė apsidė. Bažnyčios architektas nėra žinomas.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos ikonografinėje programoje plėtojamos trys pagrindinės temos: Dievo Motinos, pagimdžiusios pasauliui Išganytoją, Kristaus, įsteigusio Bažnyčią, ir Bažnyčios.

Didžiajame altoriuje saugomas stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Abipus jo stovi Mergelės Marijos globėjų - jos sužadėtinio šv. Juozapo ir šv. Joakimo, jos tėvo, - statulos. Antrajame altoriaus tarpsnyje - skulptūrinė grupė, vaizduojanti šv. Petrą, vedantį tikinčiuosius pas Dievą Tėvą per jam pavestą globoti Bažnyčią. Glorijoje - Dievas Tėvas plačiai išskėstomis rankomis. Virš paties altoriaus stalo - pelikano figūra.

Kairiosios navos gale Šventosios Šeimos altorius, dešinės navos gale - Švč. Presbiterijos dešinėje esančioje Marijos Ligonių Sveikatos koplytėlėje saugoma po Marijos apsireiškimo rasta skrynia, kurioje buvo slepiamas bažnyčios turtas, kryžius, peršautas per kivirčą su kalvinais, senieji Šiluvos bažnyčios liturginiai drabužiai bei reikmenys. Šias vertybes numatoma saugoti ir eksponuoti steigiamame Šiluvos muziejuje, o koplytėlę skirti Švč.

Šiluvos Bazilikos Altoriai

Šiluvos bažnyčioje T. Podgaiskis per dešimt metų sukūrė puošnų ir vientisą septynių altorių, sakyklos, krikštyklos ir vargonų tribūnos ansamblį. O bažnyčios vidaus puošybos esmę sudaro trijų altorių ansamblis, apimantis presbiterijos ir šoninių navų erdves, keturi altoriai prie piliorių, sakykla ir krikštykla bei vargonų choras vidurinės navos erdvėje.

Šiluvos bazilikos altoriai:

  1. Švč. Mergelės Marijos Gimimo didysis altorius
  2. Švč. Jėzaus Širdies altorius
  3. Švč.
  4. Šv. Aloyzo (buv. Šv.
  5. Šv. Pranciškaus (buv. Šv.
  6. Šv.
  7. Angelo Sargo (buv. Šv.

Šoniniai priekio altoriai savo struktūra ir puošybiniais elementais artimi ir tarsi pratęsia didžiojo altoriaus vidurinę dalį. Jie lyg dvi ištiestos rankos šventovės erdvėje. Didįjį ir abu šoninius altorius tarpusavyje į vienį jungia ne tik kompozicija, bet ir išplėtotas siužetinis pasakojimas.

Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia

Šventežerio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Šventežerio miestelyje, prie Lazdijų-Seirijų kelio. Šventežerio bažnyčia yra originalaus istorizmo epochos medinės architektūros pavyzdys.

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bažnyčia

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra neogotikinė bažnyčia, stovinti Žeimių miestelyje, prie kelio 232 Vilijampolė-Žeimiai-Šėta.

žymės: #Gimimo

Panašus: